- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-09
- Bylos Nr.
- T-10-610/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43871-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- R. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. R. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 81/04-1366 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę vykdė socialinės reabilitacijos planą. Komisija nurodė, kad vyrauja aukšta motyvacija keisti netinkamą gyvenimo būdą. Baigė mokyklą, įgijo specialybę, nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika. Nors pataisos namuose nedirbo dėl sveikatos būklės, gauti duomenys, kad nuteistasis bus įdarbintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Prokurorės nuomone, Komisijos įvardintas teigiamas nuteistojo elgesys yra privalomai įprastas nuteistųjų elgesys. Prokurorė neįžvelgia akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau pasirengęs gyventi laisvėje laikantis nustatytų elgesio normų, nepažeisti įstatymų.
Nuteistasis pateikė prašymą, tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodo, kad buvo skatintas, 1 kartą baustas drausmine tvarka ir dėl to labai gailisi, stengėsi keisti savo elgesį, išmokti valdyti savo impulsyvius veiksmus, tam lankė įvairias programas. Mokėsi, įgijo dvi specialybes, mažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, panaikino kriminogeninius veiksnius, savo noru dengė ieškinius.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimo priėmimo dienai galiojusio BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog R. R. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 mėnesiai 2 dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du nuosprendžius už dviejų analogiškų sunkių nusikaltimų padarymą. Anksčiau teistas 4 kartus taip pat už smurtinius nusikaltimus. Nuteistajam buvo skirta ir laisvės apribojimo bausmė bei taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad šios poveikio priemonės ir laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis toliau darė sunkius pavojingus smurtinius nusikaltimus. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje.
Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta sumažėjusi vidutinė, pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą pakartotinio nusikalstamumo rizika- 47 balai. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat išlieka vidutinė. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo kriminaline praeitimi, mąstymu, elgesiu. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nors rizikos veiksnių kiekis, nuteistojo teigimu, sumažintas tačiau, vis dar išlieka pagrindiniai tiesiogiai su nuteistojo nusikalstamu, smurtiniu elgesiu susiję veiksniai. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodoma, kad nuteistasis yra silpnos savitvardos, nesunkiai išsiprovokuoja konfliktams, gali pasielgti agresyviai, konfliktų metu linkęs naudoti smurtą. Smurtinis elgesys pasireiškia ir apsvaigus nuo alkoholio ir esant blaiviam.
Pripažintina, kad aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 7 kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nors nuteistasis teigia, kad dengia ieškinius, nuteistojo atžvilgiu yra gauta vykdomųjų raštų 6907,95 eurų sumai – priteisti ir nepadengti civiliniai ieškiniai, teismo išlaidos ir piniginės baudos, taip pat yra priteistas 7490,00 eurų išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas, kurio dydis nekito.
Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės gyvenamąją vietą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo, darbinės aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam padarant nusikalstamą veiką, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2022 m. gruodžio 8 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1366 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. R..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.