- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-1378-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00725-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- "Reflectors"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, BTŪB "Energija"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reflectors“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Reflectors“ pagal pareiškėjų bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos bankrutavusi tikroji ūkinė bendrija (toliau – BTŪB) „Energija“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydamos iškelti jų skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Reflectors“ bankroto bylą. Pareiškimus grindė tuo, kad UAB „Reflectors“ yra skolinga BTŪB „Energija“ 4 100 Eur. Be to, UAB „Reflectors“ 5 460,84 Eur mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2017 ir 2018 metus, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2017 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. balandžio mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjų pareiškimus, iškėlė UAB „Reflectors“ bankroto bylą; įmonės nemokumo administratore paskyrė J. Z. V..
Atsiliepimas
3. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Reflectors“ atsiliepimų į ieškinius nepateikė, registruotos buveinės adresu jai siųsti procesiniai dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad atsakovė UAB „Reflectors“ įregistruota 2009 m. liepos 21 d., M. T. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. buvo šios įmonės direktorius, o nuo 2015 m. balandžio 1 d. – ir vienintelis akcininkas. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys – bet kuri įstatymu nedraudžiama komercinė, ūkinė, finansinė ar pramoninė veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugos, bet kokia teisėta ūkinė (komercinė) veikla. VĮ Registrų centrui paskutiniai UAB „Reflectors“ teikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m., iš kurių matyti, kad viso bendrovės turto vertė nurodyta 254 703 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 93 013 Eur.
5. VĮ Nekilnojamojo turto registre UAB „Reflectors“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad juridinio asmens UAB „Reflectors“ vardu yra registruota transporto priemonė (priekaba) RYDWAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.
6. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Sodra) viešai teikiamų draudėjų duomenų teismas nustatė, kad įmonėje dirbančių asmenų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nėra; iš viešai prieinamų rekvizitai.lt duomenų matyti, jog įmonėje nėra darbuotojų nuo 2018 m. birželio 20 d. Teismas padarė išvadą, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo metu realiai neveikia ir veiklos nevykdo.
7. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, UAB „Reflectors“ atžvilgiu yra vykdomi trys išieškojimai: VMI, žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪM) „Mongolija“ ir kredito unijos (toliau – KU) „Saulėgrąža“ atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.
8. Iš turimų duomenų teismas padarė išvadą, kad UAB „Reflectors“ negali įvykdyti arba nevykdo savo įsipareigojimų ir kitiems juridiniams asmenims. Teismas vertino, kad UAB „Reflectors“ yra nemoki, ji laiku nevykdo turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl atsakovei iškėlė bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Reflectors“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė apie vykstantį teismo procesą ir priimtą skundžiamą nutartį sužinojo atsitiktinai, susisiekusi su teismo raštine dėl kitos nesusijusios bylos. Prieiga prie šios bylos atsakovei buvo suteikta 2021 m. spalio 25 d. ir tik nuo šios dienos atsakovė turėjo galimybę susipažinti su visa bankroto bylos medžiaga ir skundžiama nutartimi. Atsakovei nėra žinomos tikslios priežastys ir aplinkybės dėl kurių procesiniai dokumentai išsiųsti registruotos buveinės adresu nebuvo įteikti.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo formaliai vertino šią aplinkybę ir nepagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Priėmus skundžiamą nutartį, kuomet nebuvo atsakovei tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą.
9.3. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar pareiškėjai laikėsi JANĮ 9 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir tinkamai bei laiku informavo atsakovę apie planuojamą inicijuoti bankroto bylą. Pareiškėjas visais atvejais turi įrodyti ne tik kad pranešimą surašė raštu, bet ir šį raštą įteikė, tai yra apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešė atsakovui raštu. Šiuo atveju pareiškėja BTŪB „Energija“ kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė įrodymą apie tai, jog 2021 m. balandžio 29 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu ši per 15 dienų terminą neįvykdys savo prievolės arba nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
9.4. Teismų praktikoje nurodoma, kad norint nustatyti, jog ieškovas laikėsi ikiteisminės tvarkos, teismui pakanka įrodymų viseto, iš kurių būtų galima nustatyti, jog labiau tikėtina, kad atsakovui buvo pranešta raštu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pavyzdžiui, byloje yra įrodymai, kad atsakovui pranešimas buvo išsiųstas jo buveinės adresu; arba byloje yra atsakovo atsakymas į ieškovo siųstą pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą; arba atsakovas patvirtino, kad gavo ieškinį ir jo priedus ir pateikė pranešimą, jog neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4569-794/2018). Šiuo atveju įrodymų, jog atsakovei buvo tinkamai pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikta nebuvo.
9.5. Kreditoriui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės (skolininkės) buveinės adresu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4569-794/2018). Šiuo atveju BTŪB „Energija“ neišsiuntė pakartotinio pranešimo atsakovei, taip pažeisdama atsakovės kaip skolininkės teisėtą interesą būti informuotai apie ketinimą jai iškelti bankroto bylą. BTŪB „Energija“ nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.
9.6. Teismas nevertino, ar atsakovės turimas turtas yra nepakankamas kreditorių reikalavimams padengti. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovės turto vertė finansiniuose dokumentuose nurodyta 254 703 Eur, o įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 93 013 Eur, t. y. visas atsakovės turtas yra beveik 3 kartus didesnis nei turimi bendrovės įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė yra nemoki.
9.7. Vien tai, kad atsakovė jau trejus metus VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų nereiškia, jog ji yra nemoki.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja VMI pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. TŪB „Energija“ ir VMI JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą įvykdė. Atsakovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti pranešimai apie inicijuojamą nemokumo procesą.
10.2. Pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ reglamentuota nemokumo procesų inicijavimo tvarka kreditoriui nenumato pareigos siųsti pakartotinio pranešimo apie pradedamą nemokumo procesą. Atsakovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4569-794/2018, kurioje išaiškinta, kad kreditoriui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės (skolininkės) buveinės adresu.
10.3. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, jog jo buveinės vietoje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją.
10.4. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu tokie duomenys nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
10.5. Nors atsakovė akcentuoja, kad nebuvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą nemokumo bylą, tačiau pažymėjo, jog kartu su atskiruoju skundu atsakovė taip pat nepateikė jokių jos finansinę būklę nurodančių įrodymų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui teikė už 2017 metus.
10.6. Viešųjų registrų duomenimis, UAB „Reflectors“ neturi registruoto nekilnojamojo turto, įregistruota transporto priemonė (priekaba) RYDWAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, paskutiniai UAB „Reflectors“ VĮ Registrų centrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė faktiškai veiklos nevykdo. Teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, kurios teismų praktikoje yra pripažįstamos kaip pakankamos išvadai, kad įmonė yra nemoki, todėl pagrįstai iškėlė bankroto bylą.
11. UAB „Reflectors“ nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame prašo apeliantės UAB „Reflectors“ atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriame numatyta, jog registruotu laišku siųstas pranešimas juridinio asmens buveinės adresu, laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, todėl apeliantės pateiktas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normų išaiškinimas dėl pakartotinio pranešimo siuntimo šioje byloje neaktualus.
11.2. Teismas vertindamas įmonės nemokumą, turi vadovautis aktualiausiais duomenimis, ir nustatyti, ar įmonė pripažintina nemokia nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momentu. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimo momentu svarbias aplinkybes – įmonės viešai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai tik už 2017 metus, todėl neatskleidžia realios įmonės finansinės padėties; UAB „Reflectors“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; nustatyta, jog įmonėje nėra darbuotojų nuo 2018 m. birželio 20 d.; vykdomi priverstiniai išieškojimai atsakovės atžvilgiu. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Reflectors“ veiklos nevykdo, su kreditoriais neatsiskaitinėja, todėl pripažintina nemokia.
11.3. Nemokumo administratorė, informavo, kad yra gavusi prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Reflectors“ bankroto byloje bendrai 77 838,71 Eur sumai (BTŪB „Energija“ – 4 100 Eur, VMI – 5 460,84 Eur, VSDFV Vilniaus skyrius – 769,02 Eur, L. V. – 67 508,85 Eur). Kreditoriaus L. V. finansinis reikalavimas atsakovei susidarė pagal 2017 m. kovo 21 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, skola priteista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191, kurioje buvo išieškoma skola L. V. naudai, antstolio 2021 m. birželio 11 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas.
11.4. Pagal UAB „Reflectus“ banko sąskaitos duomenis, esančius akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke, matyti, jog įmonė nuo 2017 m. gruodžio 31 d. veiklos nevykdo (2017 m. gruodžio 21 d. atlikta paskutinė bankinė operacija), nuo 2019 m. lapkričio 15 d. įmonės banko sąskaitos uždarytos banko iniciatyva. Informacija, kad UAB „Reflectors“ turėtų kitas sąskaitas kitose banko ar mokėjimo institucijose, nenustatyta. Atsakovė UAB „Reflectors“ ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais, informacijos, jog įmonė turėtų turto atsiskaitymams įvykdyti, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į juos nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio normos taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis: gautus kreditorių finansinius reikalavimus; antstolės raštą dėl informacijos pateikimo; AB SEB banko raštą; banko sąskaitos išrašus ir šiuos dokumentus prašo priimti į bylą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje nemokumo administratorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai priešingoms šalims yra žinomi, jie gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl nauji dokumentai kaip rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl apeliantės nurodomų procedūrinių pažeidimų
16. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi JANĮ 9 straipsnyje numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos bei atsakovė laiku nebuvo informuota apie planuojamą inicijuoti bankroto bylą.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovės registruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja BTŪB „Energija“ 2021 m. balandžio 29 d. atsakovės buveinės adresu išsiuntė pranešimą, kuriuo atsakovei buvo priminta apie susikaupusią 4 100 Eur skolą bei informuota, jog per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius nurodytos prievolės arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti ar nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
18. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
19. Kaip minėta, viena vertus, pareiškėja BTŪB „Energija“ 2021 m. balandžio 29 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei UAB „Reflectors“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytus terminus prievolės nebus įvykdytos. Kita vertus, suėjus pranešime nustatytam terminui (2021 m. gegužės 21 d.), prievolė nebuvo įvykdyta. Be to, nėra duomenų, kad buvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos. Vadinasi, pareiškėja įvykdė JANĮ 9 straipsnio reikalavimus dėl numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos bei nustatyta tvarka informavo atsakovę apie planuojamą inicijuoti bankroto bylą. Be kita ko, šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas BTŪB „Energija“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2516-467/2021. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos nenumato pakartotinio pranešimo siuntimo registruotu buveinės adresu nepavykus pranešti registruotu laišku apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo ir registruotu laišku siųstą pranešimą numato įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, todėl apeliantės argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįstais, paremtais ankstesniu teisiniu reglamentavimu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas.
20. Atsakovė nurodo, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo formaliai vertino šią aplinkybę.
21. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Tokiu būdu, įgalinant teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, ir tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų nagrinėjimą.
22. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).
23. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-1075/2018).
24. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), du kartus siuntė 2021 m. liepos 8 d. nutartį, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu su procesiniais dokumentais, t. y. pirmą kartą procesiniai dokumentai išsiųsti 2021 m. liepos 9 d., jų neįteikus, teismas pakartotinai procesinius dokumentus siuntė 2021 m. liepos 30 d. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
10. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
12. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės balanso už 2017 metus nustatė, kad viso bendrovės turto vertė nurodyta 254 703 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 93 013 Eur. Vertindamas kitus viešųjų registrų duomenis, teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Reflectors“ įregistruota 2009 m. liepos 21 d., M. T. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. buvo šios įmonės direktorius, o nuo 2015 m. balandžio 1 d. – ir vienintelis akcininkas. VĮ Nekilnojamojo turto registre UAB „Reflectors“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto; iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad juridinio asmens UAB „Reflectors“ vardu yra registruota transporto priemonė (priekaba) RYWAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; iš Sodros viešai teikiamų draudėjų duomenų matyti, jog įmonėje dirbančių asmenų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nėra; iš viešai prieinamų rekvizitai.lt duomenų matyti, kad įmonėje nėra darbuotojų nuo 2018 m. birželio 20 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, UAB „Reflectors“ atžvilgiu yra vykdomi trys išieškojimai: VMI, ŽŪM „Mongolija“ ir KU „Saulėgrąža“ atžvilgiu. Iš turimų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, laiku nevykdo turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių gauti pajamas bei įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.
14. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovės turimas turtas yra nepakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams padengti – pagal 2017 m. balanso duomenis atsakovės turto vertė nurodyta 254 703 Eur, o įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 93 013 Eur, t. y. visas atsakovės turtas yra beveik 3 kartus didesnis negu turimi bendrovės įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė yra nemoki; vien tai, kad atsakovė jau trejus metus VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų savaime nereiškia, jog ji yra nemoki.
15. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, jog vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų bei turi finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
16. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
17. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, t. y. kad apeliantė neturi jokio turto, išskyrus priekabą RYWAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti. Nemokumo administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad yra gauti 77 838,71 Eur bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai; įmonė neturi darbuotojų nuo 2018 m. birželio 20 d.; yra vykdomi priverstiniai išieškojimai atsakovės atžvilgiu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą yra teikti už 2017 metus; vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų apeliantė nėra pateikusi nei juridinių asmenų registro tvarkytojui, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu.
18. Atsikertant į apeliantės argumentą dėl to, kad ji yra gyvybinga ir vykdo veiklą, pasakytina, jog apeliantė taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja sandorius su klientais, vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną ir pan.
19. Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės vadovas piktybiškai neteikia finansinės apskaitos dokumentų valstybinėms įstaigoms, mokesčių administratoriui ir teismui, o tai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė netinkamai tvarko finansinės apskaitos dokumentus ir tokio elgesio pasekmės tenka pačiai bendrovei, kadangi tai apsunkina jos galimybes įrodyti, kad įmonė yra veikianti, generuoja pajamas ir bankrotas jai neturi būti keliamas. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, jog atsakovė vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.