Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolat gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 25 parų arešto bausme;

2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 40 parų arešto bausme;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metus;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinta 2 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi 2 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 d. nutartimi paleido nuteistąjį lygtinai, neatlikus 9 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metus;

7) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metus.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

E. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, B. M., o būtent: 2022 m. spalio 9 d. apie 1⁴⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė delnu nukentėjusiajai B. M. 6 kartus į kairę veido pusę ir patempė dešinės rankos mažąjį pirštą, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 24 d. nukentėjusioji B. M. parodė (1 t., b. l. 52-53), kad E. L. yra jos partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos. Gyvena (duomenys neskelbtini) metų ir veda bendrą ūkį. Nepilnamečių vaikų nėra. 2022 m. spalio 9 d. ji buvo namuose, o E. L. - darbe. Jis apie 19²⁰ val. grįžo namo su savo broliu H. L.. Jie parsivežė 20 buteliukų alaus, 0,33 litro butelį brendžio ir trise gėrė. Kai baigė gerti, H. apie 22³⁰ val. išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus. Jie liko namuose su E. E. L. pasiėmė nukentėjusiosios telefoną ir pasiskambino kaime gyvenančiai merginai, vardu A., bei paprašė atvažiuoti. Mergina atvažiavo. E. sumokėjo už taksi iš nukentėjusiosios sutaupytų pinigų. Mergina atsivežė mikso buteliuką ir butelį degtinės. Trise miegamajame išgėrė. A. norėjo pasilikti nakvoti, bet nukentėjusioji nesutiko, liepė važiuoti namo. Viešnia nuėjo miegoti į sandėliuką. Likę vieni su E. susipyko dėl to, kad ta mergina liko nakvoti. E. L. tyčia trenkė delnu nukentėjusiajai 6 kartus į kairę veido pusę, sukeldamas fizinį skausmą, ir, sugriebęs ranka dešinės rankos mažąjį pirštą, jį patempė, darsyk sukeldamas jai fizinį skausmą. Kairė veido pusė, antakis patino. 10 balų sistemoje skausmą vertina 4 balais. Daugiau smūgių E. L. nesudavė, nespyrė. Supykęs E. L. liepė nukentėjusiajai išeiti iš namų, tiesiog išvijo ją į gatvę. Nukentėjusioji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kad E. L. smurtavo prieš ją. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo nukentėjusiąją, nufotografavo. Ji atsisakė medikų pagalbos. Po įvykio niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Visas dienas gėrė alkoholį, neišsiblaivė, yra priklausoma nuo alkoholio. Civilinio ieškinio nereikš. Atvykusiems policijos pareigūnams užmiršo pasakyti, kad mergina miegojo lovoje. Kai policija išvažiavo, nukentėjusioji liepė viešniai išeiti.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 20-23) matyti, kad B. M. (turėtų būti – M.) 2022 m. spalio 9 d. 2⁰⁶ val. pranešė, jog prieš 20 minučių partneris, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, namuose vertė vartoti alkoholį ir rankomis mušė, spyrė. Dabar parsivedė namo kitą moterį, o pranešėją išvarė iš namų. Nuolat, daug metų, naudojamas ir psichologinis smurtas. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Laukia gatvėje.

Šiaulių apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis E. A. 2022 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 38-41) nurodė, kad nukentėjusi B. M. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, bet nebuvo galima jos apklausti dėl jos fizinės būklės. Prie nukentėjusiosios kairės akies, ant antakio ir prie dešiniosios rankos mažojo piršto matomas patinimas. Nukentėjusiajai alkoholio matuokliu nustatytas 2,43 promilių girtumas; smurtu įtariamam E. L. - 2,94 promilių girtumas. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Nukentėjusioji teigė, kad 2022 m. spalio 9 d. apie 1⁴⁰ val. adresu (duomenys neskelbtini), per išgertuves su partneriu, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, E. L. kilo konfliktas dėl į namus atėjusios kaimynės. E. L. trenkė nukentėjusiajai 6 kartus į kairės pusės antakį bei vieną kartą rankomis patempė jos dešinės rankos mažąjį pirštą, sukeldamas fizinį skausmą. 10 balų sistemoje skausmą vertina 6 balais. E. L. aiškino, kad 2022 m. spalio 9 d. jis su B. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Per išgertuves tarp jų įvyko konfliktas dėl katino. Anot E. L., jokio smurto nebuvo, jis netrenkė sugyventinei. Po konflikto sugyventinė išėjo iš namų ir dėl nežinomų priežasčių iškvietė policiją. Įvykio vietoje aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Ankščiau gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtu įtariamas asmuo E. L. 2³² val. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. B. M. medikų pagalbos atsisakė. Liudytojų nėra.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. lapkričio 11 d. protokole (b. l. 46-48) aprašyta policijos pareigūnų kūno kamerų darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Rašoma, kad vaizdo ir garso įrašuose matyti, jog 2022 m. spalio 9 d. 2:26:36 val. policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Atėję prie namo, pareigūnai beldžia į duris ir prašo atidaryti. Iš namo girdisi muzika ir vyriškas balsas, sakantis: „Tuoj, tuoj atidarysiu“. Policijos pareigūnė klausia: „Ar yra B.?“ E. L. sako: „Yra, yra, tuoj atidarom duris“. Duris atidaro B. M.. Policijos pareigūnė klausia, kas nutiko. B. M. sako: „Bando susitaikyt, bet nu, jis mane skaito neveiksnia, šiandien grįžo iš darbo“. Policijos pareigūnė sako: „Palaukit, ponia, jums trenkė?“ B. M. sako: „Šešis kartus į veidą“. Policijos pareigūnė klausia: „Fizinį skausmą sukėlė?“ B. M. sako: „Medikų pagalba nereikalinga, bet į tą patį veidą, kai duoda ir duoda“. Iš B. M. judesių, kalbos matyti, kad ji neblaivi. Policijos pareigūnė klausia: „Čia moteris kokia yra?“ B. M. sako: „Yra, miega“. Policijos pareigūnai nustato B. M. neblaivumą - 2,43 promilių.

Rašoma, kad kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2022 m. spalio 9 d. 2:31:37 val., matyti, kad E. L. nustatomas 2,94 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnė klausia: „Kur vyko konfliktas, kur sudavė, kiek kartų, fizinį skausmą sukėlė?“ B. M. sako: „Miegamajame šešis kartus ir sukėlė fizinį skausmą. Jis sako: „Tu man nieko nepadarysi. „Mėlynių“ nepadariau“. Policijos pareigūnė klausia: „Kiek balų vertinat skausmą?“ B. M. atsako: „Šešiais tikrai, man ne policijos pagalbos, man psichologų pagalbos reikia. Nu, gerai, jam atrodo, kad neskauda į tą galvą suduoti šešis smūgius. Nu, man skauda“.

Rašoma, kad kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2022 m. spalio 9 d. 2:41:35 val., matyti, kaip E. L. sako: „Jinai negali čia gyventi. Ateina, trinasi, trinasi. Nu, aš tikrai šiandien jos... Nu, jeigu būčiau mušęs, kas iš jos būtų buvę? Tiesiai šviesiai sakau, jei būčiau primušęs, patys žinot, pareigūnai, kas būtų buvę?“. E. L. įsodinamas į tarnybinį policijos automobilį.

Rašoma, kad kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2022 m. spalio 9 d. 2:41:47 val., matyti, kad E. L. sako: „Pareigūnai, sakau, jeigu būčiau primušęs, patys žinot kas būtų buvę?“. Policijos pareigūnai įsodina E. L. į tarnybinį automobilį ir apžiūri įvykio vietą. Policijos pareigūnė sako: „Ką čia raganėjat? Raminkitės, ne jūsų čia namas, ar trukdo?“. B. M. sako: „Negaliu išvyti jo meilužės. (duomenys neskelbtini) metų gyvenu ir ne mano namai, o dieve...“ Policijos pareigūnė klausia: „Kur sėdėjot, kai mušė: ant fotelio ar ant lovos?“ B. M. sako: „Ant lovos“. Policijos pareigūnas klausia: „Kaip prasidėjo tas konfliktas: kartu gėrėte, kas toliau?“ B. M. sako: „Parsivedė ir sako: „B., aš noriu eit pas ją“. Nu, blembački, - sakau... (toliau nesigirdi). Policijos pareigūnas sako: „Nu, nu, sukonfliktavot ir kas toliau?“ B. M. sako: „Nu, kai sukonfliktavome, sakau: „E., nestumk“. Nu, mano žodžiai tokie: „nestumk.“ Jis sako: „Aš noriu muziką pasileisti. Noriu su ja pašokti. Tu leisk jai išsimiegoti.““ Policijos pareigūnė nutraukia pokalbį ir sako: „Atsistokit, ponia. Man reikia jus nufotografuoti.“ Policijos pareigūnė klausia, kur sudavė, ir apžiūri B. M. kūną, fotografuoja. B. M. sako: „Į tą, sutino. Aš jau matau. kad sutino (rodo ranka kairę veido pusę.). Nu, jis ne taip iš kuloko, bet...“ Policijos pareigūnas sako: „Gerai, ranką patraukit“. B. M. sako: „Ir vienas smūgis buvo va čia, į ranką, va čia va, yra patinus.“ Policijos pareigūnas klausia: „Ką čia su ta ranka darė?“ B. M. atsako: „Už pirščiuko pagavo, patempė, trakštelėjo.“ Policijos pareigūnė klausia, kaip trenkė. B. M. sako: „Tik su delnu.“ Policijos pareigūnas klausia, kiek kartų trenkė į antakį. B. M. sako: „Šešis kartus, man į antakį, tikrai...(nesuprantama, ką sako). Tik su delnu, tik su delnu.“

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl smurto artimoje aplinkoje

Paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams E. A. ir N. S. nukentėjusioji gana smulkiai pasakojo, kaip ir dėl ko kaltinamasis ją sumušė, t. y. kad konfliktas su kaltinamuoju kilo dėl jo į svečius pasikviestos kaimynės, vardu A., įvardino ją „meiluže“; kaltinamasis delnu 6-10 kartų trenkė į antakį, pagavęs patempė už mažojo piršto. Apžiūrėję nukentėjusiąją, pareigūnai matė patinusį antakį ir mažąjį pirštą. Teismas sutinka su nukentėjusiąja, kad, išgėrus alkoholio, gali sutinti visas veidas, tačiau ne rankų ar kojų sąnariai. Nors sutinę sąnariai yra vienas iš reumato požymių (informacijos šaltinis https://www.manodaktaras.lt/liga/reumatas; https://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/sirdies_ir_kraujagysliu_ligos/reumatas), byloje nėra medicininių duomenų, kad nukentėjusioji sirgtų reumatu. Be to, jeigu nukentėjusioji sirgtų reumatu, daugiau ar mažiau būtų patinę visi – rankų ir kojų – sąnariai, o ne konkretus (vienos rankos vieno piršto) sąnarys.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).???

BK 141 straipsnyje nurodyta, kad BK 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenurodo fizinio skausmo nustatymo kriterijų. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir lentele (priedu) „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“. Nė viename punkte nėra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukėlimo faktą nustatyti teismo medicinos ekspertams. Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, tai visiškai nereiškia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas negali būti nustatomas kitokiais būdais. [...] fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad aptariamu atveju kaltinamasis mušė nukentėjusiąją jos nurodytu būdu ir sukėlė jai fizinį skausmą, o ne nukentėjusioji, užėjus pavydo priepuoliui, be reikalo iškvietė pareigūnus ir apkaltino nekaltą žmogų, jog ją sumušė.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2022 m. gegužės 26 d. vykdo (duomenys neskelbtini), turi oficialaus darbo stažo 2007 m. ir 2020-2022 m. (b. l. 138). Nėra registruotas (duomenys neskelbtini) registre (b. l. 159). Yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 22-24 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 162). 2011-2022 m. 9 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) (b. l. 142). 2004-2019 m. teistas 10 kartų. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei (vagystės, plėšimai, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia), nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai (fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimas), įskaitant prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 122-136, 146-153). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 50 str. 2 d.).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaltinamasis linkęs vartoti alkoholį. Per pastaruosius 5 metus jau trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią partnerę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos. Anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas nedavė siekiamo rezultato, todėl teismas vėl neatideda bausmės vykdymo.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2022 m. spalio 9 d. 2³² val. d. iki 2022 m. spalio 9 d. 13²³ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 72-73, 76-77). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (1 para).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 110, 115-116, 118-120) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktinius diskus su garso įrašu, nukentėjusiajai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, bei policijos pareigūnų kūno kamerų darytais vaizdo ir garso įrašais, kurie prisegti prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti E. L. laikino sulaikymo laiką (1 parą).

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnį konkrečią bausmės atlikimo vietą, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

E. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktinius diskus su garso įrašu, B. M. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, bei policijos pareigūnų kūno kamerų darytais vaizdo ir garso įrašais, kurie prisegti prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.