Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Archigroup LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archigroup LT“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SPD Armada“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kito nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

21. Remiantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Pažymėtina, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Šios teisinio reguliavimo nuostatos leidžia teigti, kad užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovui yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Remiantis CK 6.701 straipsnio 1 dalimi, užduotis rangovui pateikiama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 27 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudaryta Sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) techninio darbo projektą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti Sutarties kainą (5 500 Eur) už tinkamai suteiktas paslaugas pagal Sutarties sąlygas. Techninis darbo projektas turėjo būti parengtas pagal projektavimo užduotį.

24. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės sutartinės atsakomybės taikymo už (ne) tinkamą projektavimo rangos sutarties įvykdymą, ieškovei tvirtinant, kad pastato rekonstravimas pagal atsakovės parengtą techninį darbo projektą nėra galimas, nes jis buvo parengtas netinkamai, t. y. jame nurodyti sprendiniai neatitiko ketinamo rekonstruoti pastato faktinės situacijos, kuriai paaiškėjus statybos darbai (rekonstravimas) pagal projektą nėra galimi. Konkrečiai dėl to, kad pradėjus rekonstravimo darbus, paaiškėjo, jog ketintas rekonstruoti pastatas faktiškai yra be pamatų, jo rekonstrukcija ant esamų pamatų negalima.

25. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko darbus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką atsakovė gavo pagal Sutartį, taip pat atlyginti kitus su tuo susijusius tiesioginius nuostolius.

26. Atsakovė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada skunde nurodo, kad Sutartis nenumatė prievolės atlikti tyrinėjimo darbus, todėl vykdydama projektavimo užduotį tik vizualiai įvertino pastato konstrukcijų būklę tiek, kiek tai buvo reikalinga projektavimui. Pažymi, kad pastato pamatų trūkumas galėjo būti nustatytas atliekant pastato ekspertizę, kurią turėjo užsakyti ieškovė. Be to, ieškovės perduotoje kadastrinėje pastato byloje buvo užfiksuota, kad pastate įrengti betoniniai pamatai, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti perduota pastato oficialia dokumentacija.

27. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą nesutinka su atsakovės argumentais, kad Sutartis neapėmė pastato pamatų tyrinėjimo darbų, nes šių darbų būtiną atlikimą patvirtina Sutarties sąlygos.

28. Kaip minėta, šiuo atveju šalys Sutartyje susitarė, kad techninis darbo projektas turi būti parengtas pagal projektavimo užduotį (Sutarties 1.1 punktas). Projektavimo užduoties 7.4 punkte reglamentuojančiame reikalavimus statiniui ir atskiroms jo dalims nurodyta, kad turi būti įvertintas pastato pamatų stovis, jei reikalinga numatomas jų sutvirtinimas.

29. Atsakovė projekte statinio esamų konstrukcijų būklės aprašyme nurodė, kad „Esamo pastato dengimas medinis iš sijų <...> sijos išsilaikiusios gerai – puvimo ir sutrūnijimo požymių nepastebėta. Fizinis nusidėvėjimas sudaro 10 proc. Vidutinė normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą – 90 metų“; „Esamo pastato pamatai yra betoniniai monolitiniai juostiniai seklieji. Visumoj sėdimų pamatuose nepastebėta, išskyrus vienoje vietoje pamatas yra trūkęs. Fizinis nusidėvėjimas sudaro 20 proc. Vidutinė normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą – 70 metų.“ Perdengimą projekte numatyta stiprinti, sutankinant medinių sijų žingsnį, pamatų įtrūkimo vietoje sumontuoti siją, įtrūkimus užpildant plėtriuoju betonu. Projekte pamatą numatyta apšiltinti iki 60 cm gylio nuo žemės paviršiaus.

30. Pradėjus pastato rekonstrukciją, atidengus stogą, nustatyta, kad perdengimo sijos pažeistos puvinio, vietomis sulūžusios, nebetinkamos tolimesniam eksploatavimui. Vykdant kitus statybos darbus (atkasus tranšėją drenažui), nustatyta, kad pastatas neturi projekte nurodytų betoninių monolitinių juostinių sekliųjų pamatų, pamato trūkimo vietoje pamatas apie 20 cm įgilintas į gruntą, o ties 1 – ąja ašimi išorinė siena sumūryta tiesiai ant sutankinto grunto. Įvyko pastato dalinė griūtis – išvirto pastato išorinės sienos dalis ir atitrūko pastato kampai. 2019 m. sausio 9 d. raštu techninės priežiūros vadovas ieškovei pranešė, kad pamatų po pastatu nėra, statybos darbai sustabdomi, taip pat konstatavo, jog tolesnis jų vykdymas, vadovaujantis projektu, nebeįmanomas.

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jokie rekonstrukcijos darbai nesant statybos darbų techninio projekto ar esant netinkamam projektui negali vykti, nes tai yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (STR 1.04.4:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“). Šis dokumentas turi būti paruoštas itin kruopščiai įvertinus visus su juo tinkamu paruošimu būtinus aspektus. Teisėjų kolegijai šiai teismo išvadai pritaria.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, kad ji pastato pamatų būklę įvertino tik vizualiai, nes jos vertinimu, tokia paslauga kaip pamatų patikrinimas juos atkasant ir išardant viso pastato grindinį, nes tik tada galima būtų apžiūrėti visus pastato pamatus, nebuvo užsakyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo traktuoti, kad minėtas projektavimo užduoties 7.4 punktas apima tik vizualų pamatų būklės įvertinimą, nes akivaizdu, jog siekiant sužinoti pamatų stovį bei ar jis nereikalauja sutvirtinimo (kaip pažymėta ir projektavimo užduoties 7.4 punkte), nepakanka tik vizualiai įvertinti pamatų išorinę išvaizdą (kuri, kaip atsitiko ir šiuo atveju, neatitiko tikrovės), bet ir iš esmės patikrinti jų būklę. Nors atsakovė tvirtina, kad ji neturėjo pagrindo abejoti pamatų buvimu, nes ieškovės pateiktoje dokumentacijoje jie buvo nurodyti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti atsakovės argumentus pagrįstais ir jais vadovautis. Pažymėtina, kad atsakovė sutiko parengti seno pastato projektą (statybos pabaigos metai – 1956 metai), kurio pastogė, po rekonstrukcijos, turėjo tapti techniniu aukštu (pakeista pastato naudojimo paskirtis), turėjo būti apšiltintos sienos. Dėl to akivaizdu, kad buvo būtina nustatyti, ar esamo pastato konstrukcijos atlaikys apkrovas. Tai padaryti galima buvo tik išsamiai ištyrus pamatų stovį, to šiuo atveju nebuvo padaryta.

33. Pažymėtina ir tai, kad užsakovas pasikreipęs į specialistą tikslu užsakyti statinio projektą, siekia žinoti visus techninius sprendinius, susijusius su norimu rekonstruoti pastatu, bei jį gavęs, neturi pagrindo juo abejoti ar tikrinti. Atsakovės nurodoma aplinkybę, kad šiuo atveju ieškovė galimai turėjo užsakyti ekspertizę, kuri nustatytų statinio būklę, nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės prievolę. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog ekspertizė yra užsakoma, jei yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tokios prielaidos ieškovei buvo žinomos ar apie jas ji buvo informuota atsakovės, kaip šios srities profesionalo, projekto rengimo stadijoje.

34. Atsakovė taip pat pažymi, kad Sutartyje nenumatyti jokie statybinių tyrinėjimų darbai, o aplinkybę, jog ieškovė nebuvo užsakiusi iš atsakovės tyrinėjimo darbų patvirtina projektavimo užduoties 6.4 ir 10.4 punktai. Be to, atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nereikalavo iš jos nei tyrinėjimo darbų, nei jų ataskaitos ar kitų statybinių tyrinėjimų metu įprastai sudaromų dokumentų.

35. Projektavimo užduoties 10.4 punkte numatyta, kad rekonstruojamo ar kapitališkai remontuojamo statinio konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimų, matavimų, jų techninės būklės vizualinio įvertinimo dokumentai yra nereikalingi. Projektavimo užduoties 6.4 punkte buvo numatyta, kad papildomos paslaugos iš atsakovės neužsakomos.

36. Įvertinusi šias nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės nebuvo reikalaujami statinio konstrukcijų, statinio inžinerinių sistemų tyrimų, matavimų dokumentai, t. y. atsakovė neprivalėjo atsiskaityti, kokiu būdu ji atliko tyrimus, tačiau šios nuostatos nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neprivalėjo atlikti tyrimų, nes toks reikalavimas jai buvo nustatytas projektavimo užduoties 7.4 punkte. Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį nereikalavo minėtų dokumentų, atmetami, kaip nepagrįsti.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų konkurso būdu, atsakovei pasiūlius žemiausią kainą tarp konkurse dalyvavusių dalyvių. Nors atsakovė pažymi, kad atsižvelgdama į projektavimo bei tyrinėjimo rangos teisinių santykių esmę, susiformavo teisėtus lūkesčius, jog tyrinėjimo darbai iš jos nebus užsakomi, tačiau tai, kad atsakovė galimai neteisingai kvestionavo Sutarties sąlygas, nesudaro pagrindo sutikti su jos pozicija ir laikyti ją pagrįsta. Pažymėtina, kad jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų ar tiekėjui, norinčiam pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė šia savo teise pasinaudojo, o dėl to, jog paskelbto konkurso sąlygos buvo jos pačios suprastos neteisingai, susidariusi situacija negali būti vertinama taip kaip to siekia atsakovė.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo svarbūs tyrimo rezultatai, nes nuo jų priklausė pastato rekonstravimas (galimybė jį rekonstruoti). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės tvirtinimas, jog pastato konstrukcijų tyrimai nebuvo užsakyti, neatitinka situacijos ir šalių pasirašytos Sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išvadų nepaneigia aplinkybės, kad projektuotojas yra projektavimo darbų specialistas, todėl prieš sudarydamas ginčo Sutartį turėjo įvertinti jam pateiktame detaliajame plane esančius duomenis bei būti ypatingai atidus ir rūpestingas ją vykdydamas.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmenys gali sudaryti bet kokius įstatymo nedraudžiamus susitarimus, o laisvai sudarydami sutartis bei savo nuožiūra nusistatydami tarpusavio teises bei pareigas jie sukuria, pakeičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius, savo valia įgyja atitinkamų teisių ir pareigų. Asmenys laisvi pasirinkti ir sudaryti labiausiai jų interesus atitinkančio turinio ir formos susitarimus (sandorius), kurie jiems tampa privalomi ir vykdytini tol, kol šie susitarimai nebus pakeisti ar pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai išliktų stabilūs, būtų saugomi sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėti lūkesčiai, o sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nekvestionuojamos.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių elgesys iki Sutarties pasirašymo, ją vykdant bei joje numatytos visiškai aiškios ir nedviprasmiškos sąlygos, susijusios su darbų apimtimi, atsiskaitymu, teikia pagrindą sutikti su ieškovės pozicija bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės įsipareigojimas ieškovei pagal projektavimo sutartį sietinas su atitinkamu tyrimų atlikimu. Kitaip tariant, sudarytos Sutarties turinys ir reikšmė atsakovei buvo aiškūs ir priimtini iki tol, kol neiškilo grėsmė dėl projekto įgyvendinimo. Atsakovė, būdama profesionali verslininkė, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti Sutarties sąlygas, taip pat ir galimus jos neįvykdymo teisinius padarinius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam Sutarties nuostatų aiškinimui ir sutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovė privalėjo vykdyti projektavimo užduoties 7.4 punkte prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su pastato pamatų stovio įvertinimu.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė netinkamai įvykdė Sutartį, priteisė iš jos ieškovės kilusius nuostolius, kuriuos sudarė techninio darbo projekto kaina, pastato ekspertizė, rangos darbai pradėjus vykdyti projektą, statybos techninės priežiūros paslaugos, iš viso 11 650,98 Eur.

42. Atsakovė skunde nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir pastato griūties, nes pastato griūtį lėmė ne atsakovės parengto projekto sprendiniai, o ieškovės projektinių sprendinių nesilaikymas, t. y. ieškovė nesilaikė pastato rekonstravimo etapų. Dėl to būtent ieškovės pasamdyti statinio rangovas ir techninis prižiūrėtojas yra atsakingi už jai kilusius nuostolius. Atsakovė taip pat pažymi, kad vykdant darbus pagal darbų etapus, pastato griūtis nebūtų įvykusi, todėl ieškovės patirtus nuostolius lėmė jos pačios nerūpestingi ir neteisėti veiksmai.

43. Visų pirma pažymėtina tai, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, jog jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalys). Antra, nagrinėjamu atveju bylos dalyką sudaro būtent projektuotojo sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, o ne pastato griūties priežastys. Trečia, ieškovė neprašo atsakovės atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl pastato griūties. Atsižvelgiant į tai, atsakovės skundo argumentai dėl pastato griūties priežasčių nėra susiję su nagrinėjamu bylos dalyku bei neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Tik tuo atveju, jei ieškovė į reikalaujamus atlyginti nuostolius įtrauktų ir susijusius su pastato griūtimi, galimai būtų pagrindas spręsti ir dėl kitų asmenų atsakomybės. Šiuo atveju, ieškovė įrodinėja, kad atsakovė netinkamai parengė projektą, pagal kurį buvo pradėti rekonstravimo darbai, tačiau nesėkmingai ir prašo atlyginti tik tuos nuostolius, kurie susiję su netinkamu sutartinių įsipareigojimų įvykdymu.

44. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), vis dėlto kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2012).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, sprendžia, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – dėl atsakovės netinkamo sutartinių prievolių įvykdymo laiku neįvertinus faktinės pastato pamatų būklės, t. y. nekonstatavus jų nebuvimo, ieškovė patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė žalą, apmokėdama už nerekonstruotino pastato rekonstrukcijos techninį darbo projektą (2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra – 5 500 Eur), jo ekspertizę (2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitos faktūros – 182,75 Eur), užsakydama nereikalingus rangos darbus (2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra – 5 568,23 Eur) bei statybos techninės priežiūros paslaugas (2019 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra – 400 Eur). Iš viso 11 650,98 Eur suma. Atsakovė neginčija šios pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, kaip ieškovės patirtų nuostolių, todėl sprendžiama, kad šis žalos, kurią patyrė ieškovė, dydis, pagrįstai priteistas iš atsakovės (CK 6.249 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

46. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

47. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad atsakovei UAB „Archigroup LT“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

50. Ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.