Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo D. V. (toliau – pareiškėjas) 2024 m. kovo 25 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti antstolio 2024 m. kovo 4 d. patvarkymą atsisakyti užbaigti vykdomąją bylą, tenkinti jo skundą ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/21706.

3. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2024 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-179-6974 netenkino skolininko prašymo ir atsisakė užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/21706 bei vadovaudamasi CPK 510 straipsniu persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolis nurodo, kad vykdo vykdomą bylą Nr. 0179/23/21706 dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) išieškotojos G. V. naudai. Antstolių kontoroje gautas skolininko skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. kovo 4 d. patvarkymą atsisakyti užbaigti vykdomąją bylą, tenkinti jo prašymą ir užbaigti vykdomąją bylą. Antstolis laikosi pozicijos, jog vykdomosios bylos duomenimis skola nėra pilnai išieškota/padengta, tokių duomenų nepateikė ir skolininkas. Skolininko prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo užbaigti vykdomąją bylą, nes nagrinėjama situacija neatitinka nei vieno iš CPK 632 straipsnyje nurodyto vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo. Antstolio 2024 m. kovo 4 d. patvarkyme atsisakyti užbaigti vykdomąją bylą Nr. S-24-179-4664 nurodyta, kad 2024 m. kovo 4 d. finansinės informacijos duomenimis išlaikymo įsiskolinimas – 5 892,39 Eur. Kadangi įsiskolinimas yra neišieškotas ir nėra kitų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, pagrindo užbaigti vykdomąją bylą nėra.

5. Suinteresuotas asmuo G. V. (toliau – išieškotoja) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

7. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2460-726/2015, nutraukė pareiškėjo D. V. ir G. V. santuoką bei patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų U. V. ir A. V. gyvenamoji vieta nutraukus santuoką buvo nustatyta su motina G. V.. Pareiškėjas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, t. y. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės ar iki vaikai mokysis vidurinėje mokykloje jau sulaukę pilnametystės (iki mokslų metų pabaigos) mokėti kiekvienam vaikui po 202,73 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį įsipareigojo sumokėti iki to mėnesio 15 dienos, pervesdamas jas į banke Danske Bank G. V. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Byloje 2016 m. vasario 22 d. G. V. prašymu išduotas vykdomasis raštas (CPK 178 straipsnis).

9. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0179/23/21706 duomenimis nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-2460-726/2015, dėl priteisto periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojos G. V. naudai. Prievolė dėl periodinio išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams skolininkui buvo ir yra žinoma. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas D. V. savo prievolių tinkamai nevykdė – nustatyta tvarka nemokėjo savo nepilnamečiams vaikams periodinio išlaikymo. Skolininkui tinkamai savo prievolių nevykdant, vykdymo procese jam buvo taikomos priverstinio vykdymo priemonės (areštuotos skolininko banko sąskaitos ir skolininkui nesumokėjus mėnesinės (-ių) išlaikymo sumos (-ų) periodiškai nurašomos lėšos, esančios banko sąskaitose; areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas). Skolininkui padengus susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. vykdomojoje byloje priverstiniai vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. 2023 m. spalio 23 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos atstovo advokato D. V. prašymas imtis priverstinio vykdymo veiksmų ir išieškoti iš skolininko susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Antstolis 2023 m. lapkričio 3 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-179-29170, esančias skolininko banko sąskaitose bendrai 5 429,82 Eur sumai. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-23-179-29171, kuriame nurodyta, kada yra susidaręs 4 899,70 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio priskaičiuota įsiskolinimo suma, elektroniniu paštu pateikė 2024 m. sausio 30 d. prašymą panaikinti 2023 m. lapkričio 3 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-179-29170, kurio antstolis netenkino. Sekančią dieną, t. y. 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė antstoliui ir prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, teigdamas, kad vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas ir išlaikymo įsiskolinimo nėra. Antstolis 2024 m. kovo 4 d. priėmė šioje byloje skundžiamą patvarkymą atsisakyti užbaigti vykdomąją bylą Nr. S-24-179-4664, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą užbaigti vykdomąją bylą. Antstolio kontoroje gautas skolininko 2024 m. kovo 25 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti antstolio 2024 m. kovo 4 d. patvarkymą atsisakyti užbaigti vykdomąją bylą ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/21706, kadangi vykdomasis dokumentas yra įvykdytas. Antstolis 2024 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-179-6905 skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, vykdomasis raštas yra pilnai įvykdytas, todėl vykdomoji byla Nr. 0179/23/21706 turi būti užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia argumentais, jog antstolis nepagrįstai atsisakė į priskaičiuoto išlaikymo sumą įtraukti išieškotojai sumokėtą 1 070,00 Eur sumą ir nepagrįstai jam priskaičiavo išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. gegužės mėn., kai vienas iš pareiškėjo vaikų gyveno su juo. Anot pareiškėjo, papildomi mokėjimai 1 070,00 Eur sumoje buvo skirti vaiko (sūnaus) kasdienių poreikių tenkinimui, todėl ši suma turi būti laikytina kaip jo teiktas išlaikymas vaikui pagal vykdomąjį dokumentą ir minusuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Be to, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. vienas vaikas gyveno su juo, kitas – su motina (išieškotoja). Pareiškėjo tvirtinimu, su išieškotoja buvo susitarta, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas išlaikymo už vaikus nemokės bei vienas kito atžvilgiu taikys išlaikymo įskaitymą. Išieškotoja, anot pareiškėjo, neginčija šių faktinių aplinkybių. Pareiškėjo manymu, nei skundžiamo patvarkymo priėmimo metu, nei šiuo metu neegzistuoja išlaikymo įsiskolinimas, vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, todėl vykdomoji byla turėjo būti užbaigta. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta bei prieštarauja vykdomojoje byloje surinktų duomenų visumai.

11. CPK 632 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla laiko baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Tam, kad vykdomoji byla būtų užbaigta šiuo pagrindu, antstoliui turi būti pateikti duomenys, jog vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas.

12. Nagrinėjamu atveju vykdomajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad D. V. privalo teikti išlaikymą savo vaikams iki vaikai sulauks pilnametystės ar iki vaikai mokysis vidurinėje mokykloje jau sulaukę pilnametystės (iki mokslų metų pabaigos), t. y. kas mėnesį mokėti kiekvienam vaikui po 202,73 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį pareiškėjas įsipareigojo sumokėti iki to mėnesio 15 dienos, pervesdamas jas į išieškotojos vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise valdys G. V. (CK 3.185 straipsnis).

13. Remiantis vykdomojoje byloje esančiais antstolio skaičiavimais, pareiškėjas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. išieškotojai turėjo sumokėti iš viso 41 462,00 Eur išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Išieškotoja į vykdomąją bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas vaikų išlaikymui iš viso jei yra sumokėjęs 36 260,30 Eur sumą ir pateikė prašymą apskaičiuoti susidariusią skolą ir ją išieškoti iš skolininko. Pareiškėjas nesutinka, kad antstolis išlaikymą skaičiavo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. gegužės mėn., kai vienas iš vaikų gyveno su juo. Be to, anot pareiškėjo, be 36 260,30 Eur, jis papildomai yra išieškotojai pervedęs 1 070,00 Eur, kurie buvo skirti papildomiems jo sūnaus poreikiams (stalui, lėktuvo bilietams, sportinei aprangai ir pan.) ir ši suma taip pat laikytina teiktu išlaikymu vaikui pagal vykdomąjį dokumentą.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo (CPK 178 straipsnis).

15. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 39 punktas).

16. Pareiškėjas tvirtina, kad su išieškotoja buvo susitarta, jog laikotarpiu, kai vienas iš vaikų gyvens su juo, pastarasis nemokės išlaikymo už vaikus, todėl antstolis nepagrįstai už šį laikotarpį priskaičiavo išlaikymo skolą. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, kaip matyti iš išieškotojos pateiktų atsakymų antstoliui, pastaroji neigia buvus tokiam susitarimui ir nesutiko, jog įsiskolinimas už šį laikotarpį nebūtų skaičiuojamas. Išieškotoja taip pat pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo atliktų papildomų mokėjimų, kuriuose antstoliui nurodė, jog papildomais mokėjimais 1 070,00 Eur suma buvo pervesta ne kaip išlaikymas pagal vykdomąjį dokumentą, o pagal jų abiejų susitarimą apmokėti atsiradusias papildomas išlaidas, t. y. susitarė pasidalinti išlaidas už vaikų lėktuvo bilietus ir kelis smulkius pirkinius vaikams.

17. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 39 punktas).

18. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ir išieškotoja būtų sudarę susitarimą dėl išlaikymo už vaikus nemokėjimo nurodomu laikotarpiu (CPK 178 straipsnis). Tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir su skundu. Išieškotojai nesutikus išlaikymo už vaikus neskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. gegužės mėn., konstatuotina, kad antstolis išlaikymą pagrįstai skaičiavo už visą laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. Vadovaujantis tuo, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis neturi prievolės už šį laikotarpį mokėti išlaikymo vaikams. Esant išvadai, kad vykdomojoje byloje yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį bei pareiškėjui nepateikus duomenų, kad šį įsiskolinimą jis būtų sumokėjęs, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju vien šiuo pagrindu vykdomoji byla negali būti užbaigta.

19. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo argumentai dėl papildomai pervestų piniginių lėšų įskaitymo į įsiskolinimo sumą taip pat laikytini nepagrįstais bei nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nesudaro pagrindo vykdomosios bylos užbaigimui bei nutraukimui.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nei vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja nutraukti vykdomąją bylą.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, atmetęs pareiškėjo prašymą panaikinti 2024 m. kovo 4 d. patvarkymą atsisakyti užbaigti vykdomąją bylą, tenkinti jo skundą ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0179/23/21706, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.