Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės vadovui V. S. (nuotoliniu būdu), atstovui advokatui Aleksander Višnevski (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SV statyba“ ieškinį atsakovui M. S. dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 42/2019, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją (sutarties priedas Nr. 3) ir atliekamų statybos darbų sąrašą (sutarties priedas Nr. 1) atlikti poilsio paskirties pastatų statybą adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartyje šalys susitarė, kad darbų pradžia yra 2019 m. lapkričio 18 d., darbų pabaiga – 2020 m. rugsėjo 1 d. Statybos rangos sutarties 5.1 punkte šalys taip pat susitarė, kad iki darbų pradžios ieškovė sumokės atsakovui 20 000 Eur avansą, avanso suma užskaitoma iš paskutinių mokėjimų už atliktus darbus. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo atsakovui 20 000 Eur avansą pagal sutartį Nr. 42/2019. Šalys 2020 m. vasario 12 d. sudarė susitarimą dėl statybos rangos sutarties Nr. 42/2019, kuriuo susitarta, jog dėl paaiškėjusio atsakovo negalėjimo atlikti dalies darbų, atsakovas atsisako atlikti sutarties priedo Nr. 1 „Statybos darbų sąmatos“ 1-oje ir 7-oje eilutėje išvardintus darbus. Ieškovė 2020 m. kovo 20 d. pranešimu informavo atsakovą, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino laikinai, bet ne trumpiau nei iki 2020 m. balandžio 30 d., yra stabdomas sutarties vykdymas. Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu informavo atsakovą, kad atšaukus karantiną ir atnaujinus darbus, atsakovas tinkamai nevykdo šalių sudarytos rangos sutarties, todėl atsakovas buvo įspėtas, jog sutartis bus nutraukta, jei atsakovas nevykdys savo įsipareigojimų. Ieškovė 2020 m. liepos 20 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovą, kad sutarties 7.2 punkto pagrindu nutraukia su atsakovu sudarytą sutartį Nr. 42/2019. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija ir pareikalavimo iki 2020 m. rugsėjo 25 d. grąžinti 20 000 Eur avansą. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. el. paštu ieškovės vadovui V. S. ir ieškovei atstovaujančiam advokatui siųstame laiške nurodė, kad ieškovės pagal rangos sutartį sumokėta avanso suma yra užskaitoma kaip atsiskaitymas už atliktus darbus, kartu su šiuo el. laišku nusiuntė vienašališkai atsakovo pasirašytą atliktų darbų aktą, kuriame nurodoma, jog atlikta darbų už 19 356,20 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, jog atsakovas 2021 m. kovo 1 d. ieškovei pervedė 643,80 Eur.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais (CK 6.655 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013 ir kt.).

12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vykdydama šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.1 punktą, ieškovė 2019 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 20 000 Eur avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas pagal Sutartį Nr. 42/2019“. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 20 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį ir pareikalavo atsakovo grąžinti visą avanso sumą, motyvuodama tuo, jog atsakovas neatliko jokių rangos sutartyje numatytų darbų. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog pagal sutartį iš ieškovės yra gavęs 20 000 Eur avansą, tačiau gautą avansą grąžinti atsisako ir nurodo, jog iš viso yra atlikęs rangos darbų už 19 356,20 Eur, todėl šia suma buvo atliktas įskaitymas su ieškovės sumokėta avanso suma, o susidaręs 643,80 Eur skirtumas jau yra grąžintas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo atsikirtimus grindžia atliktu įskaitymu, kaip prievolės pabaigos pagrindu, byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar atsakovo prievolė grąžinti ieškovei gautą avansą gali būti laikoma pasibaigusia įskaitymu.

Dėl įskaitymo, kaip prievolės grąžinti avansą pabaigos pagrindo

13. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir kt.).

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl avanso ir įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, santykio, yra išaiškinęs, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikosi pozicijos, jog 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienašališkai pasirašęs atliktų darbų aktą, jis įgijo 19 356,20 Eur dydžio reikalavimo teisę ieškovei į apmokėjimą už atliktus rangos darbus, todėl teigia, jog šią sumą įskaitė su ieškovės sumokėta 20 000 Eur avanso suma ir, grąžinęs 643,80 Eur susidariusį skirtumą, ieškovei daugiau nėra skolingas. Pažymėtina, kad šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.1 punkte numatyta, jog avanso suma užskaitoma iš paskutinių mokėjimų už atliktus darbus. Vadinasi, ieškovės sumokėtas avansas šalių susitarimu buvo išankstinė įmoka už rangos sutartyje numatytus rangos darbus ir atitinkamai šia suma turėjo būti mažinama ieškovės mokėtina suma už atliktus darbus atsakovui įvykdžius sutartį. Kitaip tariant, sumokėdama avansą, ieškovė iš anksto įvykdė dalį rangos sutarties 1.1 punkte numatytos savo pareigos sumokėti atsakovui už atliktus darbus. Tai reiškia, kad atsakovui atlikus visus ar dalį darbų ir atitinkamai įgijus reikalavimo teisę į apmokėjimą už atliktus darbus, nebegalėtų būti laikoma, jog ieškovei išlieka reikalavimo teisė reikalauti grąžinti iš atsakovo avanso dalį, atitinkančią atsakovo atliktų darbų vertę, nes būtų laikoma, jog su atsakovu yra atsiskaityta išankstiniu apmokėjimu – avansu. Įrodymų apie kitus šalis siejusius priešpriešinius reikalavimus, kuriuos atsakovas būtų įskaitęs, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovui elektroniniu paštu nusiuntus pranešimą apie užskaitomą avansą, šalys turėjo vienarūšių, priešpriešinių, galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių viena kitai, kurios galėtų būti įskaitomos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 643,80 Eur sumą, kuri, atsakovo teigimu, viršija jo atliktų darbų vertę, atsakovas sumokėjo ieškovei, o ne įskaitė kaip dalį apmokėjimo už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovo prievolė grąžinti sumokėtą avansą yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl atsakovo vienašališkai surašyto atliktų darbų akto

16. Atsakovas šioje byloje taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovės pareiga atsiskaityti už jo atliktus darbus kyla vien tik atsakovo 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienašališkai surašyto ir ieškovei pateikto atliktų darbų akto pagrindu. Ieškovė šią savo pareigą ginčijo nurodydama, kad atsakovas neatliko ir tinkamai neperdavė ieškovei jokių rangos sutartyje numatytų darbų. Atsižvelgiant į tai, toliau byloje spręstinas klausimas, ar atsakovo vienašališkai pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų aktas gali būti vertinamas kaip tinkamas atsakovo faktiškai atliktų darbų perdavimą ieškovei patvirtinantis dokumentas, lemiantis ieškovės pareigą atsiskaityti už šiame akte nurodytus darbus ir panaikinantis jos teisę reikalauti grąžinti avansą.

19. Šalių sudarytos rangos sutarties 5.2 – 5.4 punktuose yra detaliai aptarta atsakovo atliktų darbų perdavimo – priėmimo tvarka. Pagal rangos sutarties 5.4 punkto nuostatas atsakovas prieš 5 darbo dienas praneša užsakovui raštu apie pasiruošimą perduoti atliktus darbus, užsakovas organizuoja galutinį darbų priėmimą per 3 darbo dienas nuo rangovo pranešime nurodytos galutinio darbų perdavimo dienos ir tuo pačiu terminu pasirašo užbaigtų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir/arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas. Patenkinus pagrįstas užsakovo pretenzijas, jeigu tokios bus, rangovas ištaiso defektus ir pakartotinai kreipiasi į užsakovą dėl galutinio darbų perdavimo, o užsakovas privalo per 3 darbo dienas nuo rangovo kreipimosi dienos priimti darbus pasirašant užbaigtų darbų priėmimo – perdavimo aktą.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog rangos sutarties 5.4 punkte numatytu terminu jis būtų informavęs ieškovę apie pasiruošimą perduoti iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus ir sudaręs jai galimybę organizuoti šių darbų priėmimą, įvertinti atliktų darbų kiekius, kokybę ir, esant poreikiui, pareikšti pretenzijas dėl atliktų darbų. Rangos sutartis nutraukta 2020 m. liepos 20 d., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų aktą. Tos pačios dienos elektroniniu laišku ieškovės vadovas V. S. pareikalavo atsakovo ištaisyti laiške nurodytus atliktų darbų akto trūkumus, be kita ko, nurodydamas, jog sutartyje nenumatyti ir neaptarti darbai nebus priimami ir apmokami, taip pat reikalaudamas atliktų darbų įkainius nurodyti pagal sutarties nuostatas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas kokiu nors būdu būtų reagavęs į ieškovės nurodytas pastabas. Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdžio metu atsakovo teiktų paaiškinimų matyti, kad gavęs ieškovės pretenziją dėl avanso grąžinimo, atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu pakartotinai nusiuntė ieškovei analogiško turinio 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų aktą su prierašu „užsakovas atsisako pasirašyti už atliktus darbus“ ir tuo pačiu elektroniniu laišku informavo ieškovę apie atliekamą avanso užskaitymą. Iš šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad tą pačią dieną ieškovės atstovas elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad akte nurodyti darbai nėra priimtini, nurodytos atsisakymo priimti darbus priežastys. Byloje nėra įrodymų, jog perdavęs darbus, atsakovas iki 25 mėnesio dienos ieškovei būtų pateikęs apmokėti sąskaitą faktūrą, kaip tai numatė rangos sutarties 5.2 punktas. Vadinasi, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog šalys atliktų darbų perdavimo – priėmimo klausimą būtų sprendusios taip, kaip tai numatė rangos sutarties 5.2 – 5.4 punktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte atsakovas nurodė perduodantis ieškovei darbus (ašių pažymėjimas, grunto nukasimas, smėlio vežimas, sutankinimas, medinių karkasų įrengimas), nors pats atsakovas šioje byloje įrodinėja, kad dalį šių darbų jis anksčiau perdavė kitiems ieškovės rangovams UAB „Pajūrio pamatai“, UAB „Svirno medis“.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo nurodomų atliktų darbų perdavimas neatitiko šalių sudarytos rangos sutarties 5.2, 5.4 punktuose nustatytos darbų perdavimo tvarkos, atsakovas du kartus ieškovei nusiuntė analogiško turinio tos pačios dienos atliktų darbų aktą, nesiimdamas jokių priemonių ieškovės nurodytiems akto trūkumams pašalinti, nesudarė galimybės ieškovei realiai priimti jo atliktus darbus, todėl atsakovas neįgijo teisės darbus ieškovei perduoti vienašališkai. Be to, atsakovas vienašališkai aktu įformino darbų perdavimą ieškovei, nors byloje įrodinėja, jog dalį akte nurodytų darbų jis yra perdavęs kitiems rangovams. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas tinkamai perdavė ieškovei faktiškai atliktus darbus, o vien atsakovo pateiktas vienašališkai pasirašytas aktas savaime nepagrindžia akte nurodytų darbų kiekio ir jų vertės ir nėra besąlyginis pagrindas, lemiantis ieškovės pareigą atsiskaityti už šiame akte nurodytus darbus. Dėl to teismas atsakovo pateiktą 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų aktą vertina ne kaip darbų perdavimą ir priėmimą patvirtinantį dokumentą CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme, o kaip rašytinį įrodymą, kuriame fiksuoti duomenys apie atsakovo galbūt atliktus darbus ginčo objekte.

Dėl atsakovo faktiškai atliktų darbų kiekio ir vertės

22. Nors atsakovas tinkamai šalių rangos sutartyje nustatyta tvarka neperdavė ieškovei šios sutarties pagrindu atliktų darbų, tačiau, teismo vertinimu, vien atsakovo faktiškai atliktų darbų perdavimo tvarkos nesilaikymas savaime nepaneigia CK 6.671 straipsnyje numatytos atsakovo teisės reikalauti apmokėti už faktiškai jo atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. liepos 20 d. ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį šios sutarties 7.2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas nustatyta tvarka būtų ginčijęs sutarties nutraukimo teisėtumą. Šioje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovas neatliko rangos sutartyje numatytų darbų, todėl privalo grąžinti visą avanso sumą. Atsakovas savo atsikirtimus, be kito ko, grindė tuo, kad dalis darbų buvo atlikta, todėl atsakovas neprivalo grąžinti ieškovei dalies avanso sumos, atitinkančios jo atliktų darbų vertę, t. y. 19 356,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, toliau byloje spręstinas klausimas, ar atsakovas yra atlikęs rangos sutartyje numatytų darbų, koks yra jų kiekis ir vertė.

24. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 24 d. vykusio posėdžio metu teismas šalims pakartotinai išaiškino įrodinėjimo pareigą ir pasiūlė spręsti klausimą dėl statybinės veiklos ekspertizės atlikimo atsakovo atliktų darbų kiekiui, vertei ir kokybei nustatyti. Ieškovė ir atsakovas teismo siūlomos ekspertizės atsisakė ir nurodė, kad jos skirti neprašo. Ieškovės atstovas teigė, kad ekspertizės atlikimas nebūtų tikslingas, nes darbus jau yra atlikę kiti rangovai, todėl bylai reikšmingos aplinkybės negalėtų būti nustatytos, be to, tai didintų bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad šios kategorijos bylose teismo vaidmuo nėra aktyvus, teismui įvykdžius išaiškinimo pareigą ir pasiūlius spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalims šio siūlymo atsisakius, dėl atsakovo atliktų darbų kiekio ir vertės spręstina pagal šalių pateiktus įrodymus, remiantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Dėl pagrindų pamatams įrengimo darbų (ašių pažymėjimas, grunto nukasimas, smėlio supylimas ir tankinimas)

26. Šalių 2019 m. lapkričio 8 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 42/2019 priedu Nr. 1 esančios lokalinės sąmatos 7 eilutėje buvo numatyta, kad atsakovas atliks 34 vnt. 2 tipo namų pamatų įrengimo darbus, kuriuos sudaro grunto nustūmimas, poliai, rostverkas, smėlio užpylimas į pamato vidų. Šalių susitarimu, bendra šių darbų kaina pagal lokalinę sąmatą buvo 84 150 Eur, t. y. 2 475 Eur už vieną pamatų įrengimo darbų komplektą. Šalys 2020 m. vasario 12 d. sudarė susitarimą dėl statybos rangos sutarties Nr. 42/2019, kuriuo susitarta, jog atsakovas nebeatliks sutarties priedo Nr. 1 „Statybos darbų sąmatos“ 1-oje ir 7-oje eilutėje išvardintų darbų.

27. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad darbus objekte buvo numatoma atlikti etapais, pirmuoju etapu buvo planuojama pastatyti 20 namų. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. sausio mėnesio pradžioje buvo atliktas ašių (namų kampų) pažymėjimas visiems 20 namų, t. y. pažymėta, kurioje vietoje turi būti nukastas augalinis gruntas, šiuos darbus jo užsakymu atliko UAB „Kartografiniai projektai“, vieno taško pažymėjimas kainavo 10 Eur, iš viso 800 Eur. Atsakovas taip pat paaiškino, kad atlikti augalinio sluoksnio nuėmimo darbus visiems 20 planuojamų namų jis pasamdė UAB „Pajūrio šaltinis“, o nuėmus augalinį sluoksnį, sausio mėnesio pabaigoje buvo atlikti smėlio supylimo ir sutankinimo darbai penkiems 2 tipo namams Nr. 14A,13A,15A,16A,17A, šiuos darbus jo užsakymu atliko UAB „Vakarų statyba“. Atsakovo teigimu, vėliau atsakovo pradėti pamatų įrengimo darbai buvo perduoti kitam rangovui UAB „Pajūrio pamatai“.

28. Iš byloje pateikto UAB „Vakarų statyba“ atliktų darbų akto matyti, kad objekte (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo atlikti pagrindo įrengimo iš smėlio ir sutankinimo darbai (540 kv. m.), kurių vertė 4 509 Eur, užsakovas – M. S.. Byloje taip pat yra pateiktos 3 atsakovo atliktų mokėjimo nurodymų kopijos dėl piniginių lėšų pervedimo UAB „Vakarų statyba (bendra suma 11 500 Eur). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Vakarų statyba“ projektų vadovas J. M. paaiškino, kad atsakovo M. S. užsakymu įmonė 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje objekte E. gatvėje atliko pagrindų pamatams įrengimo darbus, iš viso buvo įrengti ir perduoti 5 pagrindai pamatams. Liudytojas paaiškino, jog iš pradžių su atsakovu buvo sutarta, kad bus supilta apie 540 kubinių metrų smėlio, vėliau, paaiškėjus, jog smėlio reikia daugiau, jo buvo atvežta ir supilta papildomai, iš viso supilta apie 976 kub. m. smėlio. Liudytojas patvirtino, kad M. S. už atliktus darbus su UAB „Vakarų statyba” yra atsiskaitęs. Pamatų pagrindų įrengimo darbų atlikimą ginčo objekte patvirtina ir teismo posėdžio metu kaip liudytojo apklausto UAB „Vakarų statyba” darbuotojo S. J. parodymai, kuris patvirtino, jog apie porą savaičių 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje ir vasario mėnesio pradžioje, Šventojoje, E. gatvėje, savo darbdavio UAB „Vakarų statyba” nurodymu 5 namams įrenginėjo pagrindus pamatams, jis šiame objekte su technika (Bobcat ekskavatoriumi) lygino smėlį. Aplinkybę, jog atsakovas objekte atliko smėlio supylimo ir tankinimo darbus patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai, kuris teigė, kad atsakovo kvietimu buvo atvykęs į objektą apžiūrėti atliekamų darbų ir savo reikmėms įsigytame statybos darbų žurnale padarė įrašus apie šių darbų atlikimą, jeigu ateityje būtų reikėję šiuos duomenis fiksuoti ieškovės pateiktoje dokumentacijoje. Aptariamų darbų atlikimo faktą iš dalies patvirtina ir teismo posėdžio metu kaip liudytojo apklausto ieškovės darbų vadovo J. Š. parodymai, kuris paaiškino, jog atsakovas jam rodė kažkokius dokumentus dėl sutankinimų, tačiau jam buvo pasakyta visa tai įsitraukti į statybos darbų žurnalą ir atliktų darbų aktus. Šis liudytojas taip pat nurodė, jog atsakovas buvo pradėjęs polių betonavimo darbus, tačiau tai darė netinkamai, todėl akivaizdu, jog polių įrengimo darbų atsakovas nebūtų galėjęs atlikti prieš tai nesupylus ir nesutankinus smėlio šių pamatų vietoje. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės vadovas V. S. iš esmės neneigė, jog pagrindai pamatams buvo paruošti, tačiau, jo teigimu, tai buvo padaryta ne iki galo, nes trūko žurnalo, darbų perdavimo ir garantijų už atliktus darbus. Byloje esančiame 2020 m. kovo 6 d. darbų fronto priėmimo – perdavimo akte užfiksuotas paruoštų pagrindų po pamatais namams Nr. 14A, 13A, 15A, 16A, 17A perdavimas iš atsakovo M. S. kitam rangovui UAB „Pajūrio pamatai“.

29. Anksčiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad iki 2020 m. vasario 12 d. šalių sudaryto susitarimo, vykdydamas rangos sutartį, pasitelkdamas subrangovą UAB „Vakarų statyba“, atsakovas faktiškai atliko dalį lokalinės sąmatos 7 eilutėje numatytų darbų – smėlio užpylimo ir sutankinimo darbus penkių antro tipo namų pamatų vietoje. Nors po sutarties nutraukimo atsakovo atlikti darbai tiesiogiai ieškovei tinkamai, t. y. laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, nebuvo perduoti, tačiau pagal 2020 m. kovo 6 d. darbų fronto priėmimo – perdavimo aktą minėtus darbus atsakovas perdavė UAB „Pajūrio pamatai“. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė ir UAB „Pajūrio pamatai“ 2020 m. vasario 12 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Pajūrio pamatai“ įsipareigojo ginčo objekte atlikti pamatų betonavimo darbus. Iš pateiktos sutarties matyti, jog ieškovė įsipareigojo perduoti rangovui darbo frontą su paruoštais pagrindais iki rostverko apačios iki rangovo darbų pradžios (sutarties 6 punktas). Vadinasi, atsakovas 2020 m. kovo 6 d. darbų fronto priėmimo – perdavimo aktu perdavė penkių namų vietose paruoštus pagrindus pamatams įmonei, su kuria ieškovė sudarė sutartį dėl pamatų betonavimo darbų atlikimo ir kuriai pagal šią sutartį ieškovė turėjo perduoti darbo frontą su paruoštais pagrindais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas 2020 m. kovo 6 d. darbų fronto priėmimo – perdavimo akte nurodytų darbų perdavimas, šiame akte nėra įrašų apie tai, jog akte nurodytų pagrindų po pamatais paruošimo darbai neatlikti ar atlikti netinkamai. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog UAB „Pajūrio pamatai“, perėmusi iš atsakovo pagrindus, būtų pašalinusi ten buvusį sutankintą smėlį ir šiuos darbus atlikusi iš naujo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė faktiškai pradėjo naudotis atsakovo atliktų darbų rezultatu, todėl šią dalį darbų faktiškai priėmė. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad pagrindus pamatams paruošė kitas rangovas UAB „Budrių statyba“, tačiau atsakovo faktiškai atliktus darbus įrengiant 5 vnt. pagrindų pamatams patvirtina atsakovo paaiškinimai, UAB „Vakarų statyba“ atliktų darbų aktas, mokėjimo nurodymų kopijos, 2020 m. kovo 6 d. darbų fronto priėmimo – perdavimo aktas, liudytojų J. M., S. J., R. J. parodymai, iš dalies liudytojo J. Š. parodymai, ieškovės vadovo V. S. paaiškinimai.

30. Atsakovo 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad smėlio vežimo, sutankinimo darbų vertė sudaro 8 775 Eur. Iš byloje esančio UAB „Vakarų statyba“ atliktų darbų akto matyti, kad 540 kv. m. pagrindo įrengimo iš smėlio ir sutankinimo darbų vertė sudaro 4 509 Eur, o papildomai atvežto 548 kub. m. smėlio kaina yra 4 110 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pagal projektą altitudė pamatams išsikelti buvo iki 40 cm, iki tokio aukščio pagal sutartį turėjo būti supiltas smėlis, šie darbai buvo sąmatos dalis, tačiau nukasus augalinį gruntą paaiškėjo, kad altitudės aukštis yra po 1,50 m ir daugiau, todėl UAB „Vakarų statyba“ atvežė ir supylė daugiau smėlio, nei buvo numatyta pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą rangos sutartį. Atsakovas pripažino, kad UAB „Vakarų statyba“ atliktų darbų akte nurodytas 548 kub. m. smėlis (4 110 Eur) buvo atvežtas papildomai, t. y. neįėjo į pamatų sąmatos kainą. Šias aplinkybes apie papildomai atvežtą smėlį iš esmės patvirtino ir liudytojas J. M.. Vadinasi, atsakovas į savo faktiškai atliktų darbų vertę įtraukė ne tik rangos sutarties sąmatoje numatytų darbų kiekį, bet ir šių darbų kiekio padidėjimą, t. y. papildomai atvežtą smėlį.

31. Pažymėtina, kad šalių sudarytos rangos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad visų papildomų darbų kaina turi būti suderinta su užsakovu prieš papildomų darbų atlikimą, priešingu atveju rangovas neturi teisės reikalauti iš užsakovo apmokėjimo už papildomus darbus. Darbų apimties ir kainos pakeitimo tvarka yra detaliai aptarta šalių sudarytos rangos sutarties 6.2 – 6.4 punktuose. Pagal šią tvarką rangovas raštu pateikia užsakovui papildomų darbų ir/ar išlaidų/kaštų įvertinimą (papildomų darbų sąmatą), įkainodamas juos remiantis atskirais statybos darbų įkainiais, nurodytais priede Nr. 1, o jeigu jų nėra – pateikdamas įvertinimą kartu su išlaidų aprašymu ir pagrindimu (6.2 punktas). Užsakovas įsipareigoja 5 darbo dienų laikotarpiu patvirtinti raštu papildomų darbų sąmatą rangovui, tuo pačiu pareikšdamas savo sutikimą dėl papildomų darbų apmokėjimo. Jeigu užsakovas per 5 dienas nepatvirtina rangovo papildomų darbų sąmatos, laikoma, kad už papildomus darbus užsakovas mokėti atsisako ir rangovas papildomų darbų nevykdo (6.3 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovo atliekamų smėlio supylimo ir tankinimo darbų kiekio ir atitinkamai darbų kainos padidėjimas būtų įformintas taip, kaip tai numatė šalių sudarytos rangos sutarties 6.2, 6.3 punktai. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog raštu būtų pateikęs ieškovei papildomų darbų ir išlaidų sąmatą, joje būtų įvertinęs papildomai atliktinų darbų kiekį ir įkainius, o ieškovė rangos sutarties 6.3 punkte nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinusi šių papildomų darbų kiekio atlikimą. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad dėl papildomų darbų kiekių su ieškovės vadovu V. S. buvo sutaręs žodžiu, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę apie būtinų atlikti darbų kiekį, jų vertę bei kad ieškovės vadovas šių darbų atlikimą būtų patvirtinęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra verslininkas, veikiantis kaip savo srities profesionalas, teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra atlikęs darbus daugelyje objektų, todėl jam negalėjo būti nežinomi sutarties darbų kiekio ir kainos pakeitimo tvarkos reikalavimai. Atsakovui nusprendus atlikti papildomus darbų kiekius, jų sutartyje nustatyta tvarka nesuderinus su ieškove, atsakovas kartu prisiėmė visų neigiamų su tuo susijusių padarinių atsiradimo riziką. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįgijo teisės reikalauti apmokėti už darbus ir jų kiekius, dėl kurių šalys nebuvo iš anksto sutartyje nustatyta tvarka susitarusios ir kurių atlikimas nebuvo atskirai aptartas sutarties 6.2, 6.3 punktuose nustatyta tvarka, t. y. 4 110 Eur už papildomai atvežtus 548 kub. m. smėlio (rangos sutarties 2.2 punktas). Dėl to laikytina, jog atsakovas turi teisę į 4 509 Eur atlyginimą už faktiškai atliktus 5 namų pamatų pagrindo iš smėlio įrengimo ir sutankinimo darbus.

33. Atsakovas taip pat nurodė, jog vykdant rangos sutartį buvo atlikti ašių (namų kampų) pažymėjimo darbai visiems 20 namų, šiuos darbus jo užsakymu atliko UAB „Kartografiniai projektai“, vieno taško pažymėjimas jam kainavo 10 Eur, iš viso 800 Eur už 20 namų. Atsakovas taip pat nurodė, kad buvo atlikti augalinio sluoksnio nuėmimo darbai visiems 20 planuojamų namų, tai jo užsakymu atliko UAB „Pajūrio šaltinis“. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių susitarimų sudarymą su UAB „Kartografiniai projektai“ dėl namų ašių pažymėjimo ir su UAB „Pajūrio šaltinis“ dėl augalinio grunto sluoksnio nuėmimo (nustūmimo). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus apie jo sudarytus susitarimus su subrangovais dėl ginčo darbų atlikimo, šiuo tikslu buvo atidėtas teismo posėdis. Dėl to teismas negali daryti išvados, jog atsakovas faktiškai atliko visų 20 vnt. namų pažymėjimą ir visų 20 vnt. namų plotuose augalinio sluoksnio nuėmimo darbus. Vis dėlto, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ginčo objekte atliko smėlio užpylimo ir sutankinimo darbus penkių antro tipo namų pamatų vietoje bei 2020 m. kovo 6 d. perdavė šiuos darbus naujajam ieškovės rangovui UAB „Pajūrio pamatai“. Akivaizdu, kad smėlio supylimo ir tankinimo darbų atlikimas, prieš tai nepažymėjus namų ašių ir nenuėmus augalinio grunto sluoksnio, nebūtų įmanomas ir logiškas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Vakarų statyba“ darbuotojas S. J., objekte ekskavatoriumi atlikęs smėlio stumdymo darbus, nurodė, kad atvažiavus atlikti darbų, gruntas jau buvo nuimtas ir viskas buvo nužymėta. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog iki atsakovo darbų pradžios ašių pažymėjimo ir augalinio sluoksnio nustumdymo darbams atlikti ieškovė būtų pasitelkusi kitus rangovus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad tose vietose, kuriose atsakovas įrengė ir UAB „Pajūrio pamatai“ perdavė pagrindus pamatams, atsakovas taip pat atliko ir ašių pažymėjimo bei augalinio sluoksnio nuėmimo darbus. Byloje nesant kitokių nei atsakovo nurodytą šių darbų vertę patvirtinančių įrodymų, šalims atsisakius ekspertizės skyrimo darbų kiekiui ir vertei nustatyti, laikytina, jog atsakovo faktiškai atliktų ir ieškovės faktiškai pradėtų naudoti ašių pažymėjimo darbų vertė sudaro 200 Eur (20 vnt. (4 taškai x 5 namai) x 10 Eur), o 5 namų augalinio sluoksnio nuėmimo (grunto nustūmimo) darbų vertė sudaro 625 Eur (5 vnt. x 125 Eur). Teismo vertinimu, nurodytos sumos nelaikytinos akivaizdžiai per didelėmis ar neprotingomis.

34. Byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas atliko ašių pažymėjimo ir grunto nustūmimo darbus ir kitose 15 namų vietose, taip pat nesant įrodymų, jog ieškovė būtų priėmusi ar faktiškai pradėjusi naudoti šių darbų rezultatą, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas yra įgijęs teisę į apmokėjimą už likusių 15 namų ašių pažymėjimo ir grunto nustūmimo darbus.

Dėl sienų medinių karkasų, medinių perdangų įrengimo darbų ir medienos

35. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad iki rangos sutarties nutraukimo jis taip pat atliko sienų medinių karkasų įrengimo darbus už 4 351 Eur ir medinių perdangų įrengimo darbus už 952 Eur. Atsakovas paaiškino, kad prieš pandemiją vieną namą jo užsakymu buvo pastačiusi kita įmonė, pasibaigus karantinui ir liepos mėnesį tęsiant darbus, šiems darbams atlikti jis pasitelkė UAB „Leronas“, kuri perstatė vieną anksčiau kitos įmonės pastatytą namą ir pastatė dar du naujus namus. Už darbų atlikimą UAB „Leronas“ buvo sumokėta 1 300 Eur, o atliktų darbų akte eilutėje „sienų medinių karkasų įrengimas“ yra įtrauktos ne tik jo patirtos išlaidos subrangovui, bet ir sunaudota mediena, kitos medžiagos ir darbai.

38. Atsakovas savo atsikirtimus taip pat grindė tuo, jog perdavė ieškovei 1 978,20 Eur vertės medienos. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo nei dėl medienos pristatymo ieškovei fakto, nei dėl jos vertės. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties atsakovo paaiškinimai, bet ir UAB „Svirno medis“ ir UAB „SV statyba“ pasirašyta lokalinė sąmata „Namai 16B, 14C, 17B fronto perėmimas“ Nr. S007, kurios 3 eilutėje nurodoma, kad iš buvusio rangovo yra perimta 1 978,20 Eur vertės mediena, taip pat kiti byloje esantys įrodymai. Kaip liudytojas byloje apklaustas ieškovės statybos darbų vadovas J. Š. paaiškino, kad atsakovo palikta mediena buvo apžiūrėta ir panaudota statybos procese. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės neginčijo savo pareigos atsiskaityti už medieną, taip pat neginčijo atsakovo nurodytos medienos vertės, tačiau teigė, jog atsakovas iki šiol nėra pateikęs ieškovei PVM sąskaitos faktūros už minėtą medieną. Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio nebuvimas savaime nepaneigia iš šalis siejančių sutartinių teisinių santykių kylančių teisių ir pareigų. Vadinasi, vien PVM sąskaitos faktūros, kaip buhalterinės apskaitos dokumento, nebuvimas nepašalino ieškovės pareigos atsiskaityti už atsakovo pristatytą medieną. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas nebuvo pateikęs medienos atitikties deklaracijos, tačiau pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ir tai nepašalina ieškovės pareigos atsiskaityti už medieną, nes ieškovė neginčijo medienos kokybės, teismo posėdžio metu pripažino, jog mediena buvo panaudota statybos procese, iš bylos duomenų matyti, kad ji buvo perduota UAB „Svirno medis“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę į 1 978,20 Eur apmokėjimą už pristatytą medieną.

Dėl avanso priteisimo

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje atsakovas įrodė, jog pagal 2019 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. 42/2019 faktiškai atliko darbų už 8 992,20 Eur sumą, t. y. 200 Eur (5 vnt. namų ašių pažymėjimas) + 625 Eur (augalinio grunto nukasimas, nustūmimas 5 namams) + 4 509 Eur (pamatų pagrindo iš smėlio įrengimo ir sutankinimo darbai 5 namams) + 1 680 Eur (karkasinių namų Nr. 16B, 14C, 17B įrengimo darbai) + 1 978,20 Eur (atsakovo pristatyta mediena). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sumokėtas 20 000 Eur avansas padengia iki sutarties nutraukimo atsakovo faktiškai atliktų darbų vertę, t. y. ieškovė už faktiškai atliktus darbus atsakovui sumokėjo išankstiniu apmokėjimu – avansu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Atsižvelgiant į tai, nepanaudota ieškovės sumokėto avanso suma sudaro 11 007,80 Eur (20 000 Eur (avanso suma) – 8 992,20 Eur (faktiškai atliktų darbų vertė)). Atsakovas pateikė įrodymus, jog 2021 m. kovo 1 d. ieškovei pervedė 643,80 Eur avanso, įrodymų apie likusios avanso sumos grąžinimą po rangos sutarties nutraukimo atsakovas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 10 364 Eur negrąžinto avanso (20 000 Eur (avanso suma) – 8 992,20 Eur (atliktų darbų vertė) – 643,80 Eur (grąžinta avanso suma), CK 6.237 straipsnio 2 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnis, 6.658 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų ir išieškojimo išlaidų priteisimo

40. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta statybos rangos sutartis atitinka minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą komercinės sutarties sampratą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnis, 2 straipsnio 5 dalis).

41. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo vienkartinį 40 Eur mokestį pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų.

Dėl bylos baigties

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 10 364 Eur negrąžinto avanso, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

44. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2 282 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 225 Eur žyminis mokestis ir 2 057 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas šioje byloje patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalių prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

45. Nustatant ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, atsižvelgtina į tai, jog dalį avanso sumos (643,80 Eur) atsakovas grąžino po šios civilinės bylos iškėlimo, tuo iš esmės pripažindamas šią ieškinio dalį, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu laikytina, jog byloje yra patenkinta 55 proc., atmesta – 45 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 255,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 675 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2021 m. kovo 8 d. į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 100 Eur avansą galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti. Kadangi byloje nebuvo gauta prašymų dėl liudytojų patirtų išlaidų atlyginimo, atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas 100 Eur avansas (CPK 90 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsniu,

nusprendžia:

pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. preliminarų sprendimą:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SV statyba“ iš atsakovo M. S. 10 364 Eur negrąžinto avanso, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 10 404 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 255,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui M. S. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SV statyba“ 675 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui M. S. iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur avansą, sumokėtą 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73 galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.