Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko (toliau institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo E. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. nubausta už tai, kad 2016 m. balandžio 15 d., apie 2.25 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Insignia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas (0,61 prom.) girtumo laipsnis.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą ir priimti naują – E. U. skirti nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį, kadangi kaip išskirtinę nurodė tik vieną aplinkybę – pažeidėjos psichologinę būseną dėl neeilinės situacijos asmeniniame gyvenime, ir nenurodė kitų, kurios su minėta aplinkybe galėtų sudaryti kompleksą, aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Taip pat nurodo, kad pažeidėjai nustatyto girtumo laipsnio (0.61 promilės alkoholio) negalima laikyti nežymiai viršijančiu maksimalią leidžiamą ribą, nes leidžiamas alkoholio koncentracijos kiekis organizme buvo viršytas 1.5 (pusantro) karto. Be to, nurodo ir tai, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra adekvati nuobauda, o 12 mėnesių – ne. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai taikė ir ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes 2016 m. E. U. buvo taikyti du administraciniai nurodymai už pažeidimus numatytus ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, tai turėtų būti pripažinta jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe – pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai (LAT nutartis Nr. 2AT-1-788/2016).

Atsiliepimu į institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą E. U. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo šią bylą, ir nustatęs kompleksą aplinkybių, kurios yra reikalingos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, pa­­tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl E. U. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas pažeidėjai skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant E. U. skirti nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankciją. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. U. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 promilės, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą – 0,60 promilės), kuris ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės) viršija 0,2 promilėmis, taigi ne ypač žymiai. Antra, byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai tvirtina, kad E. U. su padarytu pažeidimu sutiko iš karto (4, 5 b. l.), o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ne tik padaryto pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. kad teisės pažeidimo padarymą dieną jai buvo stresinė situacija dėl žinios apie skyrybas su vyru, tai, jog manė, jog nėra apsvaigusi, nes jautėsi gerai, bet ir tai, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo (28 b. l.). Taigi nėra pagrindo abejoti pažeidėjos prisipažinimu, tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Trečia, bylos duomenys liudija, kad E. U. dirba pardavimų atstove – nekilnojamojo turto „brokere“ (12, 17–27 b. l.), o darbdavio, t. y. atstovaujamojo, charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga ir profesionali darbuotoja, kuriai yra būtinas vairuotojo pažymėjimas darbo funkcijoms atlikti (25 b. l.). Be to, skiriant pažeidėjai trumpesnės trukmės nei jos padaryto pažeidimo sankcijoje numatyta papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į E. U. psichologinę būklę teisės pažeidimo padarymo metu, kai ji dėl žinios apie skyrybas su vyru negalėjo adekvačiai ir laiku įvertinti savo veiksmų, tai apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. M. Š. (28 b. l.). Taip pat būtina pastebėti ir tai, kad E. U. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, ir kad jos padarytas pažeidimas kitiems asmenims ar jų turtui žalos nepadarė ir sunkių pasekmių nesukėlė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, E. U. asmenybę, jos padaryto pažeidimo situaciją, elgesį po teisės pažeidimo padarymo, taip pat, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir E. U. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje.

Priešingas aiškinimas, t. y. institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu E. U. prašoma skirti nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 289 Eur dydžio bauda, neatitiktų administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pavojingumo, įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, ir reikštų aiškiai per griežtos, neproporcingos ir todėl neteisingos nuobaudos skyrimą, kuri nagrinėjamu atveju neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skunde nurodytu teiginiu, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes 2016 m. E. U. buvo taikyti du administraciniai nurodymai už pažeidimus numatytus ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, tai, institucijos įgalioto asmens įsitikinimu, turėtų būti pripažinta jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe – pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai (LAT nutartis Nr. 2AT-1-788/2016). Kaip yra nurodyta apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-788/2016, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip nurodė ir Aukščiausiasis Teismas pirmiau minėtoje byloje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti pakartotinumo požymio, pagrįsto ilgalaike teismų praktika, yra pagrįstas, ir jo keisti šiuo metu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą, tinkamai įvertino E. U. padaryto ir apelianto E. U. skirtos nuobaudos individualizavimo prasme ginčijamo administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skyrė jai trumpesnės trukmės papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei jos padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas.

Dėl šių priežasčių Šiaulių apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.