Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-12-878/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-03
Bylos Nr.: II-12-878/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00184-2022-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti

Teisėjas: Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. K.
Institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-878/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00184-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.1.5; 21.1.7; 21.7.4; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 3 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

sekretoriaujant G. N.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai G. K.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) V. V. 2022 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR?N-1448-2022/11ANN-255 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) V. V. 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR?N-1448-2022/11ANN-255 (toliau ir – Nutarimas) G. K. nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nuo 2022 m. liepos 28 d. 12 val. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. 12 val. (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 punkto, kuris numato, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val. sekmadienį, bendravimo trukmė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) 5 valandos, tai yra, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) atvežtas bendravimui su ja ir laukia prie namo laiptinės, kuri yra su durų kodu, jo neateidavo įsileisti į butą, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) G. G. teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini), nesvarbu, kad (duomenys neskelbtini) gyveno skyrium, tokiu savo neveikimu ji neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos (duomenys neskelbtini) teisės bendrauti su (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. K. pateikė teismui skundą dėl šio nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR?N-1448-2022/11ANN-255 panaikinimo (toliau ir – Skundas), prašo jį panaikinti, nes Nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, neobjektyvus. Administracinio nusižengimo byla buvo tiriama, pažeidžiant ANK tiriamų bylų reikalavimus, nes Institucijos (duomenys neskelbtini) V. V. neinformavo pareiškėjos apie jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną. Institucijos (duomenys neskelbtini) V. V. 2022 m. lapkričio 24 d. informavo pareiškėją telefonu, jog ją reikia apklausti tik dėl aplinkybių, kurias Institucijai nurodė G. G. (duomenys neskelbtini) G. G. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 24 d. po darbo atvyko į Instituciją, atsakė į (duomenys neskelbtini) V. V. klausimus dėl G. G. nurodytų aplinkybių, pateikė informaciją, jog G. G. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Institucija turi pakankamai jos pateiktų duomenų (žinučių kopijas, telefoninius garso įrašus), kurie patvirtina pareiškėjos pastangas tartis su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) bendravimo sąlygų, neperkeliant (duomenys neskelbtini) šios naštos, tuo labiau, kai yra teismo ekspertų duomenys, jog (duomenys neskelbtini) negali rinktis dėl bendravimo sąlygų su (duomenys neskelbtini), ir teismo 2022 m. liepos 4 d. patvirtinta taikos sutartis sudaryta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to, jog nebuvo informuota apie jos atžvilgiu, remiantis G. G. kaltinimais, pradėtą administracinę teiseną, pareiškėja negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, numatytomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje. Nutarimo paskirti administracinę nuobaudą turinys turi atitikti ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Dėl jai inkriminuotų CK 3.161 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų nurodė, kad šie teisės aktai gali būti užtikrinti, vadovaujantis CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes (duomenys neskelbtini) saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimas tarpusavyje. Pareiškėja yra Institucijai pateikusi duomenis, jog jos pastangos įgyvendinti pareigas dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini) yra ignoruojamos G. G., šis tendencingai pateikia Institucijai melagingą informaciją, siekdamas naudos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos (duomenys neskelbtini) V. V. nesilaikė imperatyvių ANK 567 straipsnio 2 dalyje, 577 straipsnyje, 615 straipsnio 4 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į Skundą, kuriuo prašo Skundo netenkinti, nes priimtas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog Institucijoje 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. gauti G. G. prašymai spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo G. K. Institucija aiškinosi prašymuose nurodytas aplinkybes, bendravo su G. G., (duomenys neskelbtini) jo ir G. K. (duomenys neskelbtini) G. G., kitais asmenimis, žinančiais prašymuose nurodytas aplinkybes. G. K. žinojo, jog jos atžvilgiu pradėta administracinė teisena, nes 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė Institucijai paaiškinimą dėl G. G. prašymuose nurodytų aplinkybių ir jį pasirašydama patvirtino apie perskaitytą paaiškinimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją, apsiginti. Pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo nepateikė Institucijai kitų nei yra byloje, jos manymu, bylos teisingam išsprendimui reikšmingų duomenų, todėl esamų įrodymų pagrindu buvo priimtas sprendimas G. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą. 2022 m. lapkričio 30 d. priėmus Nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, jis nedelsiant – 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 11SD-3827 – buvo išsiųstas G. K., tuo sudarant galimybę Nutarimą skųsti. Nurodė, kad sisteminė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, CK 3.155 straipsnyje apibrėžiamo tėvų valdžios turinio, tai yra 2 dalies nuostatos, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, analizė leidžia daryti išvadą, jog ANK 73 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Konstitucijoje bei CK 3.155 straipsnyje arba naudoja tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, tai yra visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių, kad G. K. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta G. K. palaikė Skundą ir prašė jį tenkinti Skunde nurodytais motyvais. Pareiškėja papildomai nurodė, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir jos ginčas dėl (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos vyksta nuo 2018 m. Ji Institucijoje aiškinosi dėl to, jog nevykdo 2022 m. liepos 4 d. teismo sprendimu sudarytos taikos sutarties, kad ji neišeina pasitikti (duomenys neskelbtini) prie laiptinės, kai (duomenys neskelbtini) jį atveža. Dėl sutarties nevykdymo fakto yra remiamasi tik (duomenys neskelbtini) parodymais. Ji taikos sutartį vykdo, o nurodytos aplinkybės yra melagingos, šmeižiančios, kadangi (duomenys neskelbtini) pasitikti ji išeina, vaiką visada įsileidžia, tik kelis kartus ji neišėjo. Nuo 2022 m. liepos 28 d. 12 val. iki rugsėjo 4 d. 12 val. gal vieną kartą buvo taip, jog ji neišėjo pasitikti (duomenys neskelbtini). Bendravimas su (duomenys neskelbtini) nevykdavo 5 valandas, nes arba (duomenys neskelbtini) atsisakydavo eiti, kai išeidavo jo pasitikti, arba jei rašydavo (duomenys neskelbtini), jog laukia(duomenys neskelbtini) namie, tai (duomenys neskelbtini) neidavo. Visais tais atvejais ji nusileisdavo į lauką pasiimti (duomenys neskelbtini) du kartus parašė (duomenys neskelbtini), jog laukia (duomenys neskelbtini) namuose. (Duomenys neskelbtini) kaltina, jog (duomenys neskelbtini) nesaugu su ja, dėl to (duomenys neskelbtini) neina į vidų, todėl ji, (duomenys neskelbtini) nesutikus ateiti, prašė, jog susitikimai vyktų viešoje vietoje. Nutarimas nemotyvuotas, ji negalėjo tinkamai naudotis savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinėmis teisėmis, nežinojo, apie kokį laiką yra kalbama, negalėjo susipažinti su (duomenys neskelbtini) kaltinimais ir tinkamai duoti savo parodymų. Nuo 2022 m. liepos 28 d. 12 val. iki rugsėjo 4 d. 12 val. gal tik vieną kartą ji neišėjo pasitikti (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 28 d. net nebuvo numatyta, kad jai (duomenys neskelbtini) atveš, ji tada buvo išvykusi, jos apie (duomenys neskelbtini) atvežimą tą dieną niekas iš vakaro neinformavo. Su (duomenys neskelbtini) nėra susitarę dėl (duomenys neskelbtini) pasiėmimo vietos, o (duomenys neskelbtini) žino jos laiptinės durų kodą. Ji 2022 m. liepos 21 d. rašė (duomenys neskelbtini) žinutę, jog (duomenys neskelbtini) ateitų į jos namus, tačiau (duomenys neskelbtini) nėjo. Rugpjūčio 3 d. ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie tai parašė žinutę, Dėl 2022 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo jokio susitarimo. Rugpjūčio 25 d. ji parašė žinutę, kad (duomenys neskelbtini) laukia namie, pasitikti neišėjo, bet (duomenys neskelbtini) su ja atsisako bendrauti. Rugpjūčio 30 d. ji (duomenys neskelbtini) žinute informavo, kad rugpjūčio 31 d. bus namie 18 val., o rugsėjo 1 d. namie nebus. Ji rugpjūčio 30 d. su (duomenys neskelbtini) susitikti neturėjo, bet derino datą su (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 1 d. su (duomenys neskelbtini) nesusitiko. Dėl rugsėjo 4 d., kai pagal sutartį ji turėjo būti su (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini) informavo, kad nebus namie, turi išvykti, tarėsi dėl kito laiko, bet (duomenys neskelbtini) vis tiek atvežė (duomenys neskelbtini) rugsėjo 4 d. Ji Institucijai pateikė visas žinutes, bet byloje kažkodėl visos žinutės neįdėtos. Su (duomenys neskelbtini) ji turėjo bendrauti rugpjūčio 7, 14, 21, 28, bet 7, 14, 21 d. (duomenys neskelbtini) jai neatvežė, o 28 d. jai (duomenys neskelbtini) atvežė jo (duomenys neskelbtini), apie tai neinformavęs. Rugsėjį susitikimai turėjo vykti 11 ir 25 d.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su Skundu nesutinka atsiliepime išdėstytais motyvais. Mano, jog pareiškėja žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, nes ji 2022 m. lapkričio 24 d. Institucijai pateikė paaiškinimą dėl G. G. nurodytų aplinkybių, kurį pasirašydama matė, kad tai yra paaiškinimas administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjai buvo duota galimybė nurodyti savo poziciją, jie kalbėjo apie kiekvieną datą, pareiškėja pasižiūrėjo žinutes, iš pradžių davė žymiai ilgesnį paaiškinimą, paskui, supratusi, jog byla pasieks teismą, prašė dalį ištrinti, tai yra tai, kur buvo smulkiai paaiškinta, nurodydama, jog paaiškinimus duos teisme. Paaiškinimų, dėl kokių aplinkybių vyksta tyrimas, pareiškėjai nerodė, tačiau, imdamas iš G. K. paaiškinimą, perskaitė, paminėjo G. G. nurodytas datas, aptarė, kada vyko pasimatymai su (duomenys neskelbtini), kada nevyko. Procesinės teisės G. K. buvo išaiškintos, tik neduota dėl to pasirašyti. Jos apklausos neatliko, tik paėmė paaiškinimą, kadangi Institucijos vidinėse tvarkose numatyta, jog asmuo duoda paaiškinimą. Tyrimo metu G. K. žinučių neteikė. Prie medžiagos pridėtos žinutės, kurias Institucijos atstovas rado šeimos byloje, jas G. K. teikė gynėjai. Vaiko tėvas žinučių taip pat neteikė. Byloje pridėta vaiko situacijos vertinimo anketa, kadangi minimi atvejai apima tą laikotarpį. Viską jis išrinko iš šeimos bylos. Nutarime kiekvieno atvejo konkrečiai neaprašė, nurodė tik intervalą. Rašydamas nutarimą, bendravimo su (duomenys neskelbtini) dienų, jų perkėlimo neanalizavo. Rašydamas nutarimą, įrodymų vertinimo analizės nedarė.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 615 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Institucijos Nutarimu 2022 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo byloje G. K. pripažinta kalta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad G. K. neužtikrino CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su (duomenys neskelbtini) nes ji nuo 2022 m. liepos 28 d. 12 val. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. 12 val. (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 punkto, kuris numato, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val. sekmadienį, bendravimo trukmė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) 5 valandos, tai yra, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) atvežtas bendravimui su ja ir laukia prie namo laiptinės, kuri yra su durų kodu, jo neateidavo įsileisti į butą, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) G. G. teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini), nesvarbu, kad (duomenys neskelbtini) gyveno skyrium.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio nuostatas kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas CK 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini), su kuriuo (duomenys neskelbtini) gyvena, turi pareigą užtikrinti tinkamą bei visavertį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimą, privalo rūpintis tuo, kad (duomenys neskelbtini) galėtų matytis ir bendrauti su (duomenys neskelbtini) nustatytu laiku (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-282-634/2021). Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, jog savo elgesiu nesukurtų vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią.

Bylos duomenys patvirtina, jog G. K. ir G. G. yra (duomenys neskelbtini) G. G. (duomenys neskelbtini), jie gyvena (duomenys neskelbtini). Pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir ja civilinė byla šioje dalyje (dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo) nutraukta. Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog pereinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val. sekmadienį, bendravimo trukmė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) 5 valandos. Dėl G. G. ligos, užimtumo, iš anksto suplanuotos kelionės negalint bendrauti tokiu nustatytu laiku, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jį kompensuojant. Perkėlus bendravimą, tolimesnis bendravimas pagal šį punktą vykdomas nekeičiant eiliškumo, tai yra poriniais savaitgaliais (2.1.1 punktas); (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) bendrauja savaitę savaitės dienomis G. G. pasirinkimu vieną dieną, tai yra arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, bendravimo trukmė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) 2 valandos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (2.1.2 punktas); G. G. atvykimą bendravimui (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresu užtikrina G. G. Pristačius G. G. bendravimui, toliau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimas vyksta be (duomenys neskelbtini) G. G. ir/ar kitų G. G. įgaliotų ar paskirtų asmenų dalyvavimo/tarpininkavimo. Pasibaigus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimui, (duomenys neskelbtini) G. K. parveža (duomenys neskelbtini) G. G. į (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai ir dėti maksimalias pastangas užtikrinant (duomenys neskelbtini) ir G. G. bendravimą (2.1.3 punktas) (administracinio nusižengimo bylos 45-48 lapai).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog G. G. 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Institucijai dėl G. K. nubaudimo administracine tvarka, nurodydamas, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. pagal taikos sutartį (duomenys neskelbtini) nuvežus (duomenys neskelbtini), ši telefonu neatsiliepė, durų neatidarė, tai vyksta pastoviai, tai užfiksavo ir Institucijos darbuotojai, atvykę susitikimo metu (administracinio nusižengimo bylos 7 lapas). G. G. 2022 m. rugsėjo 6 d. Institucijai pateikė prašymą, nurodydamas, jog G. K. ir toliau sistemingai nesilaiko taikos sutarties – nustatytu laiku, tai yra 2022 m. rugsėjo 4 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini) į savo gyvenamąją vietą neįsileido, tuo pažeisdama jo teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini), todėl prašo imtis veiksmų, jog vyktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimas, bei nubausti G. K. administracine tvarka (administracinio nusižengimo bylos 8 lapas).

Administracinio nusižengimo byloje 2022 m. lapkričio 17 d. apklaustas G. G. paaiškino, jog G. K. 2022 m. liepos 28 d., jam atvežus (duomenys neskelbtini), neatidarė laiptinės durų, kurios yra su kodu, ir (duomenys neskelbtini) negalėjo pateikti į (duomenys neskelbtini) namus, nors G. G. (duomenys neskelbtini) rašė žinutę, kad jie yra atvažiavę, (duomenys neskelbtini) neišėjo (duomenys neskelbtini) pasitikti, todėl jie, palaukę kieme apie 20 min., grįžo namo. 2022 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) atsisakė susitikti su (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad serga, todėl jis (duomenys neskelbtini) nė nevežė iki jos namų. 2022 m. rugpjūčio 25 d. jam atvežus(duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, ji taip pat neišėjo susitikti su (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 22 d. 12 val. jis nuvežė (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namų, kelis kartus jai skambino, bet ši telefono nekėlė, 13.02 val. parašė žinutę, klausdama, ar jis skambino, po valandos jam parašė, kad turėjo skubiai išvykti ir su (duomenys neskelbtini) nesusitiko, klausė, gal galėtų vakare pabendrauti su (duomenys neskelbtini), G. G. pasiūlius atvažiuoti (duomenys neskelbtini) pasiimti į kaimą, (duomenys neskelbtini) neatvyko. 2022 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) vėl atsisakė susitikti su (duomenys neskelbtini), iš vakaro parašydama žinutę, kad ji nebus namie. G. G. 2022 m. rugsėjo 1 d. siūlė žinute (duomenys neskelbtini) susitikti su vaiku Rugsėjo 1-osios proga, bet (duomenys neskelbtini) nerado laiko. 2022 m. rugsėjo 4 d. jam su (duomenys neskelbtini) atvykus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, duris rado užrakintas, į telefono skambutį (duomenys neskelbtini) neatsiliepė, todėl jie po 20 min. grįžo namo. Važiuojant namo, 12.31 val. (duomenys neskelbtini) parašė žinutę, klausdama, ar jie skambino. (Duomenys neskelbtini) pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką nesusitiko ir nebendravo su (duomenys neskelbtini) ir kitus kartus, o civilinės bylos nagrinėjimo metu ji pasakė, kad tikslingai neišeidavo susitikti su (duomenys neskelbtini), nors matydavo pro langą, kad (duomenys neskelbtini) jos laukia (administracinio nusižengimo bylos 9-10 lapai).

Administracinio nusižengimo byloje 2022 m. lapkričio 29 d. apklaustas G. G. paaiškino, jog susitikimai su (duomenys neskelbtini) vyko maždaug iki 2022 m. vasaros vidurio. Susitikdavo (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Susitikimai su (duomenys neskelbtini) nutrūko, nes paskutinio susitikimo metu jis pasikvietė (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) tai nepatiko, ji pasakė, jog bendrauti turi tik jie abu tarpusavyje. Tą kartą (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nemokės už jo ir (duomenys neskelbtini) suvalgytą maistą, bet paskambinus (duomenys neskelbtini), kuri pasakė ateisianti ir sumokėsianti, (duomenys neskelbtini) už maistą sumokėjo, bet išėjo pikta. Taip baigėsi susitikimai kavinėje. Dabar (duomenys neskelbtini) atveža jį iki (duomenys neskelbtini) namų (anksčiau, kai (duomenys neskelbtini) atveždavo, (duomenys neskelbtini) neįsileisdavo į butą, neišeidavo jo pasitikti, nors (duomenys neskelbtini) ją informuodavo apie jo atvykimą). Į (duomenys neskelbtini) namus neužeina, nes bijo, kad ji vėl užrakins duris ir neišleis, nes kai jis gyvendavo arba lankydavosi pas (duomenys neskelbtini), ši jį užrakindavo. Dabar vyksta tik bendravimas telefonu, dažniausiai skambina (duomenys neskelbtini), beveik kiekvieną dieną. Jei būna užsiėmęs ir neatsiliepia, tai jai perskambina. Kalba nuo 5 iki 10 minučių, dažniausiai atsako į (duomenys neskelbtini) s klausimus, dažniausiai pats užbaigia pokalbį, nes eina valgyti, (duomenys neskelbtini), jį pradeda erzinti, kai klausinėja klausimų, į kuriuos jis nenori atsakyti, klausia klasiokų vardų, pavardžių, po to skambina jų tėvams ir klausia apie jį, kaip klasiokai jį mato, kaip per pamokas bendrauja. (Duomenys neskelbtini) visada skatina bendrauti su (duomenys neskelbtini), jei jis neskatintų, tai iš viso su (duomenys neskelbtini) nebendrautų, nes ji meluoja, pvz. kai buvo susitikimai su ja, ji sakydavo, kad kaupia jam pinigus, bet pinigų neatidavė iki šiol. Kad prasidėtų normalus bendravimas su (duomenys neskelbtini), ji turėtų tesėti savo pažadus, nevadinti jo melagiu, atsiprašyti už seniau padarytus dalykus. Bendrauti (duomenys neskelbtini) namuose nenori, galėtų bendrauti bet kur kitur (administracinio nusižengimo bylos 14-15 lapai).

(Duomenys neskelbtini) R. G. 2022 m. lapkričio 18 d. paaiškino, kad ji su G. K. šeima dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 20241 m. kovo 19 d., o su G. G. šeima, turinčia (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2017 m. lapkričio iki apklausos momento. (Duomenys neskelbtini) G. G. atsakingai laikosi taikos sutartyje numatytos bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarkos, numatytomis dienomis nuveža (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, telefonu iš anksto informuoja apie (duomenys neskelbtini) atvežimą į jos namus. Iš G. G. yra gavę informaciją, kad atvežus (duomenys neskelbtini), pasitaiko atvejų, kai (duomenys neskelbtini) G. K. nebūna namuose arba ji neišeina pasitikti (duomenys neskelbtini), sakydama, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turi įvesti į jos namus. G. G. atvejo vadybos posėdžio metu buvo rekomenduota kreiptis į mediatorę dėl taikos sutarties sąlygų detalizavimo, (duomenys neskelbtini) pas specialistę užsiregistravo, bet mediacijos procesas buvo nesėkmingas. G. G. 2022 m. lapkričio 17 d. sakė, kad su (duomenys neskelbtini) a buvo susitikęs paskutinįsyk lapkričio 11 d., bendravo prie jos namo laiptinės keletą minučių, teigė į (duomenys neskelbtini) namus eiti nenorintis, nes ten nesijaustų saugus. G. K. 2022 m. spalio 27 d. atsisakė atvejo vadybos proceso (administracinio nusižengimo bylos 11-13 lapai).

G. K. 2022 m. lapkričio 24 d. dėl jos bendravimo su (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugsėjo 4 d. apibendrintai paaiškino, kad visais šiais atvejais iš jos pusės vyko bendradarbiavimas žinutėmis, tačiau (duomenys neskelbtini) jos pastangas tartis ignoravo, kaltindamas, kad ji atsisako susitikimų su (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) nerūpi, (duomenys neskelbtini) teigia, kad (duomenys neskelbtini) jos namuose nėra saugu (administracinio nusižengimo bylos 11-13 lapai).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 11VSV-952 užfiksuota, kad G. K. dėl 2022 m. liepos 28 d. neįvykusio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitikimo paaiškino, kad ji G. G. žinute nurodė (duomenys neskelbtini) lauksianti namie, bet (duomenys neskelbtini) žinutę ignoravo. G. K. buvo išaiškinta galimybė kreiptis į mediatorių dėl bendravimo tvarko detalizavimo, išaiškinimo. 27 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nesutaria dėl (duomenys neskelbtini) bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarkos detalių, kurios nenumatytos bendravimo tvarkoje: kur (duomenys neskelbtini) turi būti pristatomas – ar prie laiptinės, ar prie buto durų, rizikos veiksnys nustatomas (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas rizikos veiksnys – (duomenys neskelbtini) nenori bendrauti su (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos 17-31 lapai).

Administracinio nusižengimo byloje yra, kaip nurodė pareiškėja, jos pateikti susirašinėjimo duomenys, jog (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 3 d. (trečiadienį) parašė, jog rytoj atveš (duomenys neskelbtini). Į tai jam atsakyta, kad jai dėl(duomenys neskelbtini) yra(duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 7 d. (sekmadienį) (duomenys neskelbtini) jau nebus. Kita žinutė, klausiant, ar jau yra (duomenys neskelbtini), ar sekmadienį gali atvežti (duomenys neskelbtini) susitikti, yra 2022 m. rugpjūčio 19 d. (penktadienio), atsakymas nepilnas, vėl yra (duomenys neskelbtini) žinutė, ar adresatė jau (duomenys neskelbtini), ar jis gali (duomenys neskelbtini) atvežti sekmadienį. Gautas atsakymas, kad taip, prašoma informuoti (duomenys neskelbtini), jog turės su ja praleisti 2 valandas, (duomenys neskelbtini) nurodo lauksianti namie, kaip visada. Susirašinėjime matyti, kad adresatei paskambino VT specialistas, kuris ją informavo, kad ji turi išeiti ir prisikalbinti vaiką, informuoja (duomenys neskelbtini), kad dėl šių specialistų rekomendacijų kreipsis į teismą išaiškinimo, nurodo (duomenys neskelbtini), kad jei (duomenys neskelbtini) neketina ateiti į jos gyvenamąją vietą, tai gali (duomenys neskelbtini) net nevežti, klausia, ar gali kurią dieną pabendrauti su (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje. (Duomenys neskelbtini) atsako, kad sekmadienį, pagal taikos sutartį. Rugsėjo 1 d. rašoma žinutė(duomenys neskelbtini) jį sveikinant, rugsėjo 7 d. jam žinute linkima geros dienos, rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) parašoma, kad (duomenys neskelbtini) informuota, kad (duomenys neskelbtini) jo lauks namie. 2022 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) rašo, kad rytoj 18.00 val. atveš (duomenys neskelbtini), jam atrašoma, kad (duomenys neskelbtini) lauks namie, o ne prie laiptinės. Rugsėjo 8 d. (ketvirtadienį) (duomenys neskelbtini) parašo, kad atvežė (duomenys neskelbtini), jam parašomas durų kodas, kad laukia (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) rašo, kad „durų neatidarai, važiuojam namo“, jam parašoma, kad ji yra namie, jai į duris niekas neskambino, siūloma VT pasikviesti, kad patikrintų, (duomenys neskelbtini) parašo, kad jis pats (duomenys neskelbtini) atvežė prie durų, bet jie vėl liko už durų, kad ji durų neatidarė, jam atrašoma, kad į duris jai niekas neskambino, nebeldė (administracinio nusižengimo bylos 32-40 lapai).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Taigi Institucija privalo nurodyti ir pagrįsti, kokiais konkrečiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu G. K. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad ji, taip elgdamasi, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį.

Teismo nuomone, Institucija, spręsdama klausimą dėl G. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nepilnai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai ir motyvuotai jų neįvertino, o Nutarimo turinys neatitinka jam ANK 618 straipsnio 2 dalies keliamų reikalavimų dėl nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto įvertinimo. Teismas pažymi, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą.

Pažymėtina, kad Nutarime nenurodyti konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K. veiksmai/neveikimas, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas visu jai inkriminuojamu nusižengimo padarymo laikotarpiu, pati objektyvioji nusižengimo sudėties pusė aprašyta visiškai formaliai ir apibendrintai, jokie pareiškėjos kaltę pagrindžiantys duomenys nenurodyti ir tokių duomenų motyvuotas vertinimas Nutarime neatliktas.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tos datos, dėl kurių Institucija aiškinosi su pareiškėja tyrimo metu ir kurios buvo nurodytos G. G., tai yra 2022 m. liepos 28 d. buvo ketvirtadienis, 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo trečiadienis, 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo pirmadienis, 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo ketvirtadienis, 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo antradienis, 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo ketvirtadienis ir tik 2022 m. rugsėjo 4 d. buvo porinio savaitgalio sekmadienis, tai yra ta diena, kai pagal Nutarime nurodytą kaip pareiškėjos pažeistą teismo patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 punktą motina G. K. su (duomenys neskelbtini) bendrauja nuo 12 iki 17 val. Taigi iš to bei iš Institucijos atstovo paaiškinimo akivaizdu, kad Institucija visiškai nesiaiškino, kuriomis dienomis ir kokiu konkrečiu laiku G. K. pagal patvirtintą taikos sutartį turėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini) savo gyvenamojoje vietoje ir ar būtent tomis dienomis ir tuo laiku G. G. buvo atvežtas į jos gyvenamąją vietą, ar šis bendravimo laikas buvo (duomenys neskelbtini) sutarimu dėl kokių nors priežasčių keičiamas kitu, ar pakeistu laiku pareiškėja su (duomenys neskelbtini) bendravo ir panašiai.

Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Taigi, teismo vertinimu, turi būti nustatyta ir tai, kad pareiškėjos veiksmai/neveikimas buvo kryptingai nukreipti į (duomenys neskelbtini) interesų pažeidimą. Tam Institucija turėjo išsiaiškinti, ar tais atvejais, kai pagal taikos sutartį pareiškėja turėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini), tačiau nebendravo, tą lėmusios priežastys buvo pateisinamos, ar tą lėmė kaltas pareiškėjos elgesys, ar tai buvo sąlygota (duomenys neskelbtini) nusiteikimo nebendrauti su (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje, ar (duomenys neskelbtini) kokių nors veiksmų/neveikimo – atsisakymo palydėti (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buto ar kt. Nors pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žinomas jos laiptinės durų kodas, Institucija netyrė šios aplinkybės, kaip ir nesiaiškino, ar šis durų kodas žinomas (duomenys neskelbtini). Taip pat Institucija neišsiaiškino, koks buvo (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl to, iki kur būtent (duomenys neskelbtini) turi ateiti ar būti palydėtas (duomenys neskelbtini) – iki pareiškėjos namo ar iki jos buto, nors iš byloje esančios Vaiko situacijos vertinimo 2022 m. rugpjūčio 3 d. anketos matyti, jog yra pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarkos detalės dėl (duomenys neskelbtini) pristatymo nenumatytos bendravimo tvarkoje, be to, šioje anketoje dar pažymėtas ir kitas rizikos veiksnys – (duomenys neskelbtini) nenori bendrauti su (duomenys neskelbtini).

Taigi, teismo vertinimu, atliekant šio administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo surinkti visi įrodymai, siekiant objektyviai pagristi G. K. kaltę dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tai iš dalies pripažino ir Institucijos atstovas V. V., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog Nutarime kiekvieno atvejo konkrečiai neaprašė, nurodė tik intervalą, taip pat neanalizavo ir bendravimo su (duomenys neskelbtini) dienų perkėlimo į kitas datas, be to, rašydamas Nutarimą, jis nedarė ir įrodymų vertinimo analizės. Iš Nutarimo turinio ir Institucijos atstovo paaiškinimų akivaizdu ir tai, kad Nutarime neišdėstytos visos reikšmingos faktinės nustatytos aplinkybės, neatliktas motyvuotas jų įvertinimas, todėl nėra aišku, kuo grindžiamos Institucijos išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Taip pat nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus patvirtinimo, kad, pareiškėjos atžvilgiu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, jai buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, kurias numato ANK 577 straipsnio 2 dalis ir ar ji šiomis teisėmis realiai galėjo naudotis tyrimo metu. Institucijos atstovas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog teisės G. K. buvo išaiškintos, tačiau neduota pasirašyti, pati pareiškėja posėdžio metu nurodė, jog to, ar buvo jai išaiškintos procesinės teisės, neprisimena. Teismas pažymi, jog nei atskirame dokumente, nei pačiame paaiškinime, kurį pareiškėja teikė Institucijoje, nėra nurodyta aplinkybių, jog ji, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, buvo supažindinta su savo teisėmis ir pareigomis, taip pat nėra ir G. K., patvirtinimo, jog jai teisės ir pareigos buvo išaiškintos ir ji jas suprato. Taigi nėra galimybės įsitikinti, kad G. K. galėjo realiai pasinaudoti teise susipažinti su bylos medžiaga, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ar daiktus, naudotis teisine pagalba, juo labiau, kad Nutarimas priimtas nesurašant administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, taigi pareiškėja šiuo atveju negalėjo ir pasinaudoti ANK 616 straipsnio 3 dalies numatyta teise pareikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Todėl teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą pagal G. G. pareiškimus, privalėjo nustatyti visas administracinio nusižengimo sudėčiai reikšmingas aplinkybes ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamą motyvuotą ir kartu pagrįstą procesinį sprendimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos Nutarimo laikyti teisėtu ir pagrįstu, nes nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, nesurinkti visi reikšmingi duomenys, neišsiaiškintos visos svarbios įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam galimo administracinio nusižengimo kvalifikavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsniu, 569 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR?N-1448-2022/11ANN-255 ir bylą grąžinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė