- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- ATP-104-744/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00009-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- S. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 126 straipsnio 4 dalį 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
Skundžiamu nutarimu S. B. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 1 d. apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi, pasak apelianto, padarytos išvados nepagrįstos bylos medžiaga, teismas pažeidė įrodymams keliamus reikalavimus, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kas sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutarimą.Pažymi, kad teismas, pasinaudodamas ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausė S. S., V. R., S. S. ir A. B., tačiau, pasak apelianto, daugiau surinkti įrodymų byloje nėra galimybės, nes jie nebuvo renkami fiksuojant pažeidimą. Ir tai, apelianto tvirtinimu, nebuvo galima padaryti ne dėl policijos pareigūnų kompetencijos stokos, o dėl to, kad jis nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, skiltyse „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ ir „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodyta, kad jis 2016 m. lapkričio 1 d. 15.36 min. (duomenys neskelbtini), būdamas galimai neblaivus vairavęs transporto priemonę vengė pasitikrinti neblaivumą. Nurodo, kad teismas nutarimu pašalino jam pareikšto kaltinimo dalį „Būdamas galimai neblaivus vairavęs transporto priemonę...“, tačiau nutarimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė ir nenurodė motyvų, kodėl pašalino iš kaltinimo šią dalį. Apelianto teigimu, bylos faktiniai duomenys ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jis vairavo automobilį galimai apsvaigęs, kadangi, pasak apelianto, jis vairavo automobilį blaivus. Tai patvirtina pirminis jo paaiškinimas, kurį surašė jo namuose pareigūnas, o jis pasirašė. S. B. teigimu, pareigūnai, įtardami, kad jis vairavo neblaivus ir dėl to atvykę į jo sodybą, net nepaklausė jo apie tai, ar jis vairavo automobilį neblaivus, į protokolo neužrašė jo nuomonės ir paaiškinimo dėl įtarimo, kad jis galėjo vairuoti būdamas neblaivus, nors jis apie tai aiškino, tačiau pareigūno primygtinai to įrašyti į paaiškinimą nereikalavo, nes nežinojo, kokiu tikslu yra rašomas paaiškinimas, tikslo nenurodė ir pareigūnas. Pasak apelianto, pareigūnas į jo klausimą, kokiu tikslu jis atvyko, parodė, kad ,,tarp kitko, pasikalbėti“. Apie tai, pasak apelianto, girdėjo ir liudytojas A. B.. S. B. tvirtinimu, jei policijos pareigūnas S. S. būtų turėjęs informacijos apie jo vairavimą būnant neblaiviam, apie tai jis ir būtų kalbėjęs, tačiau jį domino tik automobilis, su kuriuo jis grįžo, dokumentai ir tai, ar jis aplamai vairavo automobilį. Mano, jog dėl to, kad matė jį (apeliantą) blaivų, policijos pareigūnui buvo neetiška kalbėti apie neblaivumą. Apeliantas atkreipia dėmesį į S. S. 2016 m. lapkričio 1 d. tarnybinį parnešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesaugaus vairavimo ir nurodo, kad jis yra surašytas darbo vietoje, nenurodant jo surašymo laiko ir jame nėra net prielaidų, kad jis (apeliantas), bendravimo su pareigūnu metu būtų buvęs neblaivus. Pažymi, kad jau kitame to paties pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad bendraujant su juo policijos pareigūnas juto alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli ir jis (apeliantas) svirduliavo. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirta ir išsiaiškinta šio antro (be numerio) tarnybinio pranešimo atsiradimo byloje aplinkybės ir teismas nepašalino juose esančių prieštaravimų dėl neblaivumo požymių nurodymo ir t. t. Atsižvelgdamas į tai, kad protokolas buvo surašytas tik po dviejų mėnesių, o antras tarnybinis pranešimas yra be numerio, apeliantas sprendžia, kad antras tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau siekiant, kad jame būtų aprašyti galimo jo neblaivumo požymiai. Dėl policijos pareigūno V. R. 2016 m. lapkričio 1 d. tarnybinio pranešimo apeliantas nurodo, kad jame nurodyta V. G. nuomonė apie tai, kad jis galėjo būti neblaivus ir nuo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir kalbėjo nerišliai, nors tuo tarpu iš pareigūno S. S. parodymų teisme matyti, kad jis vienas buvo nuėjęs į namą ir su apeliantu bendravo namo viduje, o jis (apeliantas) nebuvo išėjęs į lauką, kol pareigūnas V. R. gatvėje bendravo su V. G. ir rašė jo paaiškinimą. Tai, pasak apelianto, patvirtino ir liudytojas A. B., kuris teismui parodė, kad į kambarį buvo įleistas vienas pareigūnas ir tik su juo buvo bendraujama. Atsižvelgus į tai, mano, kad pareigūno V. R. tarnybiniu pranešimu negalima vadovautis sprendžiant jo kaltės klausimą. Pažymi, kad pareigūnai rinko medžiagą dėl jo nesaugaus vairavimo, tačiau dėl nesaugaus vairavimo jo net neapklausė, tik vėliau, dėl jam nežinomų priežasčių, pradėjo jau surinktą medžiagą pildyti naujais, išgalvotais duomenimis (naujas be numerio paaiškinimas ir kt.), kad jis galimai neblaivus vairavo transporto priemonę iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir jau, būdamas savo namuose, kambaryje vengė pasitikrinti blaivumą. Tai, pasak apelianto, parodo, kad pareigūnai S. S. ir V. R. yra neobjektyvūs, jų surašyti procesiniai dokumentai nėra patikimi ir jais šioje byloje negalima vadovautis sprendžiant jo kaltės klausimą. Mano, kad tai, jog jis nepadarė jokio teisės pažeidimo, patvirtina tas faktas, kad pareigūnai, fiksuodami jo, galimai vairavusio automobilį apsvaigus nuo alkoholio, atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, tuo pat metu nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, o tai padarė tik praėjus dviem mėnesiams. Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų, kad jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą teismo nutarime nurodytu laiku ir tai rodo, apelianto nuomone, kad įrodymai nebuvo tinkamai renkami, o vėliau teismo nebuvo ir tinkamai patikrinti, o sprendimas priimtas vadovaujantis pareigūnų ir teismo prielaidomis. Apeliantas sutinka su policijos pareigūno parodymais teisme, kad pareigūnas gal ir norėjo patikrinti jo neblaivumą atvykęs į jo namą, nes matė pareigūno rankose kažkokį daiktą, galbūt alkotesterį, tačiau pareigūnas jam nieko apie tai nesakė, o tik paklausė, ar jis nori pasitikrinti neblaivumą, o į apelianto klausimą, ar reikia, atsakė, kad nereikia, ir tai nebuvo paneigta nei surašytais pareigūnų procesiniais dokumentais, nei jų paaiškinimais teisme, nors teismas reikalavo pareigūnų nurodyti konkrečias jų pasakytas frazes, kuriomis buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą ir kokiomis frazėmis jis (apeliantas) atsisakė tai daryti. Apelianto tvirtinimu, sugretinus V. R. ir S. S. parodymus matyti, kad V. R. parodymai pilnai paneigiami jo kolegos S. S. parodymais, duotais teisme, o jo parodymais, teismui juos įvertinus kaip gynybinė versija, visai nesivadovauta. Pasak apelianto, taip buvo pažeistos įrodymo vertinimo taisyklės ir padarytos nepagrįstos išvados apie tai, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Mano, kad jo kaltės nustatymui esminės reikšmės neturi kai kurie neatitikimai jo parodymuose dėl rato padangos nuleidimo.
2.10. Nurodo, kad iš skundžiamo teismo nutarimo neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad jis supratęs, jog patikrinus neblaivumą, gali būti nustatytas girtumas, viršijantis leistiną normą, ir siekdamas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, atsisakė tikrintis. Pažymi, kad tai tik teismo prielaida, nepatvirtinta bylos faktiniais duomenimis, o teismas neturi teisės grįsti savo baigiamąjį aktą prielaidomis. Apelianto nuomone, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nesivadovavo ir nekaltumo prezumpcijos reikalavimu.
Šalies argumentai
2.11. Pažymi, kad teismas, priėmęs nutarimą, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jis, sugrįžęs į namus, su policijos pareigūnais elgėsi laisvai, nebuvo išsigandęs ar susirūpinęs, turėjo konstitucinę teisę neįsileisti policijos pareigūnų į namus, neatidaryti jiems durų ir tuo atveju administracinis procesas dėl jam pareikšto kaltinimo net nebūtų pradėtas.
2.12. Apelianto teigimu, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad jis į namus sugrįžo ne mažiau kaip prieš pusę valandos iki policijos darbuotojų atvykimo į jo sodybą, atvykus policijos pareigūnams į namus, jis buvo namuose ir pietavo, o duomenų, kad jis iki savo namų vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus, byloje nesurinkta, o yra tik subjektyvūs, prielaidų lygio liudytojų V. G. ir S. S., policijos pareigūnų V. R. ir S. S. parodymai.
2.13. Nurodo, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau jis jokio eismo įvykio nepadarė, todėl nepažeidė jokių teisės normų namuose išgerdamas 50 gramų alaus, o teismo metu nepasitvirtino faktas, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas nustato vairuotojui pareigą, policijos pareigūnui pareikalavus, Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, iš ko galima daryti išvadą, jog imperatyvūs reikalavimai yra nustatyti tik vairuotojams, o jis nagrinėjamu atveju vairuotoju nebuvo, o plečiamasis šių normų aiškinimas ir taikymas iškreiptų jų esmę ir paskirtį, pažeistų žmogaus konstitucines teises.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) įgaliotas atstovas prašo palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad S. B. kaltė yra įrodyta nesuinteresuotų policijos pareigūnų bei nešališkų liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Mano, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliantas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad jis turėjo pareigą tikrintis neblaivumą, kadangi, pasak apelianto, jis tuo metu nevairavo automobilio. Be to, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu buvo konstatuota jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Dėl bylos teisenos
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė išvadą, kad apeliantas padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskyrė administracinę nuobaudą, t. y. teismas pripažino, kad apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kadangi veika, už kurios įvykdymą nubaustas S. B., padaryta iki ANK įsigaliojimo. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1 - 3 punktuose nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šios dalies sankcijoje buvo numatyta vairuotojams bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą vairuotojui numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų.Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą apylinkės teismas privalėjo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kadangi pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ko nėra numatyta pagal ANK, todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, S. B. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančias ANK normas.
Dėl įrodymų vertinimo
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. 2016 m. lapkričio 1 d. apie 15.26 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo pavojingai manevravo, galimai dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai pastebėję liudytojai V. G. ir S. S. pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir savo automobiliais sekė S. B. vairuojamą automobilį, kol jis įvažiavo į S. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą. Po to, S. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo namus. Praėjus kelioms minutėms po to, kai S. B. įėjo į savo namus (apie 15.36 val.), į vietą atvyko policijos pareigūnai V. R. ir S. S.. Jie apžiūrėjo kieme stovintį automobilį, po to beldė į namo duris, tačiau iš pradžių jų niekas neatidarė. Tik nuo policijos pareigūnų atvykimo praėjus apie 8-10 minutėms (5 b. l.), namo duris atidarė S. B., kuris įsileido policijos pareigūną S. S. į namus. Namo viduje policijos pareigūnui S. S. keletą kartų pasiūlius S. B. pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, šis tai padaryti atsisakė motyvuodamas tuo, kad jis yra savo namuose ir automobilio nevairuoja. 2016 m. gruodžio 30 d. S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.Apeliacinės instancijos teismas išsamiau neanalizuoja duomenų, susijusių su S. B. automobilio vairavimu, jo galimu apsvaigimu, kadangi S. B. nėra kaltinamas vairavus transporto priemonę apsvaigus ar pavojingai manevravus, todėl šių aplinkybių nustatymas nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje. Tai, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą automobilį, pripažino ir pats S. B..Vertinant byloje surinktus įrodymus, svarbiausi yra duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė atsakomybėn patrauktas vengė neblaivumo patikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši aplinkybė įrodyta liudytojų – policijos pareigūnų V. R. ir S. S. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti duoti S. B. kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad yra neatitikimų tarp liudytojų V. R. ir S. S. parodymų, tačiau jie yra nereikšmingi, neįtakojantys jų patikimumo ir galimai yra įtakoti didelio laiko tarpo, kuris praėjo nuo įvykio iki jų apklausos teisme, ir panašių įvykių gausos šių liudytojų profesinėje veikloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. paaiškinimais bei liudytojo A. B. parodymais, kad S. B. nebuvo siūloma pasitikrinti blaivumą (o tik kalbama apie galimybę „pūsti“ ar „nepūsti“), kadangi S. B. suinteresuotas išvengti atsakomybės, o liudytojas A. B. yra pastarojo draugas, todėl taip pat gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė.
Dėl pareigos pasitikrinti neblaivumą ir atsakomybės
Kaip jau buvo minėta, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta atsakomybė už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą ar alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010 ir kt.).Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o 6 dalis - kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad S. B. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą jam jau būnant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 10 - 15 minučių), nebegalėjo būti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą. Teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigą iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Kelių eismo taisyklių 221 punktas), už kurios nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 126 straipsnio 4 dalis, ANK 422 straipsnio 7 dalis), tačiau šioje byloje nenustatyta, kad S. B. iki atsisakymo pasitikrinti neblaivumą būtų patekęs į eismo įvykį, todėl turėjo teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti automobilį. Aiškinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iškart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, teismo nuomone, reikštų ne ką kitą, o plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurios padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad S. B. veikoje (atsisakyme pasitikrinti neblaivumą) nėra administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkintinas - skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio nusižengimo teisena S. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.