Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB “Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Grinda”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-08-27 vykusio teismo posėdžio metu teismas žodine nutartimi, atsakovės ir trečiojo asmens atstovams neprieštaraujant, pakeitė byloje ieškovę Estijos draudimo bendrovę Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusią per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, jos teisių ir pareigų perėmėja ADB “Compensa Vienna Insurance Group”.

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1511,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamuo tuo, jog Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir V. U. (toliau ir - draudėjas) sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0198020 (toliau ir - draudimo sutartis), kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-15 draudėjas važiavo su automobiliu SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžą, Vilniuje, prieblandoje ir įvažiavo į ten buvusią skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę. Dėl eismo įvykio buvo kviesti ir policijos pareigūnai. Pagal užfiksuotas aplinkybes, eismo įvykio metu buvo vėlyvas dienos metas ir sparčiai temo, o sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, yra judri, todėl darytina išvada, kad draudėjas fiziškai neturėjo galimybės pastebėti duobės, į kurią įvažiavo. Ieškovė, įvertinusi eismo įvykio metu transporto priemonei SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą išmokėjo 1511,20 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonei SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Ieškovė pareiškė pretenziją dėl 1511,20 Eur draudimo išmokos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri nesutiko atlyginti žalos ir nurodė, kad sankryžos dangos (kaip ir visos Žalgirio gatvės, esančios Vilniuje) būklės stebėsena ir priežiūra yra perduota UAB „Grinda“.

Į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje ieškovės atstovams nedalyvaujant. Byla išnagrinėta ieškovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Žalgirio ir Linkmenų g. sankryžos savininkė, tačiau šiuo atveju ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) Vilniaus miesto savivaldybė Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g. sankryžą, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją buvo perdavusi UAB „Grinda“. Paminėta sutartimi UAB „Grinda“ ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (Sutarties 4.2.10 punktas), tačiau buvo perduotas ir Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g., valdymas. 2012 m. gegužės 7 d. susitarime Nr. A72-524(3.1.36-UK) aiškiai nurodyta, jog UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Nagrinėjamu atveju, kai automobilis įvažiavo, anot ieškovės, į jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę, gatvės priežiūros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo būtent UAB „Grinda“, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiko, jog ji yra netinkama atsakovė šioje byloje ir jos atžvilgiu ieškinys pareikštas nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją ir prašė ieškinį atmesti, taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp apskaičiuotos žalos ir įvykusio eismo įvykio, todėl prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo UAB ,,Grinda“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Sutarties nuostatos tarp Savivaldybės ir UAB „Grinda“, siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Grinda“ sudaryta sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių. Pažymėjo, kad 2018-12-31 Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau ir - Paslaugų sutartis), sudarytoje tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, 1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektą, yra nurodyta, kad rangovas UAB „Grinda“ įsipareigoja teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, o užsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas paslaugoms teikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryža yra perduodama savarankiškam rangovo valdymui. Ieškovė nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžoje, Vilniuje. Šį teiginį ieškovas iš esmės grindžia 2018-05-14 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. 10R-33713585- 18 (toliau ir - Pažyma). Pažymėjo, jog niekur nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Pažymėjo, jog vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas ieškovo nurodytos automobilio detalės. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovei, ir kol minėtų aplinkybių ieškovė neįrodė, bendrovės atsakomybės negali kilti. Būtent ieškovės pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovė tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys turi būti atmestas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent nurodytas detales reikia keisti, ir dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Tenkinant ieškovės ieškinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats. Nurodė, kad sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Teismai ne kartą pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė savo nesutikimo su ieškiniu poziciją, išdėstytą pateiktame teismui atsiliepime, ir prašė remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais ieškinį atmesti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. kovo 15 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžą Vilniuje ir įvažiavo į ten buvusią skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę. Eismo įvykio faktą įrodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 14 d. pažyma. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį pripažino, kad yra Žalgirio ir Linkmenų g. sankryžos savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovei priklausančio kelio trūkumo, nulėmusio žalos atsiradimą. Atsakomybė už netinkamą kelio priežiūrą savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiko, kad ji yra netinkama atsakovė byloje ir pagal pareikštą ieškinį turėtų atsakyti UAB „Grinda“, nes atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo valdymą UAB „Grinda“ pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – ir Sutartis). Pagal šią Sutartį, ieškovės teigimu, UAB „Grinda“ ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (Sutarties 4.2.10 punktas), tačiau buvo perduotas ir Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g., valdymas.

Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 ir 26 punktai).

Teismas, išanalizavęs ieškovės ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos Sutarties ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo, papildančio Sutartį 4.2.10 punktu, turinį, neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo, t. y. Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžos, valdymą trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad darbai atliekami pagal atsakovės trečiajam asmeniui pateiktą užakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovei techninio pobūdžio kelių priežiūros paslaugą. Iš Sutarties ir Susitarimo sąlygų negalima daryti išvados, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti kelių priežiūros atlikimo apimtį. 2012-05-07 Susitarimu Sutartis papildyta 4.2.10 punktu: “rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir panašiai saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipnsį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.” Kaip matyti, pagal Sutarties 4.2.10 punktą trečiajam asmeniui numatyta pareiga nedelsiant, t. y. iš anksto to nesuderinus su atsakove, defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui, šalinti (taisyti) bei apie tai informuoti užsakovę (atsakovę). Tačiau ši nuostata nepaneigia aplinkybės, kad atskiriems remonto darbams atlikti trečiasis asmuo turi gauti atsakovės užsakymą. Be to, Sutarties 4.2.10 punkte suformuluota išlyga, kad „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo (t. y. atsakovės), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui (t. y. trečiajam asmeniui UAB „Grinda“) pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“, teismo vertinimu, tik įtvirtina atsakovės regresą į trečiąjį asmenį, tačiau jeigu atsakovė Susitarimu būtų perdavusi jos nurodomų kelių valdymą trečiajam asmeniui, nurodyto atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo mechanizmo apibrėžimo Susitarime nebūtų reikėję. Taigi teismas vertina, kad nors pagal Sutartį ir Susitarimą atsakovė iš trečiojo asmens perka kelių ir kitų objektų priežiūros paslaugą, tačiau praktiškai neperleido trečiajam asmeniui besąlyginės atsakomybės prieš kitus asmenis už netinkamą kelių ir kitų objektų priežiūrą.

Įvertinus Sutarties nuostatų turinį, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Iš esmės trečiasis asmuo su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, kad savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovė, o ne trečiasis asmuo. Juolab, kad trečiojo asmens veiksmų atlikimas pagal Sutartį susietas su atsakovės priešine pareiga – atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (Sutarties 1, 3.4, 3.5, 4.1.3 punktai). Tai yra trečiojo asmens nuožiūra spręsti dėl gatvių dangos remonto susieta su atsakovės galimybėmis atsiskaityti už atliktus remonto darbus. Taigi Sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė Sutartimi neperdavė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g. sankryžą, savarankiško valdymo teisės.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g. sankryžą, priežiūros ir remonto būtų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą gatvių ar jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Aukščiau nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. jog ginčo kelio ruožo valdytojas yra trečiasis asmuo UAB „Grinda“. Kaip minėta, atsakovė pripažįsta, kad yra ginčo kelio ruožo, t. y. Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžos, savininkė. Už kilusią žalą atsakovei atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išdėstytos pozicijos dėl Sutarties nuostatų aiškinimo laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuotos iš esmės analogiškų tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių nuostatos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020).

Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Aplinkybė, kad atsakovė gatvių priežiūrai pasitelkė trečiajį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti bei suremontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Atsakovė ir trečiasis asmuo, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, išsakė abejones, ar dėl kilusios žalos nėra kaltas automobilį vairavęs asmuo, ar kad įvykis įvyko dėl jo didelio neatsargumo ir dėl to turėtų būti mažinamas prašomos priteisti žalos dydis. Pareiga įrodyti tokias aplinkybes teko šias aplinkybes nurodžiusiems proceso dalyviams, tačiau jie savo teiginiams dėl vairuotojo neatidumo ar neatsargumo pagrįsti joki įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo ir pasekmių patvirtina Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 14 d. pažyma apie eismo įvykį Nr. 07-18-9468206, vairuotojo rašytinis paaiškinimas policijai apie eismo įvykį.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobė būtų buvusi pažymėta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė buvo kelio ruožo savininkė, o trečiasis asmuo prižiūrėjo kelio ruožo techninę būklę. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 4, 9 ir 128 punktai). Nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis ir iš anksto imtis veiksmų jai išvengti. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad duobė buvo matoma iš tolo ir lengvai išvengiama, atsakovė į bylą nepateikė. Pagrindo abejoti, kad automobilis SUBARU LEGACY buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę, buvusią Žalgirio – Linkmenų gatvių sankryžoje, Vilniuje, nėra (CPK 185 straipsnis). Taip pat nėra priežasčių laikyti, kad dėl kilusių pasekmių būtų visiškai ar iš dalies atsakingas automobilio vairuotojas.

Ieškovė dėl įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų (apgadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai ir ratlankiai, deformuotas kėbulas, pažeistas piekinės ir galinės ašies korpusas (dešinėje)) išmokėjo 1 511,20 Eur draudimo išmoką. Ieškovės patirtų nuostolių dydį ir apimtį patvirtina byloje esantis 2018 m. kovo 19 d. automobilio remonto užsakymas, 2018-04-16 PVM sąskaita - faktūra. Tai, kad automobilio apgadinimai buvo ginčo eismo įvykio pasekmė įrodo jau minėta Vilniaus miesto vyriausiojo plicijos komisariato 2018 m. gegužės 14 d. pažyma, kurioje nors ir nurodytas kaip transporto priemonės sugadinimas tik priekinio dešinės pusės rato sugadinimas, tačiau iš policijai rašyto vairuotojo paaiškinimo matyti, kad dėl patirto sugadinimo vairuotojas minėta transporto priemone kelionės toliau tęsti negalėjo, automobilis dėl fizinių pažeidimų sava eiga nevažiavo; automobilis po buvo pristatytas remontui, praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio (2018-03-19) buvo parengta automobilio remonto sąmata, kurioje yra įvardinti taisytini sugadinimai ir keistinos detalės. Teismo vertinimu, eismo įvykio metu nebūtinai turėjo būti matomi ir užfiksuoti visi gedimai, juo labiau, kad policijos pareigūnų tikslas nagrinėjamo įvykio atveju nebuvo detaliai užfiksuoti visus sugadinimus, nes žalos kitiems asmenims, išskyrus tranporto priemonės savininką, padaryta nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonė detaliai apžiūrėta pristačius ją remontui po minėto eismo įvykio. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė ir trečiasis asmuo, kvestionuodami prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad nurodytos detalės ir remonto darbai negalėjo būti sąlygoti eismo įvykio ir būti jo pasekmė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos, susijusios su nagrinėjamu eismo įvykiu, dydžiui nustatyti. Įvertinęs visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktą, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 511,20 Eur žalos atlyginimas. I

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 34 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 1 511,20 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų vienuolikos eurų ir 20 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1511,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.