Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per filialą, pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2013-08-16 su pretenzija į ERGO Insurance SE Lietuvios filialą kreipėsi ieškovas, kuris nurodė, kad 2013-08-15 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), į stovintį jam priklausantį motociklą įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. M., dėl ko jo motociklas buvo apgadintas. 2013-08-28 pateikta papildoma pretenzija ieškovas pažymėjo, kad transporto priemonių kontakto metu jo motociklas nenugriuvo. A. M., paaiškindamas įvykio aplinkybes, taip pat nurodė, kad įvykus eismo įvykiui motociklas liko stovėti. A. M. be to pažymėjo, kad išorinių motociklo pažeidimų nesimatė, nukentėjo tik šalmas, kuris įvykio metu nukrito nuo veidrodėlio, jo vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinta nebuvo. Atlikęs žalos administravimo veiksmus ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2014-10-06 sprendimu išmokėjo ieškovui 900 Lt išmoką dėl šalmo sugadinimo aptariamo įvykio metu, o 2013-12-31 priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos dėl ieškovo nurodytų motociklo defektų, apie ką ieškovą informavo tos pačios dienos pranešimu. Priimdamas 2013-12-31 sprendimą draudikas rėmėsi nepriklausomo eksperto technikos mokslų daktaro V. M., turinčio darbo patirtį nuo 1993 metų tiriant eismo įvykius ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, 2013-12-16 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Dr. V. M. atlikto tyrimo metu detaliai išanalizavus transporto priemonių apgadinimų pobūdį bei apimtis, deklaruoto įvykio dalyvių nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, buvo konstatuota, kad Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų negalima pagrįsti šio motociklo valdytojo D. Ž. parodymais dėl 2013-08-15 deklaruoto eismo įvykio. Techniniu požiūriu neįtikėtina, kad susidarius įbrėžimams ant motociklo priekinio rato purvasaugio priekinės viršutinės dalies, nesusidarė jokie ženklesni kontakto pėdsakai ant automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio apatinės dalies. Todėl pagal eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, įvertinant įbrėžimų ant motociklo (duomenys neskelbtini) priekinio rato purvasaugio kryptį (iš priekio), negalima pagrįsti šių įbrėžimų susidarymo kontaktu su automobiliu (duomenys neskelbtini). Kad būtų susidariusi motociklo vairo ribotuvo deformacija, taipogi įbrėžimai kuro bako paviršiuje, turėjo įvykti pakankamai stiprus atbulai važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) atsitrenkimas galine dalimi į stovėjusio motociklo priekinį ratą, kai stovėjusio motociklo vairas turėjo būti pasuktas į kairę. Be to, sprendžiant pagal motociklo valdytojo D. Ž. nurodytas aplinkybes, dėl šio kontakto taipogi turėjo būti deformuotas priekinio rato ratlankis, priekinio rato stabdžių diskas bei priekiniai statramsčiai. Techniniu požiūriu, įvykus tokiam pakankamai stipriam automobilio atsitrenkimui į motociklą, šis motociklas turėjo nuvirsti, tačiau, pagal nurodytas D. Ž. aplinkybes, motociklas nenugriuvo. Motociklo priekinio rato stabdžių disko deformacija galėjo susidaryti tiktai dėl betarpiško kontakto su standžių elementu, esančiu automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinėje apatinėje dalyje, 30 - 40 cm aukštyje. Nuotraukose užfiksuota, kad kontakto požymiai yra tiktai vidurinėje ir dešinėje automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio pusėje. Automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio apatinė dalis yra plastikinė ir 30 - 40 cm aukštyje neturi standžių išsikišančių elementų, taipogi šioje vietoje nesimato jokių kontakto su motociklo priekinio rato stabdžių disku pėdsakų. Priekinio rato ratlankio pažeidimas techniniu požiūriu paaiškinamas atveju, kai priekiniu ratu buvo pervažiuotas išsikišantis virš atraminio paviršiaus standus kamuotas elementas (pvz., bordiūras, šulinio dangtis ir kt.) arba buvo įvažiuota į duobę, kurios kraštai standūs ir kampuoti (pvz., asfalto dangoje esanti gilesnė duobė). Be to, tokia ratlankio deformacija galėjo susidaryti tiktai motociklui (duomenys neskelbtini) važiuojant tiesiai didesniu greičiu. Negalima pagrįsti automobilio (duomenys neskelbtini) atsitrenkimu motociklo priekinio rato ratlankio išorinės briaunos deformacijos, nes nėra atitinkamo kontakto požymių ant šio automobilio užpakalinės dešinės apatinės dalies. Automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinėje apatinėje dalyje nėra kontakto požymių su motociklo priekine šake, taipogi tyrimui pateiktose nuotraukose nesimato kontakto požymių ir ant šio motociklo šakės. Kadangi nėra stipresnio kontakto požymių, kurie turėjo susidaryti kontaktuojant su motociklo priekiniu ratu ir su šio rato stabdžių disku, tai techniniu požiūriu negalima pagrįsti motociklo priekinės šakės (priekinių statramsčių/ amortizatorių) deformacijos. Motociklo kuro bako įbrėžimas kairėje apatinėje pusėje, taipogi įbrėžimai priekinio skydelio apatinėje kairėje dalyje būdingi slystančio pobūdžio kontaktui, t.y. motociklui važiuojant bei kontaktuojant su lokaliais išsikišančiais elementais arba motociklui nukritus ant atraminio paviršiaus, prieš tai jam judant didesniu greičiu. Motociklas deklaruoto eismo įvykio metu nebuvo nukritęs, todėl šie išvardyti motociklo apgadinimai susidarė kitomis (ne šio eismo įvykio) aplinkybėmis. Vertinant pateiktą specialisto išvadą dėl ieškovo nurodytų, jo teigimu, aptariamo eismo įvykio metu patirtų motociklo sugadinimų, matyti, jog ši išvada paneigia ieškovo teiginius dėl motociklo gedimų atsiradimo. Pažymi, jog ši išvada parengta vadovaujantis ne bendro pobūdžio, o specialiomis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis, todėl ja abejoti nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismas 2009-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-939-516/2009. yra pažymėjęs, kad tokios kategorijos bylose ekspertų išvados yra svarbus įrodymas, nes nurodomų įvykio aplinkybių ir pasekmių ištyrimui reikalingos ne teisinės, bet techninės žinios. Kaip matyti, objektyvūs byloje surinkti įrodymai - specialisto išvada - paneigia ieškovo teiginius apie motociklo gedimu atsiradimą. Taip pat pažymi, kad žalos padarymo tam tikromis aplinkybėmis, tiek priežastinio ryšio faktai nėra preziumuojami, todėl pareiga įrodyti, jog žala ieškovui buvo padaryta būtent jo nurodomomis aplinkybėmis, tenka ieškovui. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, kurio pagrindu buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės sutartis, 3 str. 1 d. nurodo, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant arba naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi kad galima būtų konstatuoti draudžiamojo įvykio pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį faktą, būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, kad būtų pagrindas atsirasti draudiko prievolei atlyginti apdraustojo veiksmais autoįvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam. Atsižvelgiant j tai, kad minėta specialisto išvada kategoriškai paneigia vieną iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų - žalos, padarytos motociklui (duomenys neskelbtini), priežastinio ryšio buvimą su automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusio A. M. veiksmais, draudikas priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kadangi jam nekyla prievolė atlyginti dėl motociklo (duomenys neskelbtini) apgadinimų patirtą žalą. Patikslintame ieškinyje, nesutikdamas su dr. V. M. pateikta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas dėsto savo samprotavimus apie išvados neteisingumą, argumentuodamas šiuos samprotavimus savo turimu automobilių remonto šaltkalvio ir autotransporto priemonių elektros įrengimų remontininko išsilavinimu. Dar kartą pažymi, kad dr. V. M. yra technikos mokslų daktaras, turintis praktinę darbo patirtį nuo 1993 metų, tiriant eismo įvykius ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją. Vertinant ieškovo ir d r. V. M. išsilavinimus, kvalifikacijas ir darbo patirtis, nekyla abejonių dėl dr. V. M. pateiktos Specialisto išvados svarumo lyginant ją su paties ieškovo samprotavimais. Ieškovo samprotavimais apie transporto priemonės sugadinimų atsiradimą vadovautis nėra pagrindo dar ir dėl to, kad ieškovas, skirtingai nei dr. V. M., yra suinteresuotas šios bylos baigtimi asmuo, todėl jo jokiais įrodymais nepagrįsti paaiškinimai nevertintini kaip objektyvūs. Tuo pačiu pastebi, kad specialių žinių reikalaujančias išvadas gali teikti ne tik teismo eksperto kvalifikaciją turintys asmenys, tačiau ir kiti specialių žinių turintys asmenys. Todėl patikslintame ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad dr. V. M. eismo įvykio teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgiant j dr. V. M. išsilavinimą bei darbo patirtį, nėra pagrindas netikėti išvados išsamumu ir objektyvumu. Kita vertus, aptariamu atveju reikšminga yra tai, kad dr. V. M. be to, jog turi praktinę darbo patirtį nuo 1993 metų, tiriant eismo įvykius, taip pat turi ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją. Tuo tarpu transporto priemonių apgadinimų, atsiradusių eismo įvykio metu, tyrimas būtent ir yra transporto trasologijos objektas. Šiuo gi atveju būtent ir buvo vertinami transporto priemonių apgadinimai ir analizuojamas šių apgadinimų suderinamumas. Vertindamas prie patikslinto ieškinio pridėtą UAB „Alto servisas" paaiškinimą, kuriuo nurodomos hipotetinės priežastys paaiškinime išvardintiems motociklo (duomenys neskelbtini) defektams atsirasti, pažymi, kad šis paaiškinimas kaip įrodymas yra abstraktaus pobūdžio, iš paaiškinimo akivaizdu, kad jį pateikęs asmuo netyrė ir nevertino konkrečių aptariamu atveju tiriamų transporto priemonės apgadinimų susidarymo aplinkybių, konkrečių apgadinimų pobūdžio, negretino jų su transporto priemonės (duomenys neskelbtini) būkle po aptariamo eismo įvykio. Taigi šis kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas dokumentas, sprendžiant aptariamą tarp šalių kilusį ginčą, neturi jokios įrodomosios vertės, sprendžiant motociklo (duomenys neskelbtini) sugadinimų priežastinio ryšio su 2015-08-15 eismo įvykiu klausimą. Atkreipia dėmesį į ieškovo nurodomą aplinkybę, kuria jis bando įrodyti dr. V. M. pateiktos išvados tariamą nepatikimumą - ieškovas, be kita ko, teigia, kad ši išvada nepatikima dar ir dėl to, kad buvo parengta „nesant pačiam motociklui", t.y., kaip suprantame, teikusiam išvadą specialistui motociklo neapžiūrėjus. Atsikirsdami į tai, pabrėžia, jog būtent dėl paties ieškovo veiksmu, nebendradarbiaujant su draudiku ir nevykdant jo prašymu, motociklas specialisto, rengusio išvada, betarpiškai nebuvo apžiūrėtas. Taigi šioje situacijoje ieškovo atžvilgiu turėtų būti taikomas contra spoliatorem prezumpcijos principas, kuriuo remiantis ginčo šalies, kuri nepateikė ar atsisakė pateikti įrodymą, atžvilgiu, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Taigi, atsakovo nuomone, ieškovo elgesys, kritikuojant dr. V. M. išvadą tuo pagrindu, kad dr. V. M. transporto priemonės betarpiškai neapžiūrėjo, yra nesąžiningas ir vertintinas ypač kritiškai. Kita gi vertus, vien ta aplinkybė, kad motociklas (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą teikusio asmens dr. V. M. nebuvo betarpiškai apžiūrėtas, jokiu būdu nepaneigia šios išvados patikimumo - atsižvelgiant į tai, kad pateikta išvada yra kategoriško pobūdžio, spręstina, kad dr. V. M. užteko jam draudiko pateiktos išsamios informacijos (tame tarpe - sugadinimų nuotraukų) apie aptariamą eismo įvykį, transporto priemonių sugadinimus ir pan. Motociklo (duomenys neskelbtini) cilindrų bloko trūkimas aprašytas Papildytoje autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ši ataskaita parengta po 2014-04-01 motociklo apžiūros. Pažymėtina, kad cilindrų bloko trūkumas nebuvo užfiksuotas nei draudiko 2013-08-16, t.y. kitą dieną po aptariamo eismo įvykio, darytos motociklo apžiūros metu, nei ieškovo iniciatyva UAB „Motoklinika" 2013-09-12 atliktos transporto priemonės apžiūros metu, nei Kauno nepriklausomo autoekspertų biuro vertintojų 2013-09-09 atliktos apžiūros metu. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d. nurodoma, kad atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Po beveik 8 mėnesių nuo eismo įvykio dienos užfiksuotas cilindrų bloko trūkimas, kuris nebuvo fiksuotas ne kartą ir skirtingų asmenų darytose transporto priemonės defektų apžiūrose, atliktose netrukus po eismo įvykio, negali būti pripažįstamas esantis susijęs priežastiniu ryšiu su 2013-08-16 eismo įvykiu. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat ir ieškinio turinio, motociklas po aptariamo eismo įvykio buvo eksploatuojamas, remontuotas, kas taip pat rodo, jog po beveik 8 mėnesių po eismo įvykio atliktos apžiūros metu užfiksuota transporto priemonės būklė (gedimai) nėra tapati jo būklei (gedimams), buvusiai iš karto po 2013-08-16 eismo įvykio. Dėl paminėtų priežasčių cilindrų bloko trūkimas nelaikytinas 2013-08-16 eismo įvykio pasekme. Taigi šia reikalavimo dalimi ieškovo ieškinys taip pat laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu. Draudikas, kaip kad nurodoma ir ieškinyje, 2013-12-31 užbaigęs žalos bylos administravimą sprendimu nemokėti ieškovui išmokos dėl nurodytų motociklo (duomenys neskelbtini) sugadinimų, 2014-02-07 pranešimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, perduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams visą žalos administravimo metu surinktą medžiagą ir prašydamas baudžiamųjų įstatymų aspektu patikrinti D. Ž. veiksmus, kreipiantis į draudiką dėl nepriklausančios draudimo išmokos, ir, esant pagrindui, spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šio prašymo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-00320-14 buvo nutrauktas, kaip nurodyta jame, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau svarbu paminėti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje priimti nutarimai, remiantis LR civilinio proceso kodekso 182 str. neturi prejudicinės galios, sprendžiant žalos atlyginimo klausima civiline tvarka. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame spręstas baudžiamosios atsakomybės klausimas, buvo nutrauktas, jokiu būdu savaime nereiškia, kad draudiko atlikto pranešto įvykio tyrimo metu surinktos informacijos ir įrodymų pagrindu priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo civiline tvarka yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą visų pirma buvo grindžiamas baudžiamajame procese galiojančiu nekaltumo prezumpcijos principu, reiškiančiu tai, kad asmuo laikomas nekaltu tol. kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu civiliniame procese šis principas netaikytinas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nei buvo siekta surinkti, nei surinkta objektyviu įrodymų, paneigiančių dr. V. M. ne bendro pobūdžio pasvarstymais, o mokslinėmis ir techninėmis žiniomis išsamiai pagrįstą Specialisto išvadą, kuria draudikas ir rėmėsi, atsisakydamas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išmokos už motociklo (duomenys neskelbtini) apgadinimus mokėjimą. Ieškovas, reikalaudamas priteisti jam 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad „žalos atlyginimo procesas nepagrįstai vilkinamas jau daugiau kaip vienerius metus", dėl ko jis „jaučiasi nukentėjęs ir moraliai", „dėl šio įvykio ir teisėto žalos atlyginimo jam teko labai daug bendrauti su atsakovo atstovais, <...> vėl ir vėl pas juos vykti, aiškintis, skambinėti, vykdyti gausius susirašinėjimus el. paštu, <...> dalyvauti ikiteisminiame bylos tyrime." Pažymi, kad LR Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. įpareigoja draudiką priimti sprendimą dėl išmokos mokėjimo ar nemokėjimo tik visapusiškai ir išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, patikrinus visą prieinamą informaciją: draudikas neturi teisės 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Aptariamu gi atveju, gavęs pranešimą apie įvykį, draudikas atliko išsamų praneštų aplinkybių tyrimą, o 2013-12-17 gavęs paskutinį dokumentą, reikšmingą sprendimui priimti, t.y. dr. V. M. Specialisto išvadą, 2013-12-31 priėmė sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai tos pačios dienos pranešimu informuodamas ir ieškovą. Pastebi, kad pats ieškovas trukdė draudikui atlikti įvykio aplinkybių tyrimą, nepaisė draudiko nurodymų - atsisakė pateikti transporto priemonę nepriklausomo eksperto betarpiškai apžiūrai, siekiant sugretinti abiejų transporto priemonių sugadinimus. Ieškovo minimi su pretenzijos dėl žalos atlyginimo pateikimu susiję jo atlikti veiksmai - bendravimas su draudiko darbuotojais, jiems teikiant informacija, aiškinant aplinkybes, vykdant draudiko nurodymus, yra iš LR Transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sekanti ieškovo pareiga: Įstatymo 12 str. 2 d. nurodoma, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių akivaizdu, kad ieškovo pateiktos pretenzijos dėl žalos atlyginimo pagrindu draudiko vykdyti įvykio aplinkybių tyrimo veiksmai ir to sąlygota ieškovo prievolė bendrauti ir bendradarbiauti su draudiku nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pažymi ir tai, kad, draudiko nuomone, informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie pastebėtus asmenų veiksmus, kuriais galimai kėsinamasi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes, yra kiekvieno pilietiškai rūpestingo asmens - fizinio ar juridinio - pareiga. Be to, informuoti atitinkamas institucijas apie veikas, galimai turinčias nusikaltimo požymių, draudiką įpareigoja ir teisės aktai - LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 29 punktas nurodo, kad jeigu atliekant draudžiamojo įvykio tyrimą atsakingas draudikas gauna informacijos apie eismo įvykio dalyvių galimą teisės aktų pažeidimą, atsakingas draudikas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka apie tai informuoja atitinkamas institucijas. Tuo tarpu tai, ar remiantis pateikta informacija yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kiekvienu atveju sprendžia prokuroras. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.