Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovė palaikė nuomonę, kad iš atsakovui galimai tenkančios kompensacijos už žemės sklypą būtų išskaičiuotas nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimas. Be to, mano, kad iš kompensacijos turi būti dengiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tai būtų kaip alternatyvus sprendimas. Šiuo metu ieškovė ieško bet kokio pajamų šaltinio, kas padėtų išlaikyti vaiką. Mano, kad jei atsakovo dalis bus parduota per kitas institucijas (antstolį), tai realiai nebus naudos nei atsakovui, nei dukrai. (duomenys neskelbtini) skirtinų pinigų bus mažiau, iš tos sumos nusiskaičiuos mokesčiai.

10. Dėl išlaikymo atsakovas užsiminė tik todėl, kad ieškovė pirma nurodė. Šiuo metu atsakovas nedirba ir negali teikti priteisto 500 Eur išlaikymo dukrai. Jis teikia išlaikymą tiek, kiek gali įvairiomis sumomis. Atsakovas mano, kad ieškovė nori iš jo viską atimti. Atsakovas mano, kad žemės pardavimas nepadės išspręsti ieškovės problemų. Atsakovas teigė, kad ieškovė turi didelių santaupų. Mano, kad už parduotą žemę gautus pinigus tiesiog iššvaistys. Ginčo turto padalijimas kompensavimo būdu atsakovui yra nepriimtinas, kadangi iš esmės pažeidžia bendraturčio teisėtus interesus į nuosavybę. Prašo teismo atsižvelgti į visus jo nurodytus argumentus ir bylą grąžinti į Liuksemburgo teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2016 m. balandžio 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo turtą – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 200 Eur (toliau – žemės sklypas).

12. Byloje taip pat nustatyta, kad Liuksemburgo Didžiosios hercogystės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu byloje Nr. CAL-2020-00702 nutraukė K. B. ir A. B. santuoką, nustatė nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą kartu su motina K. B., priteisė iš A. B. nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur, nustatė konkrečią bendravimo tvarką. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas santuokoje įgyto turto – žemės sklypo padalijimo klausimas.

13. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo atidalyti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės – priteisti jai visą bendrąja jungtine nuosavybe turimą žemės, o atsakovui priteisti kompensaciją, lygią trečdaliui žemės sklypo vertės, atsakovui tenkančios kompensacijos dalį padengiant dalį išlaikymo įsiskolinimo – 1 733 Eur sumai. O nesant galimybės priteisti viso žemės sklypo ieškovei su kompensacija atsakovui, prašo padalinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį žemės sklypą, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 dalis žemės sklypo, o atsakovui – 1/3 dalį žemės sklypo.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo

14. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ja, ji viena rūpinasi dukterimi, yra netekusi darbo, turi sveikatos problemų.

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas yra nedirbantis, gauna išmokas iš valstybės, jo teigimu, jis turi sveikatos problemų.

17. Šie duomenys patvirtina, kad iš esmės abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda. Nors ieškovė akcentuoja, kad ji šiuo metu viena rūpinasi šalių nepilnamete dukterimi, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog iš atsakovo šalių vaikui yra priteistas išlaikymas. Iš to spręstina, jog nenustatyta pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl šalių santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį žemės sklypo kiekvienam.

18. Sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

19. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais bylos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

20. Ieškovė ieškiniu pareiškė du alternatyvius reikalavimus, t. y. priteisti jai visą žemės sklypą, o atsakovui priteisti 1/3 žemės sklypo vertės kompensaciją, nesant galimybės priteisti jai visą žemės sklypą su kompensacija atsakovui, - padalyti žemės sklypą natūra, priteisiant jai 2/3 žemės sklypo, o atsakovui – 1/3 žemės sklypo. Tuo tarpu atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį, viena vertus, prašė santuokoje įgytą bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą padalyti lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, kita vertus, prašė žemės sklypą priteisti šalių nepilnametei dukrai E. B.. Atsakovas nekėlė piniginės kompensacijos sumokėjimo klausimo.

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022). Parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio.

22. Byloje nustatyta, kad šalių turtas buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys, pirkdamos nekilnojamąjį turtą, siekė sukurti geresnes sąlygas šeimai, tenkinti šeimos, o ne savo asmeninius poreikius, sukurti jungtinę sutuoktinių nuosavybę. CK nuostatomis, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87-3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys priklausančiu žemės sklypu nesinaudoja. Ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Jungtinėje Karalystėje, jokių sąsajų su Lietuva neturi. Anot ieškovės, atsakovas žemės sklypu niekada nesirūpino ir juo nesinaudojo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pasirūpina žemės sklypo nušienavimu ir žemės mokesčio sumokėjimu. Iš šių duomenų spręstina, jog iš esmės ieškovė turi didesnį poreikį naudotis bendru turtu. Byloje taip pat nustatyta, jog šalių santykiai yra itin komplikuoti, jie tarpusavyje visiškai nesutaria ir nebendrauja. Teismo vertinimu, padalijus žemės sklypą natūra, ieškovui ir atsakovei pastoviai nesutariant tarpusavyje, ateityje galimai kiltų konfliktai dėl šio turto naudojimo ir disponavimo juo, kas galėtų sukelti teisinius ginčus ateityje. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrįsta nustatyti turto padalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės būdą – ieškovei priteisiant visą žemės sklypą, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už jam priklausančią ½ turto dalį iš ieškovės, sumoje 2 600 Eur (t. y. ½ žemės sklypo vertės). Byloje esantys duomenys (Nekilnojamo turto registro išrašas apie žemės sklypą) patvirtina, jog šalims priklausantis žemės sklypas yra 5 200 Eur vidutinės rinkos vertės, šalys kitų duomenų apie žemės sklypo vertę byloje nėra pateikusios, todėl teismas remiasi VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte.

24. Įvertinus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, taip pat tai pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą padalinti po ½ ieškovei ir atsakovui, ieškovei priteisiant visą žemės sklypą natūra, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 2 600 Eur piniginę kompensaciją.

25. Teismas netenkina ieškovės prašymo, kad išlaikymo vaikui įsiskolinimas turėtų būti išskaičiuojamas iš atsakovui tenkančios piniginės kompensacijos už žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad Liuksemburgo Didžiosios hercogystės sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, šalių nepilnametei dukrai priteistas 500 Eur išlaikymas iš atsakovo, mokamas periodinėmis išmokomis, išlaikymas yra priteistas būtent vaikui, o ne ieškovei. Todėl ieškovė dėl išlaikymo skolos išieškojimo turi teisę kreiptis priverstine tvarka, tačiau ne reikalauti išlaikymo skolos užskaitymo šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 7 dalis numato, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turi teisę atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

27. Teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje nustačius, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra nedirbantys, gauna socialines išmokas iš valstybės, šalys turi nepilnametę dukterį, kuriai privalo teikti išlaikymą, atsakovas turi išlaikymo skolą nepilnametei dukrai, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo materialinė padėtis yra itin komplikuota, bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimas iš esmės pablogintų šalių ir jų nepilnamečio vaiko ir taip sunkią materialinę padėtį, todėl yra pagrindas šalis atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 272 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Padalyti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 200 Eur, natūra, o atsakovui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės K. B. 2 600,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų 00 ct) piniginę kompensaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.