Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-191-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
AN2-191-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00148-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
E. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-191-468/2019Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00148-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimo, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 1 100 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, E. D. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimu E. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 1 100 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už tai, kad jis 2018-12-26, apie 21.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Škoda Karoq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nesivadovavo baudžiamosios teisės principais, byloje esančių abejonių netraktavo kaltinamojo naudai bei nesivadovavo tokio tipo bylose suformuotos teismų praktikos išaiškinimais.

2.2. E. D. manymu, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, tokių kaip jo emocinė ir psichologinė būsena, kurioms esant, jis davė parodymus iki teismo. Teigia, jog apylinkės teismas tik konstatavo, kad E. D., duodamas parodymus, buvo nenuoseklus, tačiau nevertino aplinkybių, kad jam grįžus prie automobilio jį iš karto užpuolė 3 vyrai, kurie pradėjo jį morališkai spausti dėl vairavimo neblaiviam - minėtų įvykių metu jis suvokė, jog užima svarbias visuomenines pareigas (yra kunigas) bei kad netrukus atvyksiantys policijos pareigūnai akivaizdžiai patvirtins, jog jis nėra blaivus, nes prie savo automobilio grįžo po to, kai vartojo alkoholį su draugais, o visos situacijos aplinkybių kontekste jam bus sudėtinga įrodyti, kad alkoholio nevartojo iki atvykimo į paskirties vietą, be to, kadangi jis yra kunigas šią istoriją dar iki teismo verdikto gali plačiai nušviesti žiniasklaida ir, nors vėliau teismas kaltinimus ir panaikintų, visuomenės akyse apeliantas būtų pasmerktas. Taigi jo parodymų nenuoseklumą sąlygojo baimė ir išgąstis, o ne sąmoningas siekis išvengti atsakomybės. Be to, jis buvo apklausiamas jau po to, kai buvo pavartojęs alkoholio - visos šios aplinkybės lemia išvadą, kad apeliantas objektyviai negalėjo realiai įvertinti situacijos ir adekvačiai į ją reaguoti, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip duoti sąmoningo ir puikiai situacijoje besiorientuojančio asmens. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad jis nėra linkęs daryti šiurkščių administracinių nusižengimų, o susidūrimas su policijos pareigūnais paprastai sukelia stresinę būklę - ypač po to, kai prieš jį buvo panaudotas psichologinis spaudimas dar iki atvykstant policijos pareigūnams. Pažymi, jog bylą nagrinėjant teisme jis pripažino, kad vairavo transporto priemonę ir šios aplinkybės neginčijo bei neneigė.

2.3. E. D. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino liudytojo pateiktus duomenis ir laikė įrodytu faktu, kad nuo tariamo eismo įvykio iki apelianto sugrįžimo iki transporto priemonės praėjo vos iki 10 minučių – todėl teismas vertino, jog praėjo pernelyg trumpas laiko tarpas, kad būtų tikėtina apelianto pateikta įvykių versija, jog per šį laikotarpį jis spėjo nueiti iki savo draugų, pavartoti alkoholio ir grįžti iki automobilio.

2.4. Pažymi, jog liudytojas J. Č. nurodė, kad eismo įvykio metu stovėjo ir šnekėjo su draugais, pamatė į kiemą įvažiuojantį automobilį, kuris kliudė bortelį ir sustojo, tuomet iš automobilio vairuotojas išlipo ir greitai pasišalino. Iš liudytojo parodymų akivaizdu, kad į 112 buvo paskambinta tik po to, kai automobilis buvo pastatytas, o vairuotojas iš jo išlipo ir pasišalino. Nurodo, jog policijos registro duomenimis, informacija apie įvykį gauta ir užregistruota 21:58, tuo tarpu nurodytas pranešėjo skambučio pradžios laikas - 21:55. Policijos pajėgos registro duomenimis išsiųstos buvo 22:07:29, o atvyko - 22:13:34. Pažymi, jog byloje nėra duomenų ir nebuvo nustatyta, kiek laiko praėjo nuo tada, kai automobilis sustojo iki tada, kai buvo paskambinta į 112. Automobilio pastatymo vieta nuo įvažiavimo į kiemą buvo už maždaug 10 metrų. J. Č. nurodo, jog nuo sustojusio automobilio buvo maždaug 7 metrų atstumu. Vadinasi, liudytojas su draugais pastebėjęs, jo manymu, neblaivų vairuotoją, turėjo skirti bent šiek tiek laiko įvertinti situacijai, pasitarti, ką daryti ir tik tada paskambinti 112. Liudytojas pripažino, kad iki kol buvo paskambinta 112, apeliantas spėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, kad liudytojai tam būtų sutrukdę ar bent bandę sutrukdyti, taigi tikėtina, kad jie nebuvo tikri dėl asmens blaivumo, todėl ir leido pasišalinti ištariamo eismo įvykio vietos. Taigi byloje išliko nepašalinta abejonė, kiek laiko praėjo nuo automobilio sustojimo iki skambučio 112. E. D. teigimu, susitikęs su draugais, jis užtruko tarp 20 - 30 minučių, todėl, esant prieštaringiems duomenims, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių tikėtinumą ir abejonė aiškinama kaltinamojo naudai, iš ko seka išvada, kad įvertinus abejonės buvimą, apelianto atvykimo į paskirties vietą laikas turėtų būti tarp 21:46 - 21:50, o ne 21:55, kaip „apytikriai“ nurodė pirmosios instancijos teismas, nes 21:55 buvo tik paskambinta į 112. Apelianto manymu, apylinkės teismas nebuvo linkęs aiškintis šių abejonę keliančių aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeisdamas tiek baudžiamosiose, tiek administracinių nusižengimų bylose galiojančią taisyklę in dubio pro reo, t. y. visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi administracinio nusižengimo teisenoje likus nepaneigtai aplinkybei, jog apeliantas į paskirties vietą galėjo atvykti tarp 21:46 - 21:50, pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, jog jis nuo transporto priemonės nusišalino ne vėliau, kaip šiuo laiku.

2.5. Pažymi, jog jis buvo nurodęs, kad susitikimą su draugais ketino tęsti netoliese esančioje picerijoje „Focus pizza“, todėl grįžo prie automobilio. Policijos registro duomenimis pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 22:13:34, tuo metu apeliantas su liudytojais buvo apytikriai 5 minutes - analogiškus parodymus byloje yra pateikęs ir liudytojas. Tai reiškia, kad apeliantas prie savo automobilio, kur buvo sulaikytas liudytojo su draugais, turėjo grįžti preliminariai apie 22:08 - 22:09. Taigi nuo pasitraukimo nuo automobilio (tarp 21:46 - 21:50) iki grįžimo iki jo (tarp 22:08 - 22:09 apytikriai) praėjo apytikriai 20 minučių. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad E. D. nurodoma įvykių seka yra mažai tikėtina ir ją atmetė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, jei apylinkės teismas būtų įvertinęs visas įvykiui reikšmės turinčias aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje išlikusias abejones, jis turėjo priimti sprendimą nepaneigiantį apelianto nurodytos įvykių sekos.

2.6. E. D. teigimu, apylinkės teismas, nurodydamas, kad jis turėjo pareigą pasitikrinti blaivumą, nes automobiliu užkabino kelio bortelį, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nesuprato, jog padarė eismo įvykį - kitu atveju nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmeniui nesuvokiant, kad po eismo įvykio kyla pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų, jo veiksmuose nėra tyčios pažeisti ANK 422 straipsnio 7 dalį ar 423 straipsnio 3 dalį (2018-02-28 Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-458/2018). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodomas eismo įvykis įvyko 2018-12-26, nakties metu, kai aplinkui buvo ledo ir sniego, todėl apsnigto bortelio buvo galima nepastebėti. Taip pat - akivaizdžios ir matomos žalos jo automobiliui taip pat nebuvo padaryta - kitu atveju E. D. turėjo išlipti iš automobilio ir jį apžiūrėti - tačiau liudytojai nenurodė, jog jis būtų sustojęs arba po sustojimo apžiūrėjęs automobilį, todėl, apelianto teigimu, nėra pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskritai suvokė padaręs eismo įvykį, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Pažymi, jog asmeniui nesuvokiant, kad buvo padarytas eismo įvykis (vėliau, kad tariamas eismo įvykis neįvyko konstatavo ir teismas), nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima reikalauti, kad vairuotojas liktų transporto priemonėje ir iš jos nepasišalintų, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga.

2.7. Nurodo, kad įstatymuose įtvirtinta pareiga pasitikrinti blaivumą taikoma tik transporto priemonių vairuotojams. Teismų praktikoje dėl pareigos tikrintis blaivumą laikomasi pozicijos, kad praėjus tam tikram laiko tarpui asmuo nebegali būti laikomas vairuotoju ir jam nebekyla pareiga tikrintis blaivumą, nes kitu atveju tai būtų plečiamasis įstatymo aiškinimas. Apelianto teigimu, atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį vairuotojui kyla pagal dvi alternatyvias veikas: už vengimą pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir už alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Taigi ANK 422 straipsnio 7 dalyje nurodyta atsakomybė kyla iš esmės už KET 17 arba KET 221 punktų pažeidimą asmeniui, kuris arba vairuoja transporto priemonę, t. y. būdamas transporto priemonėje ar ant jos, šią transporto priemonę valdo ir jį sustabdžiusio policijos pareigūno reikalavimu atsisako Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų arba, kai tokio patikrinimo vengia asmuo, kurio vairuota transporto priemonė pateko į eismo įvykį (2019-02-13 Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-350/2019). Nurodo, jog teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigą iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas. KET 221 punktas), už kurios nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė (ANK 422 straipsnio 7 dalis). Asmenys turi teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti transporto priemonę, jei iki atsisakymo pasitikrinti blaivumą šie asmenys nebuvo patekę į eismo įvykį (2017-04-10 Šiaulių apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-104-744/2017).

2.8. Nurodo, jog aiškinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iš karto po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, reikštų plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurios padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu (2017-04-10 Šiaulių apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-104-744/2017; 2017-05-29 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15- 209/2017; 2017-10-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-729-1036/2017).

2.9. Pažymi, jog Šiaulių apygardos teismas 2017-04-10 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-104-744/2017 sprendė, jog asmuo nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 10-15 minučių), nebegalėjo būti laikomas vairuotoju ir neturėjo pareigos tikrintis blaivumą. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-209/2017 sprendė, jog asmuo nebegali būti laikomas vairuotoju praėjus 30 minučių po transporto priemonės vairavimo, todėl toks asmuo neturi pareigos tikrintis blaivumą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-10-25 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-729-1036/2017 sprendė, jog nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 12-20 minučių) asmuo nebegali būti laikomas vairuotoju ir jam nekyla pareiga tikrintis blaivumą. Panevėžio apygardos teismas 2019-02-13 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-350/2019 (šioje byloje policijos pareigūnai po 17:52 val. gauto pranešimo apie galimai neblaivų asmenį - 18:13 val. nuvyko į minėto asmens sodybą, siekdami patikrinti blaivumą) sprendė, kad asmeniui nesant transporto priemonės vairuotoju (nuo transporto priemonės vairavimo praėjus apie 20 minučių), jis neturi pareigos tikrintis blaivumą. Apelianto E. D. manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nurodytų teismų suformuotais išaiškinimais analogiškose bylose, nes tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007-10-24 nutarime nurodoma, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių ir privalo jų laikytis.

2.10. Nurodo, kad atvykus į aikštelę niekas jokių pretenzijų dėl eismo įvykio ar pasitraukimo iš transporto priemonės jam nereiškė. Pretenzijos buvo pradėtos reikšti tik po to, kai apeliantas grįžo prie savo automobilio. E. D. teigimu, jam nesuvokiant, kad galėjo būti padarytas koks nors eismo įvykis ir nebesant vairuotoju, negalėjo kilti ir pareiga patikrinti blaivumą arba nevartoti alkoholinių gėrimų. Apelianto manymu, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas ir nesivadovavo teismų suformuota praktika, administracinio nusižengimo teisena toje dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu dėl ANK 422 straipsnio 7 dalies pažeidimo, turi būti nutraukta, nes E. D. veikoje - atsisakyme pasitikrinti neblaivumą, nėra administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei neįrodyta apelianto kaltė (tyčia) dėl šio nusižengimo padarymo.

3. Atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. apeliacinį skundą negauta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad objektyviais bylos faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad E. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis. Taip pat paskyrė nuobaudą, kuri nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas parinktas įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę.

5. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsakomybė kyla tam, kas vengia neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartoja alkoholį ar narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo.

6. Pažymėtina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

7. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys: byloje esantys tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), pranešėjo J. Č. pareiškimas (b. l. 10), liudytojų policijos pareigūnų V. M., S. K., liudytojo J. Č. parodymai - patvirtina faktą, jog E. D. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Šios aplinkybės, o būtent, kad nesutiko pasitikrinti blaivumą, neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau aiškina, kad blaivumo nesutiko tikrintis dėl savo emocinės būklės, be to, po to, kai jis blaivus vairavo transporto priemonę, buvo praėję daug laiko, jis jau buvo pavartojęs alkoholio su draugais, todėl laikyti jį vairuotoju ir tikrinti jo blaivumą nebuvo jokio pagrindo. Tokį administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. aiškinimą skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys.

Šalies argumentai

8. Kaip jau minėta, E. D. bylą nagrinėjant apylinkės teisme aiškino ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jis 2018-12-26, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Škoda Karoq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo, būdamas blaivus. Nuėjęs į prie netoliese esančio namo kiemą, ten su draugais vartojo alkoholį, o sušalus ir sugalvojus susitikimą pratęsti taip pat netoliese esančioje picerijoje, jis prie automobilio, jau būdamas išgėręs alkoholio, maždaug po 20-30 min. sugrįžo tik pasiimti savo daiktų. Tokį E. D. aiškinimą paneigia nuoseklūs liudytojo J. Č. parodymai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. automobiliu į stovėjimo aikštelę atvažiavo būdamas akivaizdžiai neblaivus. Jis į namo kiemą įvažiavo gana dideliu greičiu, keistai manevravo, kliudė bordiūrą, vos nekliudė kito automobilio, iš transporto priemonės išlipo ir greitai nuėjo svyruodamas. Būtent dėl tokio E. D. elgesio J. Č. iš karto paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepraėjus nei 10 min., sugrįžus prie automobilio, J. Č., su kartu buvusiais draugais, vairuotoją sustabdė ir dar kartą paskambino pakviesti pagalbos. J. Č. bylą nagrinėjant apylinkės teisme patvirtino, kad jis apkalbėti E. D. neturi jokio pagrindo (b. l. 54). Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo J. Č. parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeitė, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio Vyriausiojo patrulio V. M. 2018-12-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešėjas J. Č. apie galimai neblaivų vairuotoją Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė iš karto po to, kai jam nekilo abejonių, kad automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo apsvaigęs asmuo, nes matė, kad išlipęs iš transporto priemonės ir eidamas asmuo vingiavo, t. y. atrodė akivaizdžiai neblaivus (b. l. 4). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad apie galimai neblaivų asmenį, vairavusį transporto priemonę, kuris atsitrenkė į gatvės bortelius pranešta 2018-12-26 21:55 (b. l. 6). Todėl, įvertinus J. Č. aiškinimą, kad jis Bendruoju pagalbos centro telefonu paskambino iš karto po to, kai vairuotojas iš transporto priemonės išlipo ir nuo jos nuėjo, apylinkės teismas pagrįstai apytikrį E. D. transporto priemonės vairavimo laiką nurodė - apie 21:55 val. Esant šioms aplinkybėms, tikslinti nustatytą transporto priemonės vairavimo laiką, netikint J. Č. nurodytomis aplinkybėmis, o darant prielaidą, kad liudytojas galimai dar kurį laiką (5-9 min), po automobilio priparkavimo, svarstė, kokių veiksmų imtis dėl galimai neblaivaus vairuotojo nėra pagrindo.

9. Liudytojas J. Č. aiškino, kad E. D. prie transporto priemonės sugrįžo gana greitai, t. y. laikotarpyje iki 10 min. (b. l. 54). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad gavus informacijos, jog transporto priemonę galimai vairavo neblaivus asmuo, policijos ekipažas Nr. V1744 į įvykio vietą išsiųstas 22:07:29 val. Ekipažas į įvykio vietą atvyko 22:13:34 val. (b. l. 6). Liudytojas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, šalia pranešėjo stovėjo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D.. Matėsi, kad asmuo buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 52). Taigi policijos pareigūnams į įvykio vietą atvykus 22:13:34 val. E. D. prie transporto priemonės jau buvo sustabdytas liudytojo J. Č. ir jo draugų. J. Č. parodė, kad sustabdžius E. D., jie su juo kalbėjo, pastarasis liudytojui davė pasikalbėti su kažkokiu jo draugu (b. l. 54). Taigi akivaizdu, kad po sugrįžusio prie transporto priemonės E. D. sustabdymo iki policijos ekipažo atvykimo praėjo šiek tiek laiko. Tai, kad iki policijos atvykimo dar apie 5 min. bendravo su jį sustabdžiusiais asmenimis, skunde nurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad E. D. prie transporto priemonės sugrįžo praėjus mažiau, nei 15 min. po to, kai jis priparkavo transporto priemonę aikštelėje. Todėl skundą nagrinėjantis teismas administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. aiškinimą, kad jis per šį laikotarpį susitiko su draugais netoliese esančiame namo kieme, ten lauke vartojo alkoholį, po ko, sušalus, sugrįžo prie automobilio savo daiktų, vertina kaip neįtikinantį. Juolab, kad paties E. D. aiškinimas apie tai, kur ir su kuo jis vartojo alkoholį ir, ar vairavo automobilį įvykio dieną, nebuvo nuoseklus. Iš pradžių E. D. pareigūnams, jį sustabdžiusiam liudytojui J. Č. aiškino ir rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis automobilio nevairavo, laiką leido picerijoje Focus pica, prie transporto priemonės atėjo, norėdamas iš jos pasiimti pinigų (b. l. 11). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jis savo poziciją pakeitė, pripažino, kad automobilį vairavo, tačiau aiškino, kad tai darė būdamas blaivus, alkoholio išgėrė tik susitikęs su draugais, su kuriais pabendravo apie 20-30 min. (b. l. 55). E. D. nepateikė jokių, tokią versiją galinčių patvirtinti objektyvių duomenų - nenurodė asmenų, kartu su juo galimai leidusių laiką ir gretimame kieme vartojusių alkoholinius gėrimus bei galinčių šias aplinkybes patvirtinti, anketinių duomenų. Nors E. D. aiškino, kad jis prie automobilio sugrįžo tik norėdamas pasiimti pinigų, nes su draugais ketino eiti į netoliese esančią piceriją, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu E. D. daugiau jokių asmenų nematė. Liudytojas S. K. patvirtino, kad E. D. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 53), tačiau tokių duomenų, jog tariamai kartu su juo leidę laiką asmenys būtų jo pasigedę ar ieškoję, byloje taip pat nėra.

10. Nors E. D. nenuoseklius savo parodymus aiškino emocine būkle dėl susiklosčiusios stresinės situacijos, užimamomis pareigomis, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertimu, būtent E. D. užimamų pareigų (kunigystės) pobūdis suponuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuolatos susiduria su dvasinėmis bažnytinės bendruomenės problemomis, sprendžia sudėtingas gyvenimiškas situacijas, padeda ir pataria su sunkumais susiduriantiems žmonėms, todėl akivaizdu, kad E. D. turėjo pakankamai vidinės stiprybės, jog nurodytų teisingas įvykio aplinkybes atvykusiems pareigūnams ir prie automobilio jį sustabdžiusiam liudytojui, tačiau to nepadarė, tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Aplinkybių, kad E. D. atrodė išsigandęs ar dėl jų atvykimo į įvykio vietą jautė didelį stresą, skundėsi, jog jam buvo grasinta ar darytas spaudimas, nenurodė ir policijos pareigūnai V. M. (b. l. 52) ir S. K. (b. l. 53).

Šalies argumentai

11. E. D. skunde nurodo, kad jis nėra ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes nuo automobilio vairavimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl jis neturėjo pareigos tikrintis blaivumą. Kaip jau minėta, liudytojas J. Č. Bendruoju pagalbos centro telefonu paskambino, būdamas įsitikinęs, kad transporto priemonę, pavojingai manevruodamas, vairavo neblaivus asmuo. Byloje nustatyta, kad pasistatęs transporto priemonę aikštelėje, E. D. prie jos sugrįžo praėjus ne daugiau, nei 15 min. (ne ilgam laiko tarpui). Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis per nurodytą laikotarpį vairuotojo statuso neprarado. Tai, kad jis iš tiesų vairavo automobilį, bylą nagrinėjant apylinkės teisme patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad E. D. 2018-12-26, apie 21.55 val. vairavo automobilį „Škoda Karoq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl, kilus įtarimui dėl to, kad jis galimai apsvaigęs nuo alkoholio (pavojingai manevravo aikštelėje, užvažiavo ant bortelio, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys paraudę, kalba nerišli) turėjo pareigą paklusti policijos pareigūnų reikalavimui ir pasitikrinti blaivumą, nepriklausomai nuo savo įsitikinimo, jog nedalyvavo eismo įvykyje. Tačiau to nepadarė - vengė neblaivumo patikrinimo. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl jo paties išreikštos valios blaivumo nesitikrinti. Nors E. D. savo elgesį įvykio metu teisina ir tuo, jog jis, atvykus pareigūnams, buvo pavartojęs alkoholio, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą neturi reikšmės pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-65-303/2015, Nr. 2AT-62-303/2017).

12. Nors, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. nurodo, kad vairuotojui pareiga tikrintis blaivumą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kyla tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iš karto po sustojimo, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, įstatymas negali būti aiškinamas formaliai, atsietai nuo bylos aplinkybių, t. y. neįvertinus laiko tarpo nuo transporto priemonės sustojimo ir išsakyto reikalavimo asmeniui pasitikrinti blaivumą, paties asmens elgesio ir kitų bylos aplinkybių, todėl skundą nagrinėjantis teismas E. D. apeliaciniame skunde nurodytomis apygardos teismų nutartimis, kuriose konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėties, nesivadovauja ir jomis nesiremia.

13. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad E. D. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs tai, kad ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik sąmoningu asmens veiksmu (blaivumo nesitikrinimu), t. y. tyčia, konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria E. D. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda (1 100 Eur) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, yra teisėta ir pagrįsta. Tiek E. D. atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas nėra per griežti, paskirta nuobauda yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė