Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją skiriant atlikti pataisos įstaigoje.

.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo E. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka ne tik su pirmos instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, bet ir su padaryta išvada dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teigia, kad nukentėjusioji dėl turimos priklausomybės alkoholiui nuolat nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus, todėl prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant realaus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs nukentėjusiosios B. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, pirmos instancijos teisme, pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymus, pareigūnų naudojamų „Body“ kamerų įrašus, ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam E. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai E. L. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

8. Kaip matyti iš nukentėjusiosios B. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su E. L. metu, ji nuosekliai tvirtino, kad sugyventinis E. L. tyčia trenkė jai delnu 6 kartus į kairę veido pusę, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir, sugriebęs ranka jo dešinės rankos mažąjį pirštą, jį patempė, darsyk sukeldamas jai fizinį skausmą, kairės veido pusės, antakio bei dešinės rankos piršto patinimą. Tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, nes, kaip matyti iš 2022 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo, B. M. pranešė, jog jos atžvilgiu smurtavo sugyventinis E. L., ji jaučia skausmą, kurį vertina 6 balais. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad nustatyti matomi nukentėjusiosios sužalojimai – patinimai prie jos kairės akies, ant antakio ir prie dešiniosios rankos mažojo piršto (t. 1, b. l. 38-41). Matomas patinimas ties kairės pusės antakiu ir prie dešinės rankos mažojo piršto užfiksuotas ir 2022 m. spalio 9 d. nukentėjusiosios apžiūros protokole (t. 1, b. l. 28-36). Tai, kad nukentėjusioji B. M. atvykusiems policijos pareigūnams tvirtino, jog sugyventinis E. L. jai sudavė 6 kartus į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, patvirtina vaizdo įrašo, pateikto iš „Body“ kamerų įvykio vietos 2022 m. spalio 9 d. apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (t. 1, b. l. 46-48). Nuteistasis E. L., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teigia, kad B. M. tik pastūmęs, kad po kiekvieno policijos pareigūnų iškvietimo pati nukentėjusioji ryte nebeturi pretenzijų. Iš tiesų, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, kad jokio smurto nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką, pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamajame posėdyje, duotais gan išsamiais nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes, kadangi, kaip jau aptarta anksčiau, visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos analizė leidžia spręsti, kad nuteistasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia trenkė delnu nukentėjusiajai 6 kartus į kairę veido pusę ir patempė dešinės rankos mažąjį pirštą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajai yra nustatyta alkoholinė epilepsija, pastovi alkoholinė depresija, ji nesiorientuoja, yra neprognozuojama, todėl nuolat kviečia pareigūnus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto pateikti nukentėjusiosios apibūdinimai (nesiorientavimas, neprognozuojamumas) niekuo nepagrįsti, kadangi tiek atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakankamai aiškiai ir detaliai nurodė jos atžvilgiu vartoto smurto aplinkybes.

9. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistasis E. L. sudavė nukentėjusiajai B. M. į veidą bei patempė dešinės rankos mažąjį pirštą, dėl to sukėlė jai fizinį skausmą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o ne viešosios tvarkos pažeidimą, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis E. L..

Dėl nuteistajam E. L. paskirtos bausmės

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo jam skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes jis dirba, vykdo individualią veiklą, gali atlikti visuomenei reikalingus darbus.

11. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. L. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). E. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 10 kartų, paskutinius du kartus teistas už analogiškų veikų prieš tą pačią nukentėjusiąją padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinęs ir apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką E. L. paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina, jog nusikalstamas E. L. elgesys nėra atsitiktinis, jog jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio jam nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam E. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę (BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, apeliantui paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nėra per griežta.

15. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo E. L. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba (vykdo individualią veiklą) ir gali atlikti visuomenei reikalingus darbus, nemenkina nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalį konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant nuorodą, kad E. L. laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. L. apeliacinį skundą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, pašalinant nuorodą, kad E. L. laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos įstaigoje.