Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. pareiškimą antstoliui A. L. dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotoja) D. M., antstolis A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) J. Č. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti 2017-07-27 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti nurodytu patvarkymu paskelbtas pirmąsias pakartotines pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsniu, suteikti pareiškėjui galimybę nustatyti turto pardavimo eilę, pirmąja eile pardavinėjant pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o negavus pakankamai lėšų parduoti kitą pareiškėjo turtą.

Nurodė, kad antstolis galimai pažeidžia skolos išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 str., nes paskelbė pirmąsias pakartotines skolininkui priklausančio turto, taip pat ir gyvenamojo būsto, varžytynes, nors pareiškėjas turi kito nekilnojamojo turto.

Antstolis A. L. 2017-08-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu paskelbė pirmąsias pakartotines skolininko turto varžytynes. Išieškojimas vykdomas hipotekos kreditorės D. M. naudai ir priverstine tvarka bus parduodamas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamais namas, esantys (duomenys neskelbtini). Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka įkeisto turto. Be to, antstolis mano, kad skolininkas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes skundžiamame patvarkyme yra aiškiai nurodyta, kad išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, skolininkas pateikia trečią nepagrįstą skundą, yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir stabdomas vykdymo procesas, kas patvirtina, kad skolininkas siekia bylinėtis iš principo ir taip vilkinti vykdymo procesą. Todėl antstolis, vadovaujantis CPK 95 str. 2 d., prašė skirti pareiškėjui baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą atmetė, taip pat atmetė antstolio A. L. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą iš sutartine hipoteka įkeisto, skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš šio turto išieškoma pirmąją eile, todėl, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad antstolis pažeidžia CPK 664 str. nustatytą išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai ir prašymas panaikinti skundžiamą patvarkymą yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl pareiškėjo prašymą atmetė (CPK 178 str.). Teismas, pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CK 4.194 str., nustatyti kitokią jam priklausančio turto pardavimo eilę, atmetė kaip nepagrįstą. Sprendė, kad pareiškėjas prašo nustatyti ne hipoteka įkeisto turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) pardavimo eilę, t.y., kurį nekilnojamąjį daiktą parduoti pirmiau – žemės sklypą ar gyvenamąjį namą, o nustatyti kitokią viso skolininkui priklausančio turto pardavimo eilę, t.y., visų pirma parduoti neįkeistą turtą, o paskiausiai – hipoteka įkeistą turtą. Nurodė, kad įstatymai nenustato galimybės pirmąja eile išieškoti iš kito skolininko turto, jei išieškojimas yra vykdomas iš hipoteka įkeisto turto.

Antstolio prašymo skirti baudą pareiškėjui netenkino. Sprendė, kad byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjas skundus teikia siekdamas kitų tikslų nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad nagrinėjamu atveju skundas yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 str. 2 d. pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) J. Č. prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Antstolio veiksmai, pirmiausia parduodant apelianto (pareiškėjo) turtą, kuris yra jo gyvenamasis būstas, esant ir kito turto, akivaizdžiai pažeidžia CPK 664 str. įtvirtintą išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę. CPK 664 str. 5 d. nurodoma, kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Vadovaujantis nurodytomis CPK 664 str. normomis, antstolis privalėjo išieškojimą nukreipti ir varžytines skelbti pirmiausia negyvenamųjų turto objektų, o ne nukreipdamas išieškojimą pirmiausia į pareiškėjo gyvenamąjį būstą.

Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepdamas į apelianto (pareiškėjo) J. Č. atskirąjį skundą, antstolis A. L. prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Taip pat prašo skirti apeliantui (pareiškėjui) baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

Antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš sutartine hipoteka įkeisto, skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsižvelgiant į tai antstolis neturi teisės parduoti hipoteka neįkeisto turto. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka įkeisto turto.

Vykdomojoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog (apeliantas) pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise reikšti nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. L. pagal Kauno miesto 4 –ojo notaro biuro notarės V. J. 2015 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atlieka 36.398,00 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko J. Č. 3 eilės išieškotojos D. M. naudai (vykd. b. l. 1 t., 1,3,5 l.). Iš notaro vykdomojo įrašo matyti, kad siūloma priverstinai išieškoti sutartine hipoteka, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2010-08-11, užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko J. Č. hipotekos kreditorei D. M.. 2015-06-29 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkui priklausantis sutartine hipoteka (vykd. b. 1 t., 18-23 l.) įkeistas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 1 t. 7-10, 26-27 l.).

Apeliantas (pareiškėjas) J. Č. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti 2017-07-27 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti nurodytu patvarkymu paskelbtas pirmąsias pakartotines pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis CK 4.194 str., suteikti pareiškėjui galimybę nustatyti turto pardavimo eilę, pirmąja eile pardavinėjant pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o negavus pakankamai lėšų parduoti kitą pareiškėjo turtą.

Antstolis A. L. 2017-08-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas. Šiaulių apylinkės teismui 2017-08-10 apeliantas (pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad antstolis pažeidė turto pardavimo tvarką, išieškojimą nukreipdamas į pareiškėjo gyvenamąjį būstą, esant ir kito pareiškėjui priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, taip pat atmetė antstolio A. L. prašymą dėl baudos skyrimo.

Apeliantas (pareiškėjas) J. Č. atskirąjį skundą grindžia tapačiais skundo motyvais, motyvuojant CPK 664 str. nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės esamu pažeidimu.

CPK 663 str. nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal Hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 str. 5 d. nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 664 str. 1 d. nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Todėl šiuo atveju apelianto (pareiškėjo) J. Č. atskirojo skundo argumentas, jog antstolis pažeidė imperatyviai nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą, laikomas visiškai nepagrįstu.

Dėl prašymo skirti baudą.

Antstolis A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantui (pareiškėjui) J. Č. skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Minėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė šį prašymą, nurodydamas, jog pareiškėjas skundus teikia siekdamas kitų tikslų nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad nagrinėjamu atveju skundas yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 str. 2 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad, vertinant dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį CPK 95 straipsnio kontekste, svarbu atsižvelgti į tai, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017, 65 punktą).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto J. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.