Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ atstovui advokatui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ ieškinį atsakovams J. V. ir J. V. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai įrengtas pertvaras ir patekimo į patalpas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. V., J. L., G. L., B. V., S. B. (S. B.), R. J., N. S., A. B. (A. B.), L. G., R. K., V. M., L. M., M. K., E. J., D. J., G. K., A. K. (A. K.), I. K., R. A. (R. A.), D. A., V. R. (V. R.), V. I., S. I., J. V. (J. V.), M. V., S. S., L. K., E. N., V. L. (V. L.), J. U., T. D., V. D. (V. D.), J. Š., G. G., A. V., N. R. (N. R.), G. B., A. A. (A. A.), J. D., K. T., L. L., R. S., V. B., I. A., R. O., R. Z., A. N., D. T., L. D., E. D., A. K., Z. L., B. P., D. P., R. P., L. K., J. M., S. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje DNSB „Dobilas“ atstovas advokatas patikslintą ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

5. Tretieji asmenys A. N., V. B., A. K., J. M., A. V., A. K. raštu pareikštam ieškiniui pritarė.

6. Tretieji asmenys L. M., V. M., Z. L., R. K., I. K., N. S., A. B., G. B., L. K., R. A., D. A. pateikė atsiliepimus kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi, jų nuomone, ieškinys yra pareikštas nesant nei faktinio nei teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju jokių ieškovo teisių pažeidimo nėra. Visi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai daugiau nei prieš trisdešimt metų bendro naudojimo patalpose (rūsyje) bendru sutarimu įsirengė pagalbines patalpas – sandėliukus. Jais naudojasi visą tą laiką iki šiol. Pažymėjo, kad niekada bendrijoje nebuvo keliamas klausimas dėl elektros neteisėto naudojimo ar negalimumo patekti prie komunikacijų. Visi name esantys sandėliukai yra įrengti tuo pačiu pagrindu – bendru bendraturčių sutarimu, elektra apskaitoma, naudojama ir apmokama kaip už bendras patalpas, ir gyventojai to nelaiko jokiu pažeidimu ar neteisėta veikla. Visi sandėliukų savininkai yra žinomi, žinomos jų gyvenamosios vietos, todėl per visą laikotarpį nuo sandėliukų įrengimo nėra buvę atvejo, kad nebūtų galima patekti. Trečiųjų asmenų nuomone, bendrijos pirmininkas elgiasi nesąžiningai reikšdamas ieškinį, neva gindamas jų teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė ieškinio netenkinti.

7. Po to tretieji asmenys L. G., N. S. ir A. V. pateikė kitus atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog atsisako savo parašo po pateikto ankstesnio atsiliepimo.

8. Tretieji asmenys L. M., Z. L. ir V. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog DNS kooperatyvas „Dobilas“ įkurtas 1985 m. bendriją sudaro trys namai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 1986 m. visuotiniame bendrijos susirinkime buvo priimtas nutarimas savo lėšomis įsirengti sandėliukus rūsiuose visuose trijuose namuose. Susirinkimo protokolas turėtų būti kartu su kitais Bendrijos dokumentais bendrijos pirmininko žinioje. Patvirtino, kad sandėliukais naudojasi iki šiol, pats bendrijos pirmininkas I. M. naudojasi (duomenys neskelbtini) antroje laiptinėje esančiu sandėliuku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. R. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Ginčo namas pastatytas 1985 metais. Nekilnojamojo turto registre nei kartu su Ginčo namu, nei atskirai su atsakovų J. V. ir J. V. butu ginčo sandėliukai nėra registruoti.

15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Ginčo namas buvo pastatytas 1985 m. ir perduotas naudotis gyventojams neįrengus rūsyje jokių sandėliukų. Ginčo namo gyventojai dar 1986 m. nusprendė patys įrengti sandėliukus savo lėšomis bei darbu ir tai buvo padaryta 1986 m. Buvęs DNSB ,,Dobilas“ pirmininkas S. J. raštu patvirtino, kad sandėliukų įrengimas ir darbų organizavimas buvo atliktas 1985–1986 metų laikotarpiu. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys G. B. bei B. P., kurie butus ginčo name įsigijo iš karto po namo pastatymo. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kiti tretieji asmenys savo atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose. Tuo laikotarpiu per DNSB „Dobilas“ gyventojų susirinkimą buvo priimtas bendras gyventojų sprendimas įsirengti rūsiuose esančiose bendrose patalpose asmeninius sandėliukus. Sandėliukų vietos buvo sunumeruotos ir buvo paskirstytos burtų keliu. Sandėliukų įrengimo darbai buvo organizuojami bendru bendrijos gyventojų talkos principu. Elektros instaliacija visuose sandėliukus buvo išvedžiota tuometinio bendrijos samdomo darbuotojo elektriko.

16. Nors į bylą rašytiniai įrodymai, patvirtinantys 1986 m. vykusį visuotinį gyventojų susirinkimą ir jame priimtus sprendimus, nepateikti, tačiau buvus gyventojų bendrą susitarimą dėl bendrosios nuosavybės naudojimo ir sandėliukų įrengimo patvirtina kiti įrodymai – nuoseklūs trečiųjų asmenų žodžiu bei raštu duoti paaiškinimai. Ieškovė nepateikė priešingų įrodymų, nei vienas asmuo, įsigijęs butą ginčo name 1985–1986 metais, nepaneigė, kad susitarimas įrengti sandėliukus buvo.

17. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovai ginčo sandėliukus įrengė savavališkai ir todėl neteisėtai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018-03-05 raštas patvirtina, kad sandėliukų įrengimas nelaikomas savavališka statyba. Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčo sandėliukų pastatymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad tuomet galiojęs įstatymas nereikalavo specialios susitarimo formos. Tai, kad toks gyventojų (namo savininkų) susitarimas (pastatyti rūsyje sandėliukus ir į juos įvesti elektrą bei už ją mokėti pagal bendrą skaitiklį) buvo, patvirtina atsakovų ir trečiųjų asmenų duoti paaiškinimai bei namo gyventojų konkliudentiniai veiksmai. Per visą sandėliukų naudojimo laikotarpį nenustatyta, kad dėl jų pastatymo kada nors būtų iškilęs tarp Ginčo namo gyventojų koks nors ginčas, taip pat nesutarimas dėl elektros naudojimo, negalėjimo prieiti prie tinklų ir pan.

18. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam asmeniui esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimai apie 1986 m. vykusį susitarimą dėl sandėliukų įrengimo yra nuoseklūs ir objektyvūs, iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad sandėliukai ginčo name buvo įrengti 1986 metais visų butų savininkų bendru sutarimu, ieškovei nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat nepateikus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo, darytina išvada, kad byloje labiau tikėtina, kad 1986 metais susitarimas dėl sandėliukų įrengimo buvo (CPK 178 straipsnis).

20. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

21. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNKPPSBĮ) nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdas steigiant bendriją, reglamentuoti šios bendrijos steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teisės ir pareigos. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 d.) arba nesušaukus susirinkimo (7 d.). Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Taip pat sprendimų priėmimą reglamentuoja ir DGNKPPSBĮ 11 ir 12 straipsniai.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama. Tai reiškia, kad savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, įgyvendina bendrija, ir nurodytos sprendimų priėmimo tvarkos privaloma laikytis sprendžiant dėl bendrojo naudojimo paskirties patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo, jei šie pakeitimai turi įtakos bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymui, naudojimui, disponavimui ar kitaip paveiktų daugiabučio namo butų ar jo kitų patalpų savininkų teises naudojant bendrąją nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, bendrijos kompetencijai yra priskirtas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų ir pavedimų įgyvendinimas, todėl ieškovė nors ir turi teisę reikšti ieškinį, atstovaudama savininkų teises, tačiau nepateikė įrodymų, kad yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas ar pavedimas dėl bendrosios dalininės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo. Nors teismo posėdyje liudytoja G. Ž. nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta rūsio patalpų nepriežiūra, tačiau organizuoti patalpų išvalymą, graužikų naikinimą Bendrijai nekliudo nusistovėjusi bendraturčių bendro naudojimo paskirties patalpų naudojimosi tvarka. Sprendimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo pagal teisinį reglamentavimą gali priimti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad buvo sušauktas visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir kad jis nusprendė pakeisti 1986 m. nustatytą bendrojo naudojimo patalpų naudojimo tvarką, t. y. nugriauti sandėliukus.

24. Be kita ko, visi teismo posėdžio metu paaiškinimus davę tretieji asmenys nurodė, kad patys naudojasi įrengtais sandėliukais, raktų niekam nėra perdavę ir pretenzijų nesulaukė. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nugriauti atsakovų sandėliukus, nepateikė duomenų, kaip minėti sandėliukai pažeidžia ieškovės teises ar neatitinka nustatytos bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, kai kitiems bendrų patalpų naudotojams tokie reikalavimai nereiškiami.

25. Ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą, t. y. teismui netenkinus ieškinio 1–3 punktuose nurodytų reikalavimų taikyti alternatyvų teisių gynybos būdą ir įpareigoti atsakovus J. V. bei J. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atjungti iš savo valdomų (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) savavališkai atitvertų patalpų neteisėtą elektros prisijungimą prie bendro naudojimo elektros laidų bei įpareigoti atsakovus perduoti vieną raktų komplektą nuo šių patalpų durų spynų DNSB „Dobilas“ pirmininkui, taip pat įpareigoti užtikrinti DNSB „Dobilas“ pirmininko bei gyvenamojo namo inžinerinius tinklus prižiūrinčių įmonių bei asmenų netrukdomą patekimą į atsakovų valdomas patalpas siekiant patikrinti inžinerinių tinklų būklę, juos remontuoti, šalinti avarinius padarinius bei kitais būtinais tikslais pagal šių įmonių ir asmenų poreikį.

26. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, be kitų, pripažįstamos šio pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas).

27. Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų apibrėžimą, dėl butų ir kitų patalpų išdėstymo specifikos paprastai tiek butai, tiek kitos patalpos pastatomi faktiškai apsunkinant priėjimą prie namo bendro naudojimo tinklų. Atsakovai neneigia, kad sandėliukus įsirengė, uždengdami namo bendro naudojimo tinklų dalį, taip pat apšvietimui pasijungė elektros energiją iš bendro tinklo, tačiau ne savavališkai, kaip nurodo ieškovė, bet daugiabučio namo savininkų bendro susitarimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtus veiksmus atliko ne tik atsakovai, bet ir kiti namo bendraturčiai.

28. Ieškovei nenuginčijus minėto susitarimo, taip pat nepateikus įrodymų, kad šiuo metu atsakovai J. V. ir J. V. namo bendro naudojimo objektą valdo kitaip nei yra nusprendęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas, nėra pagrindo tenkinti ir šį alternatyvų ieškinio reikalavimą. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovai trukdo patekti į atsakovų valdomas patalpas (sandėliukus), siekiant patikrinti inžinerinių tinklų būklę, juos remontuoti, šalinti avarinius padarinius bei kitais būtinais tikslais pagal šių įmonių ir asmenų poreikį. Priešingai, tiek atsakovas J. V., tiek tretieji asmenys teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nesudaro kliūčių atlikti minėtus veiksmus. Taigi byloje neįrodyta, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, todėl, nesant nustatyto teisių pažeidimo, įpareigoti atsakovus perduoti vieną raktų komplektą nuo šių patalpų durų spynų DNSB „Dobilas” pirmininkui nėra pagrindo.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

Dėl ieškinio senaties

30. Atsakovų nuomone, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes apie pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo susitarimo dėl sandėliukų sudarymo dienos 1986 metais arba nuo 1996 metų, kai buvo įsteigta DNSB „Dobilas“.

31. Byloje nustatyta, kad ginčo sandėliukai įrengti ir susitarimas tarp namo butų savininkų dėl jų įrengimo sudarytas galiojant 1964 metų redakcijos CK, kurio 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Tiek minėto kodekso 86 straipsnio 1 dalyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas tiek taikant subjektyvųjį momentą, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad susitarimas įrengti namo rūsyje sandėliukus priimtas ir patys sandėliukai įrengti 1986 metais. Taigi terminas ginčyti buvus žodinį susitarimą tarp gyventojų suėjo dar iki ieškovės įsteigimo. Tačiau net ir vertinant, kad DNSB „Dobilas“, kaip juridinis asmuo, įsteigta ir pradėjo veikti 1996 metais, laikytina, kad ieškovei jau nuo tada buvo žinoma apie rūsio patalpose įrengtus sandėliukus, todėl ieškovė apie savo galimą teisių pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti nuo Bendrijos įsteigimo, o ne 2017 ar 2018 metais, surašius patikrinimo aktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, todėl bendrijai visi bendro naudojimo objektai yra ir turėjo būti žinomi, matomi ir prieinami. Taigi ieškovė, būdama atidi, ir rūpestinga, vykdydama savo pareigas, turėjo realias galimybes domėtis namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarka, susipažinti su visais dokumentais, kelti klausimus dėl patalpų įrengimo, t. y. sužinoti apie tariamą savo teisės pažeidimą ir savo teises ginti teismine tvarka, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto ieškinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi praėjus 22 metams nuo Bendrijos įsteigimo ir 32 metams nuo savo tariamų teisių pažeidimo momento, todėl, pasibaigus įstatymo nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, išnyko ieškovo teisė į gynybą, ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

Dėl piktnaudžiavimo procesu

33. Atsakovai prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnis).

34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad teismas ieškovės ieškinį atmetė, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesąžiningai naudojosi savo procesinėms teisėmis, todėl nėra pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo (CPK 5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 1 100 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato bei advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.