Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos nepilnamečio M. B. įstatyminės atstovės E. B. patikslintą pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. Ž., G. Ž., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 ir 3 dalys, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), senelis. Remiantis Gyventojų registro duomenimis (pažyma apie asmens duomenis) palikėjas A. Ž. mirė būdamas ištuokoje, turėjo du vaikus: suinteresuotus asmenis D. Ž. ir G. Ž. (jiems procesiniai dokumentai įteikti per kartu gyvenantį šeimos narį (motiną), tačiau atsiliepimų į pareiškimą nepateikė). Pareiškėja E. B. yra nepilnamečio M. B. motina, suinteresuotas asmuo D. Ž. – M. B. tėvas, šį faktą patvirtina gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Paveldint pagal įstatymą palikėjo vaikaitis yra antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis yra nepilnametis asmuo, kurio įstatyminė atstovė nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių atstovaujamojo vardu laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą – M. B. senelis mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja apie tai sužinojo gavusi 2024 m. kovo 7 d. notarės raštą, informuojantį apie pareigą imtis veiksmų, siekiant apsaugoti nepilnamečio mirusiojo A. Ž. vaikaičio M. B. turtinius interesus susijusius su palikėjo palikimo priėmimu ar atsisakymu jį priimti. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes bei kartu su juo pateiktus pagrindimo duomenis, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė dėl objektyvių priežasčių praleido teisės aktų nustatytą terminą ir ne itin žymiai praleidus terminą kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje nėra įrodymų, liudijančių pareiškėjos turimą teisinį išsilavinimą ir/ar patirtį, tvarkant tokio pobūdžio paveldėjimo klausimus.

Byloje suinteresuoti asmenys, kaip minėta, prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo nėra pareiškę. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tokiu būdu termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismui atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, būtų nepagrįstai sukeltos prielaidos pakenkti nepilnamečio vaiko interesams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5, 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 185 straipsnis, 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 334-335 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą ar atsisakymą jį priimti privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.