- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- A15.-729-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01857-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- R. S.
- Advokatai
- Algirdas Smagurauskas
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Algirdui Smagurauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klevinės vs., Vilniaus rajone, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2017 m. liepos 1 d., apie 20 val. 23 min., Vilniaus rajone, Klevinės vs., Raisteniškių g., vairavo automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus, tikrinis blaivumą atsisakė, tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės dokumentų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. kaltu dėl inkriminuotų nusižengimų nepripažino ir paaiškino, kad vos tik įsikėlus gyventi į naują namą su kaimynais prasidėjo konfliktai. Kaimynai dažnai vasaros metu rengia vakarėlius, vartoja alkoholį. Tą dieną pas kaimynus taip pat buvo svečių. Jis su draugais remontavo pirtį, alkoholio nevartojo. Vairavo būdamas blaivus. Kaimynai jį skundžia iš keršto, nes tarp jų nuolat vyksta ginčai. Mano, kad tai keršto akcija. Moteris, kuri jį filmavo, yra policijos pareigūnė, jos pagalba kaimynai jam nori atkeršyti. Su kaimynu Modestu santykiai yra įtempti iki šiol. Blaivumą atsisakė tikrintis todėl, kad nenorėjo būti žeminamas prieš kaimynus, kurie nori su juo susidoroti, nenorėjo kaimynams sukelti džiaugsmo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo namo kieme, kai atvažiavo policininkai jis nevairavo. Nuo to momento, kai jis parvažiavo iki policijos atvažiavimo praėjo daug laiko. Policijos pareigūnai, reikalaudami pasitikrinti blaivumą, sakė, kad surinko pareiškimus ir reikia „papūst“. Jis nelabai suprato, kodėl jam reikėjo tikrintis blaivumą. Mano, kad pagal kiekvieno kaimyno skambutį jis neturi pareigos tikrintis blaivumą (2017-10-19 posėdis nuo 34 minutės).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Dėl įrodymų vertinimo
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. 2017 m. liepos 1 d., dienos metu, Raisteniškių g., Klevinės vs., Vilniaus rajone, kelis kartus vairavo transporto priemonę MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių neneigia ir pats atsakomybėn patrauktas asmuo, jas patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. P., O. T., I. B. (2017-09-14 posėdis nuo 13 val. 39 min. iki 14 val. 09 min.), O. Š. (2017-10-05 posėdis nuo 8 val. 58 min. iki 9 val. 22 min.), teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. L. O. Š., įtardama, kad R. S. automobilį vairuoja galimai neblaivus, vairavimo faktą nufilmavo mobilaus ryšio telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai) patvirtina, kad R. S. grįžęs namo, pastatė automobilį savo namo kieme, kuris yra aptvertas tvora, pats vaikščiojo po savo gyvenamo namo teritoriją. Praėjus maždaug 12 minučių (b. l. 8) nuo momento, kai O. Š. telefonu paskambino policijai, atvyko policijos pareigūnai A. S. ir O. J., kurie apklausti teismo posėdžio metu parodė (2017-09-27 posėdis), kad gavo pranešimą, jog galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį. Atvykus į vietą, pačio vairavimo fakto nematė. Protokolą surašė iš pranešėjos paaiškinimų ir pateiktos filmuotos medžiagos. Susidarė įspūdis, kad buvo kilęs konfliktas tarp pranešėjos ir atsakomybėn patraukto asmens. Mano, kad pranešėja buvo neblaivi. Atsakomybėn patrauktam asmeniui siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Taigi, aptarti teisinio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. S. 2017 m. liepos 1 d., iki atvykstant policijos pareigūnams vairavo transporto priemonę. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pats transporto priemonės vairavimo faktas, savaime nesudaro pareigos asmeniui tikrintis blaivumą, kai to policijos pareigūnai reikalauja jau baigus vairavimą, t. y. po vairavimo, kaip proceso pabaigos, praėjus aiškiai apibrėžtam laiko tarpui.
Dėl pareigos pasitikrinti neblaivumą ir atsakomybės
(duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą ar alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o 6 dalis - kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas–asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklių nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad R. S. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą jam jau būnant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 12-20 minučių), nebegalėjo būti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą. Be to, teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigą iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Kelių eismo taisyklių 221 punktas), už kurios nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis), tačiau šioje byloje nenustatyta, kad R. S. iki atsisakymo pasitikrinti neblaivumą būtų patekęs į eismo įvykį, todėl turėjo teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti automobilį.
Aiškinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iškart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, teismo nuomone, reikštų ne ką kitą, o plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2017-05-29 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-209/2017).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. S. veikoje (atsisakyme pasitikrinti neblaivumą, pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus) nėra administracinio nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl administracinio nusižengimo teisena R. S. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S. (R. S.) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.