- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-261-651/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25415-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo
R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-07-09 padaryta nusikalstama veika) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-07-16 padaryta nusikalstama veika) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais su Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir neatlikta bausme bauda, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų ir 40 MGL bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. Bausmės baudos vykdymą nuspręsta tęsti pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti R. A. pinigus – 305 Eur (tris šimtus penkis eurus), kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš nuteistojo R. A. 815 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. J.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. A. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. birželio 12 d., apie 17.30 val., parašė per „Facebooko“ nemokamą susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ iš savo ten registruotos vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“ anketos I. J. ir neturėdamas pasiūlė pirkti įvarius įrankius (akumuliatoriaus įrankių komplektą, generatorių, grunto tankinimo įrankį ir vieną raktų komplektą bei „Bosch“ įrankį namo pralaidumui tikrinti) ir nusiuntė jam tariamai parduodamų prekių nuotraukas, rastas internete; I. J., susidomėjęs šiuo pasiūlymu, sutiko pirkti, o jis (R. A.) pažadėjo po pinigų pervedimo pristatyti pastarajam įrankius, I. J. vykdydamas susitarimą pervedė 100 eurų į jo (R. A.) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitą dalį pinigų – 715 eurų – į jo nurodytą A. Č. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusipirktų įrankių negavo, tokiu būdu jis apgaule įgijo jam svetimą – I. J. priklausantį turtą – 815 eurų.
2. Be to, R. A. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. liepos 9 d., apie 11.15 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, nukentėjusiajai A. D. einant šaligatviu, privažiavo dviračiu jai iš nugaros ir atvirai jai matant iš jos rankų pagrobė juodos spalvos 10 eurų vertės moterišką rankinuką, kuriame buvo 300 eurų (trys kupiūros po 100 eurų) grynųjų pinigų ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio vertė 30 eurų, su „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), ir banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, padarydamas nukentėjusiajai A. D. 340 eurų turtinę žalą.
3. Be to, R. A. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. liepos 16 d. apie 11.30 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, nukentėjusiajai S. P. einant šaligatviu, privažiavo dviračiu jai iš nugaros ir atvirai jai matant iš jos rankų pagrobė juodos spalvos rankinę, kurioje buvo piniginė su viduje buvusiomis šukomis, asmens tapatybės kortele, širdies stimuliatoriaus pažyma, juoda odinė piniginė su joje buvusiais 5 eurais, padarydamas nukentėjusiajai S. P. 50 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba skirti trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kilusias pasekmes bei nuteistojo asmenybę, nebuvo visiškai objektyvus, paskirta galutinė subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir yra per griežta. Teismas neteisingai vertino nuteistojo R. A. asmenybę, neatsižvelgė į jo elgesį prieš padarant nusikalstamą veiką, po nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pažymima, kad, sulaikytas policijos pareigūnų, R. A. atsakomybės nevengė, suprato, jog teks atsakyti už savo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, kuriuos, kiek galėjo, detalizavo, nes tam tikras aplinkybes buvo užmiršęs. Parodymus patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nurodoma, kad jis dės visas pastangas, kad daugiau nenusikalstų. Šiuo metu stengiasi gyventi taip, kad šeima ir artimieji galėtų juo didžiuotis, stengiasi įtikinti aplinkinius ir teismą, jog yra pasiruošęs grįžti į visuomeninį gyvenimą, kaip sąžiningas, visuomenės elgesio normų besilaikantis asmuo. Teigiama, kad sutuoktinė, kuri laukiasi vaiko, šiuo metu, kai nuteistasis yra įkalinimo įstaigoje, yra atsidūrusi sunkioje padėtyje, nes greitai gims vaikas, o ji yra likusi visiškai viena, negauna jokių socialinių išmokų. Teigiama, kad R. A. galėtų jai padėti, nes turi įgūdžių, iki sulaikymo dirbo, vykdė individualią veiklą, klojo trinkeles, gaudavo legalų darbo užmokestį. Be to, šios veiklos tęsimas tik pagreitintų žalos nukentėjusiajam atlyginimą. Taigi, apylinkės teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, padėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes bei objektyvią tiesą šioje byloje, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, (duomenys neskelbtini) kalėjime pradėjo mokytis. Teigiama, jog aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai svarstyti apie mažesnį jo asmenybės bei įvykdytų nusikalstamų veiklų pavojingumą ir leidžia manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo šeimos ir visuomenės, t. y. skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba skiriant laisvės atėmimo bausmę trumpesniam terminui, bausmės vykdymą atidedant.
5. Atsiliepimo į nuteistojo R. A. apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdyje nuteistasis R. A. ir jo gynėja advokatė Kristina Adomavičienė prašė švelninti bausmę arba atidėti bausmės vykdymą, prokuroras Simonas Genys prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš R. A. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nėra ginčijama kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK nuostatas, tačiau prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir į sunkinančią aplinkybę – jis nusikalto būdamas recidyvistas. Be to, įvertino jo asmenybę, t. y. jog nusikalto ne pirmą kartą, neatlikęs bausmės pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį. Nors dirbo, bet baudą sumokėti vengė, nes gautus pinigus pervesdavo į savo sugyventinės sąskaitą, kad išvengtų prievolių pagal vykdomąsias bylas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. A. išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Taip pat įvertinęs tai, jog R. A. jaunas, žada padaryti išvadas iš savo netinkamo elgesio, sugyventinė laukiasi jo vaiko, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnes negu vidurkis įstatymo numatytas už padarytas veikas laisvės atėmimo bausmes, bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Daryti išvadą, kad, skirdamas bausmę, teismas būtų netinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyręs aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo.
12. Nežiūrint to, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas R. A. tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, paskyrus arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė ir sprendimo neatidėti bausmės vykdymo nemotyvavo.
13. BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai, be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).
14. Analizuojamu atveju iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų ir 40 MGL bauda. Bausmė neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, kai teismas turi teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl šiuo atveju yra formalus pagrindas svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam R. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant ir skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
15. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016).
16. Nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus. Anksčiau R. A. buvo teistas 5 kartus už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, tačiau dauguma iš jų – turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nors paminėtos aplinkybės ir ne itin teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kad R. A. yra jauno amžiaus, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Duomenų, kad po nuosprendžio priėmimo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismui nepateikta. R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Pažymima, kad nuteistasis R. A. turi tvirtus socialinius ryšius, yra gimusi dukra. Taip pat jis iki suėmimo vykdė individualią veiklą ir žada dirbti toliau. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog R. A. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, o realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. R. A. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga toliau tęsti realią laisvės bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau, nei tai šiuo atveju yra būtina, todėl yra pagrindas atidėti neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laikytina, kad pakankamas terminas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimui yra 1 (vieneri) metai.
17. Atsižvelgiant į R. A. padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai – BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai – tęsti darbą arba nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.
18. R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis R. A. yra laikomas suimtas, o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, šioje byloje iš laisvės atėmimo vietos jis turi būti paleidžiamas (BPK 309 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl proceso išlaidų
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. A.. Pagal šią pažymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 150,44 Eur.
21. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės.
22. Nagrinėjamoje atveju byla išnagrinėta pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą, skundas tenkintas ir bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, nusprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų proporcingumo reikalavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. A. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nukentėjusiojo R. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- tęsti darbą ar būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nuteistąjį R. A. nedelsiant paleisti iš suėmimo vietos – (duomenys neskelbtini) kalėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo R. A. neišieškoti.
Kitos Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalies nekeisti.