Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorui L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje "(duomenys neskelbtini)", gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. 2025 m. birželio 26 d., apie 9:35 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį "Ford Kuga", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, sukdamas į kairę ir išvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja" praleisti iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios G. B. ir dėl to, važiuodamas toliau per pėsčiųjų perėją, partrenkė ir pervažiavo pėsčiąją G. B., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. B. padaryti sužalojimai: dešinės pusės I-XII šonkaulių lūžiai, dešinio ir kairio gaktikaulio viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, dubens kaulų išsiskyrimas per sąvaržą, dešinio klubakaulio atsiskyrimas nuo kryžkaulio, kairio dilbio kaulų lūžis apatiniame trečdalyje, poodinė kraujosruva pakaušio viršutinėje dalyje ir kairiame momenyje, kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejose plaštakose, nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje, povoratinklinė kraujosruva, o dėl dauginių dešinės pusės šonkaulių lūžių ir daugybinių dubens kaulų abipusių lūžių, suardančių dubens žiedo vientisumą, į tai nurodo tyrimo metu rasti dešinės pusės I-XII šonkaulių lūžiai, daugybiniai abipusiai dubens kaulų lūžiai, sukėlę trauminį šoką, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, širdinį nepakankamumą, G. B. 2025 m. birželio mėn. 27 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi. Parodė, kad 2025 m. birželio 26 d. ryte, apie 9 val. turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Matomumas buvo normalus. Išvažiavo iš namų automobiliu Ford Fuga, kuris registruotas jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jis yra įmonės direktorius. Dabar įmonė yra užbaigimo stadijoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nustatytu greičiu 40 km/h. Privažiavo prie sankryžos. Pristabdė prie pirmos perėjos. Pagrindinė gatvė yra (duomenys neskelbtini). Praleido ta gatve važiuojančias dvi mašinas. Sumažino greitį. Privažiavęs suko į kairę ir įvyko įvykis. Viskas įvyko labai staigiai. Vėliau suprato, kad pėsčiųjų perėjoje įvyko susidūrimas. Ten nebuvo žmonių, nematė jų. Turėjo sukti į kairę, buvo mažas greitis, nes numetė greitį iki minimumo. Neįsivaizduoja, kaip susidūrė su pėsčiąja. Pravažiavo dvi mašinos. Negali paaiškinti, kaip įvyko susidūrimas, iš karto stabdė ir iš karto sustojo, išlipo iš automobilio, ėjo prie moters. Jam pačiam buvo šokas. Priėjo prie pėsčiosios. Ji gulėjo nuo perėjos kokie 3-4 metrai, o nuo mašinos – apie metrą. Ji dar judėjo. Greitai skambino gelbėjimo tarnyboms. Prisirinko keletas žmonių. Prašė moters, kad paskambintų greitajai, nes jam nepavyko prisiskambinti. Atvažiavo greitoji ir ją išvežė. Pasakė, kad ją veš į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Paklausė policininko, gal jam važiuoti su ja kartu, gal reikės pagalbos. Bet pareigūnas sakė, kad geriau nusiraminti ir likti vietoje.

3. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo V. M. teisme duotų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. 2025 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusiojo G. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad eismo įvykis įvyko 2025 m. birželio 27 d. ar to mėnesio 26 d. (duomenys neskelbtini), pačiame centre, priešais (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę. Autoįvykis buvo prieš dieną iki mamos mirties. Apie eismo įvykį jam pranešė (duomenys neskelbtini) policija telefonu, jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad mama G. B. ėjo iš parduotuvės namo per perėją, o ją einančią per perėją nubloškė kaimyno M. automobilis. Kai policija jam pranešė apie įvykį, jis tos pačios dienos vakare atvyko pas mamą į Šiaulių ligoninės reanimacijos skyrių. Mama buvo be sąmonės, su ja pabendrauti nepavyko. Ikiteisminio tyrimo byloje prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, ar reikš civilinį ieškinį vairuotojui, neatsakys. Kreipsis dėl žalos atlyginimo į draudimą (1 t.,, b. l. 116-117);

4.2. 2025 m. birželio 26 d. liudytojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2025 m. birželio 26 d. apie 09:55 val. sėdėjo ant suoliuko lauke, adresu: (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Išgirdo didelį garsą, tarsi automobiliai būtų susidūrė. Atsisukęs ant kelio pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiuojantį automobilį, o ant automobilio raudonos spalvos siluetą, nesuprato ką, tik paskui pamatė, kaip siluetas palindo po mašina, tada suprato, kad tai buvo žmogus. Žmogus palindo po automobiliu ir automobilis pervažiavo žmogų nuo priekinių ratų ir po užpakalinių ratų žmogus išlindo. Automobilis po žmogaus pervažiavimo važiavo kažkur apie penkis metrus, tada sustojo. Tuo metu, kai matė įvykį, aplinkui automobilių nebuvo. Po įvykio priėjo prie gatvės ir pamatė, kad ant asfaltbetonio gulėjo moteris kuri nejudėjo. Iš automobilio išlipo nepažįstamas vyras, kurio jis paklausė: "ką pridirbai?" Jis jam atsakė, kad nepastebėjo. Jis prie moters nebuvo priėjęs, tik iš toliau matė, kaip moteris gulėdama judėjo, suprato, kad gyva. Tuo metu priėjo daugiau žmonių. Gatvėje ant pėsčiųjų perėjos matė sviestą, netoli buvo dar akiniai. Mano, kad šie maisto produktai buvo partrenktos moters. Moterį galėjo partrenkti einančią per pėsčiųjų perėją, nes jis, kai išgirdo triukšmą, matė automobilį važiuojantį nuo pėsčiųjų perėjos, bet jau nuo perėjos buvo apie du metrus. Viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu automobilis nestabdė. Moteris, kuri gulėjo ant gatvės, jam buvo nematyta. Į vietą atvyko policijos pareigūnai, paskui medikai (1 t., b. l. 101-102);

4.3. 2025 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 26 d. apie 09 val. 38 min. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje automobilis "Ford Kuga", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė moterį, kuri be sąmonės. Pranešėjas A. K.. Nuvykus į nurodytąją vietą, ant važiuojamosios dalies rasta gulinti kraujuojanti, be sąmonės, kvėpuojanti moteris. Šalia jos stovėjo automobilis "Ford Kuga", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, jam atlikta privalomoji technine apžiūra. Jo vairuotojas V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, žodžiu paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, sukdamas į karę, nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios moters ir ją kliudė. Alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), girtumas nenustatytas - nustatyta 0 promilių. Atvykus Greitajai medicinos pagalbai (GMP) 4435 brigada sutekusi pirmąją pagalbą, moterį (asmenybė nenustatyta), išgabeno į (duomenys neskelbtini) skubios medicinos pagalbos skyrių pagal siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, paimtas kraujas, po to ji reanimobiliu išvežta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyrių. Įvykio vietoje rasta PC "(duomenys neskelbtini)" nuolaidų kortelė. Susisiekus su UAB PC „(duomenys neskelbtini)“ saugos vadybininke E. M., ši pagal nuolaidu kortelės Nr. (duomenys neskelbtini nustatė, kad nuolaidų kortelė priklausė G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., sutikrinus pagal CDB, asmens duomenys atitiko. Apie įvykusį eismo įvyki pranešta G. B. sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. Susisiekus su pranešėju A. K., jis žodžiu paaiškino, kad paties įvykio nematė, tik paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Įvykio vietoje apklaustas V. K. (1 t., b. l. 10);

4.4. 2025 m. birželio 26 d. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu ir pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-22380-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Pranešime kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 26 d. apie 09:35 val. (duomenys neskelbtini), blaivus V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį Ford Kuga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę ir išvažiuodamas iš šalutinės Statybininkų gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido, kliudė ir sužalojo pagrindine gatve, pėsčiųjų perėja ėjusią G. B., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Nukentėjusioji po GMP medikų apžiūros, dėl politraumos, nuvežta į VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyrių. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 1-2, 3, 5);

4.21. 2025 m. birželio 27 d. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu, kuriame nurodyta, kad G. B. nuspręsta grąžinti daiktus: sportinius batelius (baltos spalvos), 2 vnt.; akinius nuo saulės, 1 vnt.; sviesto pakelį; raudoną medžiaginę piniginę, joje 2,29 Eur; (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); raudoną striukės gobtuvą, kuriuos jis pasiėmė 2025 m. birželio 27 d. (1 t., b. l. 108-109);

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

10. Kaltinamasis V. M. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, tačiau 2014 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas byloje, pradėtoje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nutrauktas pagal laidavimą trims metams be užstato, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, mokant po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį trejus metus, iš viso sumokant 18 000 Lt (5 213,16 Eur). 2015 m. gegužės 15 d. atlikęs baudžiamojo poveikio priemonę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (1 t., b. l. 193-195); penkiolika kartų baustas administracine tvarka, iš kurių trylika kartų už KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta; lenkė kitas transporto priemones sankryžoje su šalutiniu keliu; vairuodamas automobilį pėsčiųjų perėjoje lenkė kitą automobilį; vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; už greičio viršijimą; už įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui), tačiau visas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 181-191); turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179). Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, raštu atsiprašė nukentėjusiojo (2 t., b. l. 81); 2025 m. spalio 17 d. pervedė nukentėjusiajam G. B. 1 000 Eur (2 t., b. l. 82). Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

11. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. M. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins padarytą neturtinę žalą.

13. Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

14. Bylos duomenys patvirtina, jog R. V. – kaltinamojo dukra yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (2 t., b. l. 75, 76, 77, 79-80, 126); nors kartu negyvena, bet su kaltinamuoju palaiko glaudžius asmeninius santykius, dirbanti, charakterizuojama teigiamai (b. l. 77); kaltinamasis ja pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką V. M., kad ateityje jis nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. V. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo tėvui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą R. V. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.

16. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nors įvykio metu buvo blaivus, dėl nusikaltimo padarymo visiškai prisipažino ir gailėjosi, praeityje neteistas, tačiau administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka trylika kartų (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta; lenkė kitas transporto priemones sankryžoje su šalutiniu keliu; vairuodamas automobilį pėsčiųjų perėjoje lenkė kitą automobilį; vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; už greičio viršijimą; už įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui), net ir po šio įvykio (už lenkimą neleistinoje vietoje), baudas moka, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą nustatant didesnį nei minimalus – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, atsižvelgiant į jo asmenybę kaip vairuotoją charakterizuojančią aplinkybę ir administracinio baustumo pažymą. Šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam neskirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo amžių (86 metai), socialinę padėtį (pensininkas), taip pat tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, teismas daro išvadą, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcingas ir perteklinis (BK 67 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams: 1) (duomenys neskelbtini) dėl 54 207 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisimo; 2) V. M. dėl 1 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, patirtų teisminio nagrinėjimo metu už konsultacijas ir kitas teisines paslaugas, neįskaitant civilinio atsakovo jau sumokėtos 1 000 Eur sumos (2 t., b. l. 116-117, 118, 119, 120).

19. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad kaltinamasis jo atsiprašė. Jam jau buvo sumokėta 1 000 eurų už advokato paslaugas. Nebereiškia prašymo draudimo bendrovei dėl turtinės žalos atlyginimo. Lieka prie 54 207,60 eurų neturtinės žalos iš draudimo įmonės priteisimo. Nurodo, kad mama jį užaugino viena. Tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 3-4 metai. Brolių, seserų neturi. Gyvenimas buvo labai nelengvas Su mama buvo labai artimi, buvo labai puikūs santykiai. Bendraudavo kelis kartus per savaitę telefonu. Ji buvo puikios sveikatos, buvo mobili, pati lankydavo juos (duomenys neskelbtini). Ji buvo uždaras žmogus, kas liečia jos sveikatą, iki galo nežinojo jos problemų. Nežino kokius vaistus ji vartojo. Jos šeimos gydytojo ir poliklinikos nežino. Mama viskuo apsirūpindavo pati: apsipirkdavo, išsiskalbdavo, apsitvarkydavo, socialiniai darbuotojai nebuvo jai reikalingi. Mokesčius mokėdavosi taip pat pati. Jai padėdavo daiktais. Visas šventes ji juos lankydavo. Pas ją atvažiuodavo du kartus per metus – per jos gimtadienį ir per Velykas. Mama pas juos atvažiuodavo 4-5 kartus per metus. Gyveno viena. Po skambučio iš policijos, po tragiškos mirties, apsivertė viskas aukštyn kojomis. Atsivėrė ir jam, ir jo šeimai beribė tuštuma. Tragedija jų šeimoje buvo ne tai, kad ji išėjo, o būtent, kad taip išėjo. Jaučia netekties jausmą. Dėl mamos netekties pas psichologus nesikreipė. Savo problemų stengiasi kitiems neužkrauti. Jo vaikai, anūkai su mama bendraudavo. (duomenys neskelbtini) nebeliko jokių ryšių. Po įvykio prasidėjo labai prastas miegas, nemiga, nubusdavo nuo košmariškų sapnų. Prasidėjo kitos sveikatos problemos, ar lėmė tas įvykis tas sveikatos problemas – gali tik spėlioti.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B. dėl motinos G. B. žūties eismo įvykio metu civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo 5 792,40 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 400,30 Eur turtinei žalai atlyginti, iš viso 8 192,70 Eur (2 t., b. l. 107-115). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 54 207,60 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 116-117).

21. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonės "Ford Kuga", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta Balcia Insurance SE, veikianti per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal įstatymus ir draudimo sutartis (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra nustatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų.

22. Vertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad motinos žūtis neabejotinai susijusi su dideliu sūnaus G. B. dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimais, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad žuvusioji G. B. su sūnumi negyveno ilgą laiką. Jis yra suaugęs, (duomenys neskelbtini) metų gimimo, mama buvo (duomenys neskelbtini) metų gimimo ir gyveno atskirai, savarankiškai (duomenys neskelbtini) mieste. Sūnus gyveno (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu G. B. patvirtino aplinkybę, kad mama dažniau vykdavo pas juos į svečius ir lankydavo jo šeimą, nei jis, nors mama buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jis ją lankydavo per metus 2-3 kartus, per didžiąsias šventes: jos gimtadienį ir Velykas. Mama jo pagalba nesinaudojo, tvarkėsi pati, buvo mobili, dėl jos sveikatos būklės, medikamentų vartojimo nieko nežino, maistą pirkosi pati, susimokėdavo mokesčius, jokiomis kito žmogaus (soc. darbuotojo paslaugomis) nesinaudojo, viską atlikdavo pati, jis retkarčiais nupirkdavo jai būtinus daiktus. Jis nežino, pas kokį šeimos gydytoją ji buvo prisirašiusi, nes ji jam nepasakojo, buvo uždaro būdo ir gyvenime tvarkydavosi pati. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais vykdavo bendravimas ne tik telefonu, bet ir gyvai, tačiau šis bendravimas nebuvo itin artimas, kaip pats nurodo nukentėjusysis, jis apsiribodavo keliais susitikimais per metus, per kelias šeimos šventes ir esant reikalui, telefonu, nors nukentėjusiojo mama iki žūties buvo pakankamai garbaus amžiaus. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad nukentėjusiojo teisme ir ieškinyje nurodytas itin artimas ryšys su mama nebuvo pastovus ir itin artimas.

23. Teismas, nagrinėdamas pareikštą civilinį ieškinį, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, žalą padariusio asmens neatsargią kaltę, nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020) panašaus pobūdžio bylose, nusprendžia, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam G. B. atlygintas neturtinės žalos dydis nelaikytinas neproporcingu nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams dėl mamos netekties, tačiau turi būti tokio dydžio, kuris bent iš dalies atitiktų teismų praktikoje panašaus pobūdžio byloje nustatytą dydį.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam G. B. civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo 5 792,40 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti dėl eismo įvykio metu jo paties patirtų ir dėl mamos žūties dvasinių išgyvenimų. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 54 207,60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų buvo stipriai paveikta jo sveikata, dvasinė būsena. Dėl patirtų išgyvenimų jaučia netekties skausmą, nesilanko pas psichologus. Po įvykio prasidėjo labai prastas miegas, nemiga, nubusdavo nuo košmariškų sapnų. Prasidėjo kitos sveikatos problemos, ar lėmė tas įvykis tas sveikatos problemas – gali tik spėlioti.

25. Neginčijama, kad motinos mirtis sąlygojo nukentėjusiojo psichinę būklę, fizinę sveikatą, visgi objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išskirtinį sveikatos būklės pablogėjimą po įvykio, byloje nėra. Nukentėjusiojo ir jo mamos tarpusavio santykiai buvo pakankamai artimi, tačiau neintensyvūs, didelę dalį laiko mama praleisdavo viena, nes ir sūnus nėra tokio amžiaus, kuriam būtų reikalinga jos nuolatinė globa ir palaikymas kasdieniame gyvenime, priešingai, mama iš nustatytų bylos aplinkybių daugiau rūpinosi sūnumi ir jo šeima bei stengėsi palaikyti glaudesnį ryšį, nors buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus iki žūties, o tai, kad nukentėjusysis iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą, neginčijamai nustatyta, bet ne tokia apimtimi, kaip tai nurodo G. B.. Nėra ginčo, kad po motinos mirties G. B. jaučia tuštumą, neviltį, nusivylimą, o šie išgyvenimai sąlygojo tiek psichinę, tiek fizinę jo sveikatą. Neabejotina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tačiau jo ryšys atitinkamai su žuvusiąja negali būti laikomas labai stabiliu ar itin artimu.

26. Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalą padariusio asmens kalte, kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovautis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais V. M. veiksmais (pagal teismų praktiką, priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos nenustatyta, po eismo įvykio jis nepasišalino, padėjo išsiaiškinti reikšmingas eismo įvykio aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo padarytų KET pažeidimų, savanoriškai iš dalies atlygino padarytą žalą. Teismas taip pat pažymi, kad teismų praktikoje, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai ir nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019, 2K-54-628/2021, 2K-119-303/2021, 2K-72-654/2023ir kt.). Didesnės sumos žuvusiosios vaikui neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius atvejus, kad žuvusiosios vaikas yra nepilnametis, gyvenantis su tėvais, vienintelis sūnus/dukra šeimoje ir pan., o tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

27. Teismas, atsižvelgdamas į visas išvardintas aplinkybes, įvertinęs teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam – žuvusiosios G. B. sūnui G. B. priteistina iš viso 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri teismo nuomone yra teisinga ir atitinkanti protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ir kaltinamojo bei atsakovo interesų pusiausvyrą bei galimybę atlyginti tokio dydžio žalą, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis yra žymiai vyresnio amžiaus (pensijinio amžiaus) asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini) metais ir dirbantis. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jau atlygino nukentėjusiajam 5 792,4 Eur dydžio neturtinę žalą.

28. Įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad tenkinus civilinį ieškinį iš dalies, atsakovas (duomenys neskelbtini) turi būti įpareigotinas atlyginti civiliniam ieškovui ne tik 7 000 Eur neturtinės žalos, bet taip pat iš atsakovo turėtų būti priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 7 000 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

30. Nėra abejonės, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme susidarė dėl būtent V. M. neteisėtų (neatsargių pagal BK 281 straipsnio 5 dalį) veiksmų, dėl kurių žuvo G. B., ir būtent dėl to nukentėjusysis, kaip žuvusiosios sūnus bei civilinis ieškovas buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl tokios išlaidos (ar jų dalis) turi būti atlygintos.

31. Teismas, įvertinęs tai, kad buvo padaryta neatsargi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta veika, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo apimtį (dokumentų byloje rinkimą, civilinio ieškinio surašymą, advokato konsultacijos, atstovavimą teismo posėdyje), proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukmę teisme (viename), reikalingas teisines paslaugas, prašomą priteisti išlaidų dydį, V. M. turtinę padėtį (pensininkas, yra 86 metų amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 179), taip pat į tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, sprendžia sumažinti prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą advokato paslaugoms apmokėti perpus – iki 500 Eur, t. y. iš V. M. priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. B. 500 Eur išlaidų, patirtų už advokato H. O. atstovavimą teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Eur suma už dokumentų byloje rinkimą, civilinio ieškinio surašymą, advokato konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu jau buvo sumokėta. Teismo vertinimu, tokio dydžio priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra adekvačios, protingos bei proporcingos.

32. Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (2 t., b. l. ).

33. Automobilis "Ford Kuga", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti V. M. iki tyrimo pabaigos, nekonfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas V. M. nuosavybei.

34. V. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), siunčiamas VĮ „Regitra“.

35. Keturios DVD laikmenos, esančios byloje (prie viršelio voke), susijusios su nagrinėjama byla, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. M. nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. V. M., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. V., kad ii, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti kaltinamajam V. M. baudžiamojo poveikio priemonę:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. ieškinį ir priteisti iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumos, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas teisminio nagrinėjimo metu.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį "Ford Kuga", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti V. M. iki tyrimo pabaigos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. M. nuosavybei.

V. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Keturias DVD laikmenas, esančias byloje (prie viršelio), palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.