Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčas kilo dėl administracinio pastato (ne daugiabučio namo) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos mokesčių nustatymo ir pastato savininko, kuris neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir pan., konstatuotina, jog tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikytinas DGNKPPSBĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad visuotinis bendrijos susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju namo, esančio adresu Savanorių pr. 1, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą. – DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.

Pagal – DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus bei vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Byloje esantis Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos narių susirinkime 8 klausimu buvo patvirtinti name teikiamų priežiūros ir patarnavimų paslaugų tarifai: „Administravimas, buhalterinės apskaitos paslaugos“ - 0,0297 Eur/kv. m; „Bendrijos išlaidos“ - 0,0632 Eur/kv. m; „Šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra“ - 0,0205 Eur/kv. m; „Pastato techninė priežiūra“ - 0,0318 Eur/kv. m; „Liftų techninė priežiūra“ - 0,0180 Eur/kv. m; „Kaupiamosios lėšos“ - 0,0300 Eur/kv. m „Bendrųjų patalpų valymas“ - 0,0217 Eur/kv. m.; „Kilimėlių keitimas“ - 0,0041 Eur/kv. m; „Aplinkos tvarkymas“ - 0,0062 Eur/kv. m; „Šiukšlių išvežimas“ - 0,0281 Eur/kv. m; „Pastato fizinė apsauga“ - 0,0411 Eur/kv. m; „Pastato stebėjimo paslaugos“ - 0,0252 Eur/kv. m; „Šaltas vanduo bendram naudojimui;“ - pagal faktą; „Šaltas vanduo“ - pagal faktą; „Bendrojo naudojimo elektra“ - pagal faktą; „Kitos išlaidos“ - pagal faktą. Byloje esantis 2018 m. rugpjūčio 6 d. namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų pakartotinio susirinkimo protokolo 6 klausimas patvirtina, kad Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo patvirtintas 0,03 Eur/kv. m. tarifas, skirtas bendrijos einamosioms namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog minėti Bendrijos sprendimai yra galiojantys, taip pat dėl to, jog ginčo sąskaita faktūra atsakovei buvo išrašyta pagal minėtais sprendimais nustatytus tarifus, t. y. padauginant konkrečios paslaugos tarifą iš kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto. Kadangi atsakovė turi ne vieną patalpą ginčo pastate, mokesčiai jai paskaičiuoti atskirai kiekvienai patalpai, padauginant atitinkamos patalpos plotą iš atitinkamos paslaugos tarifo.

Nustačius, jog visi mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpas atsakovei paskaičiuoti galiojančių Bendrijos sprendimų pagrindu, atsakovė, kaip pastato bendrojo naudojimo patalpų bendraturtė, privalo juos apmokėti (– DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką būtina atskirti bendrųjų objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas nuo tokių objektų naudojimo išlaidų ir atitinkamai jas paskirstyti bendraturčiams, nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos atsakovės prievolei apmokėti ginčo sąskaitą faktūrą. Šios aplinkybės būtų reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Bendrijos priimtų sprendimų dėl atitinkamų mokesčių skaičiavimo tvarko teisėtumo, t. y. atsakovei ginčijant konkrečius priimtus sprendimus dėl konkrečių mokesčių mokėjimo tvarkos. Kadangi Bendrijos sprendimai nėra nuginčyti, jie yra privalomi tiek atsakovei tiek pačiai Bendrijai, ir kitokiu būdu (kaip pageidauja atsakovė) mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą ir naudojimą, atsakovei negali būti skaičiuojami.

Pažymėtina, jog teismai yra išnagrinėję ne vieną tarp šalių kilusį ginčą ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas dar 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 yra pažymėjęs, kad nesutikdama su Bendrijos organų ar kitais butų ir kitų patalpų savininkų priimtais sprendimais, atsakovė vadovaujantis DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu gali juos ginčyti teisme; tuo atveju, jei minėti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti; ieškovei neginčijant bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastato patalpų savininkų, įskaitant ieškovę (UAB „Via Sportas“), kaip 46,60 proc. pastato patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas“ (30-31 punktai).

Analogiškai pasisakė ir kiti teismai nagrinėdami tarp šalių kilusius ginčus dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo už skirtingus laikotarpius, pvz. Vilniaus apygardos teismo2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1953-866/2020 47 punktas; 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje e2A-668-910/2021 29 punktas. Šiose bylose atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl netinkamo mokesčių už bendro naudojimo objektų skaičiavimą, neišskiriant išlaidų, susijusių su tam tikrų bendraturčių asmeninių interesų ir poreikių tenkinimu, jų tarpe išlaidų dėl patalpų valymo, kurios nėra aktualios komercinėms patalpoms (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje e2A-668-910/2021 17.4-17.6 punktai) ir jie buvo pripažinti nereikšmingais, nes sprendimai dėl mokesčių skaičiavimo yra nenuginčyti.

Kadangi minėti teismų sprendimai priimti sprendžiant ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties pastato, esančio Savanorių pr. 1 , Vilniuje bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, teismų nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl atsakovės prievolės prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo proporcingai nuo visų jai priklausančių patalpų (nepriklausomai nuo jų paskirties), turi prejudicinę galią ir saisto tiek bylą nagrinėjantį teismą tiek šalis (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl tam tikrų jai nuosavybės teise priklausančių patalpų bendro naudojimo kitų pastato bendro naudojimo patalpų savininkų, taip pat, esant galiojantiems sprendimams dėl bendro naudojimo objektų išlaidų paskirstymo ir skaičiavimo, negali niekaip įtakoti atsakovės prievolės apmokėti ginčo sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju papildomai pažymėtina, jog kaip kasacinio teismo yra išsaikinta, jog nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020), taip tokių mokesčių paskaičiavimui nėra reikšminga ir tai, ar bendraturčio nuosavybe, nuo kurios skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, naudojasi bendraturtis pats ar leidžia naudotis kitiems asmenims (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais). Kaip bus atlygintos bendro naudojimo objektų išlaidos, tenkančios savininkui nuo patalpų, kuriomis savininkui leidus naudojasi kiti asmenys, yra savininko ir patalpų naudotojo/ų susitarimo dalykas; Bendrija, kaip bendro naudojimo objektų valdytoja, pagal įstatymą neturi jokios kompetencijos spręsti su privačios nuosavybės naudojimu susijusių klausimų. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai apie tai, jog Bendrija turėtų neskaičiuoti jai mokesčių, skirtų bendro naudojimo objektams išlaikyti, nuo patalpų pažymėtų plane numeriais: 202,202A, 214 ir 216, bei 3 362,67 kv. m garažo patalpų, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą ieškovės patikslintas ieškinys dėl 3 823,17 Eur skolos priteisimo tenkintinas pilnai.

Dėl kompensuojamų ir procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kitais atvejais mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė paskaičiavo atsakovei 6 procentų dydžio kompensacines palūkanas ir prašo priteisti 25,44 Eur palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos. Taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu šalims išsiaiškinus palūkanų skaičiavimo terminą, ginčo dėl palūkanų paskaičiavimo tarp šalių neliko, tačiau atsakovė nesutiko dėl taikytino palūkanų dydžio. Mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Su tokia atsakovės pozicija sutiktina.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma, – verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus. Pagal – DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Bendrijos sudarytų sutarčių su paslaugų teikėjais vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, naudojantys vandenį, elektrą, dujas, šilumos energiją ir kt. savo namų ūkio reikmėms. Kadangi CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovė nepagrįstai prašo taikyti 6 procentų dydžio metines palūkanas.

Nustačius, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę į 5 procentų dydžio įstatymines kompensuojamas palūkanas, ieškovės reikalavimas dėl 25,44 Eur palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 21,20 Eur (25,44*5/6) palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės d. 11 d.), taip pat nuo bylos iškėlimo teisme dienos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo, tačiau šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turi įtakos aplinkybė, jos ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareikštus reikalavimus patikslintu ieškiniu sumažino. Pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Tokiu atveju įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Kadangi ieškovė dalies savo reikalavimų atsisakė ir atsisakymas nėra susijęs su minėtų reikalavimų patenkinimu, toks ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų vertintinas sprendimu, priimtu atsakovės naudai, todėl vertinant ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį kaip pagrindas imama ne patikslinto ieškinio suma 3 823,17 Eur , o 4 394,49 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinami 3 844,37 Eur suma (3 823,17 Eur skolos + 21,20 Eur palūkanų), konstatuotina, jog patenkinami 87,48 procentai ieškovės reikalavimų (3 844,37*100/4 394,49), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 87,48 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 12,52 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 762,30 Eur advokato pagalbos išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teismo posėdžių metu. Atsakovė duomenų apie byloje patirtas išlaidas nepateikė.

Vertindamas byloje šalių patirtų atstovavimo išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį, teismas visas ieškovės atstovo pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 666,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (87,48 % nuo 762,30).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu ir DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalimi buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 76 Eur žyminio mokesčio (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 87,84 % nuo už patikslintą ieškinį mokėtino 86 Eur žyminio mokesčio) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur sumos (8,96 *12,52 % = 1,12).

Iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 83,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (76 + 7,84 Eur).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Namo Savanorių per. 1 Vilniuje savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 304503087, iš atsakovės UAB „Via Sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, 3 797,73 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 73 euro centus) skolos, 21,20 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 20 euro centų) palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos3 818,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 666,86 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Via Sportas“, juridinio asmens kodas 123259511, 83,84 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir 84 euro centus) byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.