- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- AN2-15-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01382-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Advokatai
- Renata Todesaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovės advokatės Renatos Todesaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 ir 9 dalyse, ir nubaustas 1000 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu V. Š. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 16.23 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones vairavo automobilį ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įstatymo nustatyta tvarka policijos pareigūno reikalavimu neleido pasitikrinti ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 17 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Š. atstovė advokatė Renata Todesaitė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną V. Š. atžvilgiu nutraukti. Atstovė nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi teismas pažeidė įrodymams keliamus reikalavimus, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kas sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutarimą.
Pažymi, kad V. Š. neneigė fakto, jog atvykstant policijos pareigūnams namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, jis nevengė tikrintis blaivumo, ką patvirtina liudytojų P. L. ir D. K. parodymai. Policijos pareigūnas P. L. teismo posėdyje nurodė, kad V. Š. bandė alkotesteriu tikrintis blaivumą, tačiau jam nepavyko, o liudytojas D. K. parodė, jog buvo uždėtas alkotesterio antgalis, ir tvirtino alkotesteryje matęs teigiamus skaičius. Šių liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie iš esmės vienodai nurodė įvykio aplinkybes, parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Sugretinus šių liudytojų parodymus darytina išvada, kad V. Š. nesipriešino policijos pareigūnų nurodymams, tikrinosi alkotesteriu, todėl nevengė tikrintis blaivumą. Apylinkės teismas šių liudytojų parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų.
Nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas nustato vairuotojui pareigą, policijos pareigūnui pareikalavus, Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, iš ko galima daryti išvadą, jog imperatyvūs reikalavimai yra nustatyti tik vairuotojams. Tuo tarpu V. Š., kai jo buvo reikalaujama pasitikrinti blaivumą, buvo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl jis nebegalėjo būti laikomas vairuotoju ir neturėjo pareigos tikrintis blaivumą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atstovė mano, kad V. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucijos) atstovas prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. V. Š. atstovė apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės teigdama, kad V. Š. neturėjo pareigos tikrintis blaivumą, kadangi jis tuo metu nevairavo automobilio. Be to, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu buvo konstatuota jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Dėl įrodymų vertinimo
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 16.23 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo pavojingai manevravo, galimai dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai pastebėjęs liudytojas D. K. pranešė policijos pareigūnams ir savo automobiliu sekė V. Š. vairuojamą automobilį, kol jis įvažiavo į gyvenamojo namo kiemą. Po to, V. Š. išlipo iš automobilio ir nuėjo į savo namus. Praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai V. Š. įėjo į savo namus, atvyko policijos pareigūnai G. K. ir P. L.. Kieme rado stovintį automobilį, prie kurio nieko nebuvo. Nuėję į namą sutiko I. Š., kuri nurodė, kad automobilis priklauso jos vyrui, o pastarasis dabar miega. Išėjus į kiemą policijos pareigūnui V. Š. pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba.
Tai, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą automobilį, teismo posėdyje pripažino pats V. Š.. Be to, pastarasis nurodė, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, nes manė, jog neprivalo tikrintis blaivumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant byloje surinktus įrodymus, svarbiausi yra duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š. vengė neblaivumo patikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši aplinkybė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio atmintinės informacija, policijos pareigūnų G. K. ir P. L. tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais, liudytojo D. K. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti duoti V. Š. kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad yra neatitikimų tarp liudytojų P. L. bei D. K. parodymų ir kitų bylos įrodymų, tačiau jie galimai yra įtakoti didelio laiko tarpo, kuris praėjo nuo įvykio iki jų apklausos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiau neanalizuoja duomenų, susijusių su V. Š. alkoholio vartojimu bei automobilio vairavimu galimai esant neblaiviam, kadangi pirmosios instancijos teismas V. Š. iš kaltinimo pašalino Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą.
Dėl pareigos pasitikrinti neblaivumą ir atsakomybės
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta atsakomybė už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą ar alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.
Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o 6 dalis - kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklių nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad V. Š. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą jam jau būnant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 30 minučių), nebegalėjo būti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą. Be to, teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigą iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Kelių eismo taisyklių 221 punktas), už kurios nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 126 straipsnio 4 dalis, ANK 422 straipsnio 7 dalis), tačiau šioje byloje nenustatyta, kad V. Š. iki atsisakymo pasitikrinti neblaivumą būtų patekęs į eismo įvykį, todėl turėjo teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti automobilį.
Aiškinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iškart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikštų ne ką kitą, o plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad V. Š. veikoje (atsisakyme pasitikrinti neblaivumą) nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio nusižengimo teisena V. Š. atžvilgiu nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.