- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-624-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38909-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“ dėl darbo ginčo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“, jam nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. DGKS-292 darbo byloje Nr. APS-131-22996/2020, kuriuo jo prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo buvo atsisakyta nagrinėti dėl tapačių reikalavimų, dėl kurių yra priimtas galutinis sprendimas, ir prašydamas atnaujinti kreipimosi terminą dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo bei nustatyti prašymo padavimo terminą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo V. Z. ieškinį.
3. Teismas nutartyje nustatė, kad ieškovo reikalavimai jau buvo išnagrinėti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-18906, kuris teismui nebuvo skųstas ir yra įsiteisėjęs. Tą ieškovui yra nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2121-779/2019 (nutarties 28 punktas), kartu išaiškindamas, kad iš naujo tokie reikalavimai ieškovo nebegali būti keliami, kadangi įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuota, jog atsakovė su ieškovu, nutraukus darbo sutartį, yra tinkamai atsiskaičiusi.
4. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovas nesutinka su jo kelto ginčo išnagrinėjimo rezultatu, tačiau sprendimui esant įsiteisėjusiam, iš naujo peržiūrėti ieškovo keliamus reikalavimus pagrindo nėra. Esant įsiteisėjusiam sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir ieškinį tenkinti.
6. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokie konkrečiai reikalavimai buvo nagrinėti Darbo ginčų komisijos bylose Nr. APS-36-18906 ir APS-36-18129 ir neįvertino, kurie iš šių reikalavimų sutapo su pareikštais ieškinyje. Nurodė, kad ieškinyje pateikė įvykių chronologiją, iš kurios matyti, kad DGK sprendimas Nr. APS-36-18906 buvo apskųstas, tačiau teismas jo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2121-779/2019 pripažino, kad DGK sprendime Nr. APS-36-18906 sprendžiant, ar visos sumos ieškovui buvo priteistos, nebuvo analizuojama. Likusioje dalyje buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, taigi buvo nepagrįstai priimtas sprendimas.
7. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai įvertinti pateikti įrodymai, dėl to nepagrįstai atsisakyta priimti ieškinį, nesiaiškino, kokie reikalavimai dar nebuvo nagrinėti.
8. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime nebuvo nagrinėti pagal ieškovo 2018 m. lapkričio 27 d. ieškinį klausimai, susijęs su darbo užmokesčiu, dienpinigiais, komandiruotės pinigais, darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, dėl ligos pašalpos, dėl neišmokėtų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų, tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
9. Nurodo, kad DGK bylose Nr. APS-36-18906 ir APS-36-18129 sąskaitos išrašais patvirtino, kad atsakovas neišmokėjo jam viso darbo užmokesčio, dienpinigių, komandiruotės sumų, ligos pašalpos, nesumokėjo už nepanaudotas kasmetines atostogas.
10. Nurodo, kad ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą CK 3.203 straipsniu pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie leidžia daryti išvadą, kad jam nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis, dienpinigiai ir gyvenamojo ploto nuomos norma, kelio išlaidos, už naktinį darbą, taip pat darbą poilsio ir švenčių dienomis, sumos už kasmetines atostogas bei ligos pašalpa. Ieškiniu pareikšti reikalavimai darbo byloje Nr. APS-36-18906 nebuvo pareikšti ir nagrinėti, taip pat reikalavimai buvo atmesti darbo byloje Nr. APS-36-18129. Dėl to ieškovas prašo atnaujinti terminą, nustatyti paraiškos pateikimo terminą, grąžinti darbo bylas APS-36-18906, APS-36-18129 Komisijai ir įpareigoti Komisiją juos išnagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
13. Kasacinis teismas yra išsamiai išplėtojęs teisės aiškinimo taisykles dėl ieškinių tapatumo. Negalėjimo reikšti tapatų ieškinį, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; kt.) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; kt.).
14. Nustatyta, kad apeliantas 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu, kuriame nurodė, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutraukdamas darbo sutartį, su juo neatsiskaitė, neišmokėjo darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ligos pašalpos, dienpinigių ir kelionės išlaidų. Komisijos prašė atnaujinti praleistą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, arba išieškoti iš atsakovo darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
15. Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-292 (b. l. 23-25). Komisija nustatė, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu, reikalaudamas atsakovą visiškai su juo atsiskaityti. Darbo ginčų komisija 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-6224 ieškovo prašymo netenkino ir jį atmetė. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 11 d. vėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl netesėto atleidimo iš darbo ir išmokų sumokėjimo. 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-5954 buvo atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymą dėl keliamų pakartotinių reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo prašymas buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atsisakė priimti. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į Komisiją su 2019 m. gruodžio 3 d. prašymu, prašydamas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą ir išieškoti iš darbdavio nesumokėtas sumas. Komisija 2020 m. sausio 13 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas trečią kartą kreipėsi su tapačiai reikalavimai.
16. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties padarytą išvadą, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. lapkričio 21 d. jau yra išnagrinėjusi tapačius ieškovo reikalavimus dėl iš darbdavio priteistinų sumų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo ieškiniu ieškovas pakartotinai nurodo, kad negavo atlyginimo už 2015 m. liepos ir lapkričio mėnesius, 2016 m. kovo ir birželio mėnesius bei už 2017 m. rugsėjo mėnesį, nebuvo išmokėta nedarbingumo išmoka, nebuvo kompensuotos visos kelionės išlaidos, dienpinigiai, už nepanaudotas atostogas, už darbą švenčių dienomis, taigi nurodo tą patį dalyką bei tą patį pagrindą, kuris jau buvo išnagrinėtas tiek Komisijos, tiek teismų. Apeliantas nenurodė, kokie konkrečiai jo argumentai nebuvo nagrinėti, o vien tai, kad jis nesutinka su jo ginčo išnagrinėjimo rezultatu, nesudaro pagrindo teigti, kad tokie reikalavimai nagrinėti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip tapatų, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
ieškovo V. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.