- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 2-26897-937/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19498-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – M. M., Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pareiškėjos mirusio tėvo N. M. palikimui priimti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas N. M.. Po tėvo mirties liko jam nuosavybės teise priklausantys pinigai, t.y. kompensuojamoji senatvės pensija. Nurodo, jog pareiškėjos tėvas jokio testamento nepaliko, ką patvirtina išrašas iš Testamentų registro. Pareiškėja nurodo, jog 2015-02-25 iš Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro gavo pažymą, iš kurios matyti, jog po tėvo mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nurodo, kai kreipėsi į notarą, terminas palikimui priimti jau buvo praleistas, kad jai buvo paaiškinta, jog turi kreiptis su pareiškimu į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodo, jog neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, jog palikimą reikia priimti per 3 mėn. po palikėjo mirties. Pareiškėja, atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo jos prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti.
Per teismo nustatytą terminą byloje gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM atsiliepimas, kuriame jis nurodo, jog teismas šio pareiškimo neturėtų tenkinti. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-25 c.b. 3K-3-376-415/2015 išaiškino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai po asmens mirties į asmens atsiskaitomąją sąskaitą pervedus pensiją už laikotarpį, kai jis jau buvo miręs, konstatuotina, jog asmuo palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto ir šioms teisėms įgyvendinti, todėl CK V knygos nuostatos nėra taikomos.
Per teismo nustatytą terminą byloje gautas suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Per teismo nustatytą terminą byloje gautas Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro Edgaro Normanto atsiliepimas, kuriame jis nurodo, jog su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo M. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Kaip matyti iš N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, jis mirė 2014-08-15 (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 3). Nuo tos dienos įpėdiniai įgijo teisę per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą priimti N. M. palikimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą.
Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro tarnybos 2015-06-08 pažymos apie asmens duomenis matyti, jog N. M. miręs našliu, vaikai – pareiškėja S. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30). Iš byloje esančio 2015-03-03 išrašo iš Testamento registro matyti, jog po palikėjo N. M. mirties nėra registruota palikimo priėmimo faktų, testamentų (b.l. 10). Iš šių rašytinių įrodymų darytina išvada, jog pareiškėja turi teisę į paveldėjimą pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas 2015-02-25 raštu patvirtino, jog iki 2015-02-25 po N. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 9). Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad ji nesikreipė į notarą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo, kadangi nežinojo, jog yra sutrumpintas 3 mėn. terminas. Pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, manė, jog galioja 6 mėn. terminas. Iš byloje esančių paaiškinimų matyti, jog pareiškėja sužinojusi, kad turi teisę į tėvui priklausančios pensijos kompensavimą, iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir į teismą (b.l. 8, 15). Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo, suklydimo.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodo, jog pareiškimas neturėtų būti tenkintinas, kadangi LAT 2015-05-25 c.b. Nr. 3K-3-376-415/2015 pateikė išaiškinimą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai po asmens mirties į asmens atsiskaitomąją sąskaitą pervedus pensiją už laikotarpį, kai jis jau buvo miręs, konstatuotina, jog asmuo palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto ir šioms teisėms įgyvendinti, todėl CK V knygos nuostatos nėra taikomos. Su šiais suinteresuoto asmens argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė klausimą dėl permokėtų pensijų už laikotarpį, kai asmuo jau buvo miręs, grąžinimo, t.y. dėl lėšų, priskaičiuotų nesant tam teisinio pagrindo, o šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl senatvės pensijos kompensacijos, t.y. teisėtai mirusiajam N. M. apskaičiuotos, tačiau neišmokėtos (b.l. 8).
Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, liudijančių, kad pareiškėja yra N. M. palikimo paveldėtoja pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), byloje nenustatyta, kad per įstatymo nustatytą terminą tretieji asmenys būtų priėmę velionio N. M. palikimą (b.l. 10), ginčo dėl paveldėjimo teisės byloje nėra, teismas mato esant pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 str., teisėja
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini)mirusio N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.