Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį skundžiamoje dalyje, ne tik pažeidė minėtus interesus, bet ir galbūt nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo CPK 7 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog atsakovui pareiškus priešieškinį jie galėtų būti išnagrinėti kartu su ieškiniu, taip išvengiant ilgesnio bylinėjimosi ir nepagrįstų išlaidų. Atsakovas ir jo atstovas, neatnaujinus proceso byloje, neturėjo procesinės galimybės pareikšti priešieškinį. Atsakovas byloje iki jos išnagrinėjimo apskritai nežinojo apie prieš jį pradėtą civilinį procesą, procese nedalyvavo, ir bylos išnagrinėjimas, nedalyvaujant atsakovui, apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas kaip pirmosios instancijos teismo padaryta teisės normų taikymo klaida. Šiuo atveju sąlyga yra ta, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Byloje skundžiama nutartimi yra paskirtas parengiamasis teismo posėdis, tačiau teismuose nagrinėjamos šeimos bylos turi ypatumų. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (CPK 377 straipsnis). Taigi atsakovas turi teisę pareikšti ieškinį. Teismas palikęs atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku nenagrinėtą neteisingai taikė Mediacijos įstatymo normą. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 12 d. ir nutartimi perduotas nagrinėti teismui. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos bylose. Privaloma mediacija taikoma šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose. Mediacija nėra taikoma bylose dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo faktų nustatymo. Mediacijos įstatymas neturi galios veikti atgal. Atnaujintas procesas byloje, tačiau nors ir yra suteiktas kitas bylos numeris, tačiau proceso numeris išliko nepakitęs. Taigi atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį netaikant Mediacijos įstatymo 20 straipsnio normų ir šiuo pagrindu nutarties dalis dėl atsakovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku palikimo nenagrinėto turi būti panaikinta dėl neteisingai pritaikyto civilinio proceso įstatymo. Tai, kad toks prašymas nebuvo apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, reiškia, jog tokiu atveju teismas privalėjo suteikti atsakovui terminą pašalinti trūkumus, t. y. paduodant priešieškinį sumokėti 75 Eur žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimo, kurioje buvo atnaujintas procesas, atsakovo M. S. reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku paliktas nenagrinėtas. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisingai pritaikė civilinio proceso teisės aktų normas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai; jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013). Pasisakydamas dėl aiškios teisės taikymo klaidos kaip pagrindo atnaujinti procesą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aiški teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, kt.).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, § 51-52, ECHR 2003-IX). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. Kot v. Russia, no. 20887/03, § 24, 18 January 2007). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. Protsenko v. Russia, no. 13151/04, § 26, 31 July 2008). Pavyzdžiui, Teismas konstatavo, kad egzistavo „esminiai trūkumai“, pateisinantys proceso atnaujinimą, bylose, kuriose konkretūs sprendimai paveikė teises ir teisėtus interesus asmens, kuris nebuvo įtrauktas į jam svarbų procesą (žr. cituotą Protsenko v. Russia, § 29-34), ar asmens, kuris negalėjo veiksmingai dalyvauti procese (žr. Tishkevich v. Russia, no. 2202/05, § 25-27, 4 December 2008, Tolstobrov v. Russia, no. 11612/05, § 18-20, 4 March 2010). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio „švarumo“ (žr. Sutyazhnik v. Russia, no. 8269/02, § 38, 23 July 2009). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. Shchurov v. Russia, no. 40713/04, 29 March 2011, § 21).

17. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-105-538/2022 Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-2635-666/2021 panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsakovo prašymą atnaujinti procesą tenkino – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Ši nutartis buvo priimta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas nurodė, kad CPK 388 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje tėvystės nustatymo bylose yra būtinas; išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas apie procesą atsakovą informavo viešo paskelbimo būdu, neskelbė atsakovo paieškos (CPK 132 straipsnis), išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, tėvystei nustatyti rėmėsi tik liudytojų parodymais, nesiekė procesinėmis priemonėmis užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje ir išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl ekspertizės skyrimo. Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 388 straipsnio 2 dalies ir CK 3.148 straipsnio, CPK 130, 132 straipsnių nuostatų.

18. Taigi nagrinėjamu atveju bylos proceso atnaujinimo pagrindas buvo tai, jog Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 nebuvo išnaudotos visos priemonės užtikrinti ir nebuvo užtikrintas atsakovo dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo, kurį išsprendus, šio sprendimo pagrindu buvo išspręsti ir kiti išvestiniai reikalavimai – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

19. Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu. CPK 296 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku, nesilaikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto nuostatų, pagal kurias šiuo atveju buvo privaloma ikiteisminė mediacija, ir ja dar galima pasinaudoti.

20. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija – tai mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant civilinius šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galbūt patirto smurto artimoje aplinkoje. Šio punkto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., nustatė, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant civilinius šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

21. Pažymėtina, jog ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 17 d. teisėjos rezoliucija. Atskirajame skunde teisingai nurodoma, jog ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškinio dėstomojoje dalyje nurodė, kad ateityje papildomai nekiltų problemų dėl tėvo bendravimo su sūnumi, nes sūnus tėvo išvis nėra matęs, turbūt ateityje ir nenorės matyti, be to, vaiką ji dar pati maitina, todėl, jeigu atsakovas ateityje norėtų bendrauti su vaiku, tai galėtų su vaiku matytis bet kada iš anksto suderinęs su ieškove pasimatymo datą nuo 9 val. iki 18 val. ir ieškovei dalyvaujant. Ieškinio dalyke (rezoliucinėje dalyje) pakartojo reikalavimą nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi bet kada dienos metu nuo 9 val. iki 18 val. konkretų bendravimo laiką suderinęs su ieškove ir jai dalyvaujant. Taigi, ieškovei pareiškiant ieškinį dėl tėvystės nustatymo, kuriame taip pat buvo pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisės aktais šiems ginčams privaloma ikiteisminė mediacija nebuvo nustatyta. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kad atsižvelgiant į tai, teismas nenustato detalios bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos ir kad atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms – ieškovei draudžiant ar kitaip trukdant bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jis turi teisę kreiptis į teismą ir nusistatyti detalią bendravimo su mažamečiu tvarką. Rezoliucinėje dalyje šiuo klausimu teismas nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nevertina minėto sprendimo teisėtumo ir nurodytų motyvų, kurių pagrindu atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nebuvo nustatyta.

22. Kaip nurodyta atskirajame skunde, CPK 377 straipsnyje nustatyta, jog šeimos bylose iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Taigi nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kad ieškovei su ieškiniu kreipiantis į teismą, be kita ko, ir dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisės aktais privaloma ikiteisminė mediacija nebuvo nustatyta, o toje pačioje byloje atnaujinus procesą ir atsakovui reiškiant priešpriešinį reikalavimą ikiteisminę mediaciją yra reikalaujama taikyti. Akivaizdu, kad atsakovui prašyme dėl proceso atnaujinimo suformulavus reikalavimą dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, galima daryti išvadą, jog dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių kyla ginčas, kurį teikdama ieškinį iškėlė ieškovė dar tada, kai teisės aktais privaloma ikiteisminė mediacija nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo iš atsakovo reikalauti, jog jis pasinaudotų privaloma mediacija, kai ginčas buvo iškeltas anksčiau nei teisės aktuose buvo nustatytas mediacijos privalomumas. Juolab, kad, kaip nurodo atsakovas atskirajame skunde, neatnaujinus proceso byloje jis neturėjo procesinės galimybės pareikšti priešieškinį, iki jos išnagrinėjimo apskritai nežinojo apie prieš jį pradėtą civilinį procesą, procese nedalyvavo. Sutiktina, kad tarp šio jo reikalavimo ir ieškovės ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas vertinimas pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principus.

23. Atsakovas atskirajame skunde remiasi CK 3.59 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimamas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini.

24. CPK 296 straipsnio 1 dalie 8 punkte nurodyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų – dėl neapmokėtų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovas už prašymą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio ar nustačius kitų procesinio dokumento trūkumų, turėjo būti nustatytas terminas trūkumų pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo palikti atsakovo prašymą dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nenagrinėtą. Priešinga išvada, be kita ko, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir neproporcingai ribotų atsakovo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl atsakovo reikalavimo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką palikimo nenagrinėto laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) palikimą nenagrinėto, todėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties dalis dėl atsakovo reikalavimo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką palikimo nenagrinėto naikintina ir šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties dalį dėl atsakovo reikalavimo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką palikimo nenagrinėto ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.