Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.4; 1.1.6.1; 1.1.6.6

2023 m. kovo 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių būnant salėje, daliai prisijungus vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Z. ir jos gynėjo advokato Antano Lekstučio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, V. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Iš V. Z. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 975 Eur proceso išlaidų VšĮ X.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Z. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės naudos, t. y., V. Z., dirbdama VšĮ X (toliau – ir VšĮ X) (duomenys neskelbtini) skyriuje medicinos gydytoja ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2021 m. rugsėjo 22 d. nuo 12 val. 00 min. iki 16 val. 00 min. VšĮ X vakcinavimo išvykoje, vykusioje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdama su elektronine sistema „My hybridlab“ ir naudodamasi VšĮ X (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos A. T. prisijungimo prie „My hybridlab“ duomenimis, tyčia, siekdama asmeninės naudos, t. y., įgyti savo vardu išduotus Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą bei galimybių pasą, vietoje skiepytis atėjusio M. M. asmens duomenų elektroninėje sistemoje „My hybridlab“ suvedė savo asmens duomenis ir tikrovės neatitinkantį telefono numerį, raštu užpildė savo vardu kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną, kurį pateikė VšĮ X administracijai, taip pateikdama save kaip COVID-19 Vaccine „Janssen“ vakcina paskiepytą asmenį, nors jokia vakcina nuo COVID-19 skiepyta nebuvo. Taip V. Z. tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis „My hybridlab“ sistemoje, dėl ko VšĮ X vyriausioji slaugos administratorė R. Č. nežinodama, jog tokie pateikti duomenys yra neatitinkantys tikrovės, pasirašė savo elektroniniu parašu ir taip patvirtino visus 2021 m. rugsėjo 22 d. vakcinuotų asmenų vakcinacijos dokumentus, ir taip V. Z. e.sveikata sistemoje buvo sugeneruotas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas. Tokiais savo veiksmais siekdama asmeninės naudos, t. y. įgyti jos vardu išduotus Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą bei galimybių pasą ir pasinaudoti visomis teisėmis ir lengvatomis, kurias gauna pilnai vakcinuoti nuo COVID-19 asmenys, V. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir eidama šias pareigas, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir įstatymų įgyvendinamiems teisės aktams, ypač susijusiems su COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonėmis, pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybai interesais, iškraipė VšĮ X funkcijas ir veiklos principus, neigiamai paveikė šio juridinio asmens reputaciją, prieš M. M. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, pakirto jo pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis, sukėlė jam nepatogumų, siekiant atstatyti prarastus, su jo skiepais susijusius duomenis, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė – Lietuvos Respublika, juridinis asmuo – VšĮ X bei fizinis asmuo – nukentėjusysis M. M..

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. Z. ir jos gynėjas advokatas Antanas Lekstutis prašo, vadovaujantis BK 36 straipsniu, atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatuojant, kad padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba išteisinti V. Z. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bei atmesti civilinį ieškinį. Teisėjų kolegijai netenkinus šių prašymų, apeliaciniame skunde taip pat prašoma atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. V. Z. domėjosi vakcinų kūrimu, efektyvumu, taip pat ir mokslininkų nuomone dėl šių vakcinų, nes, būdama alergiška, bijojo dėl savo sveikatos, galimų komplikacijų. Pagal nustatytą tuometinį teisinį reguliavimą V. Z. be vakcinacijos negalėjo dirbti, ji turėjo kas 10 dienų pateikti COVID-19 neigiamų testų rezultatus, todėl, nesuprasdama, kad daro sunkų nusikaltimą, pasielgė neapgalvotai.

2.2. Nebelikus visuotinės panikos dėl pandemijos, tapo aišku, kad daugelis priemonių buvo nereikalingos, neefektyvios ir net žalingos, nes vakcinavimo efektyvumas buvusiomis ir esamomis vakcinomis nedavė lauktų rezultatų, žmonės vis tiek sirgo. Šiuo metu, esant analogiškoms sąlygoms, vis dar egzistuojant COVID-19 ligai, asmens laisvės suvaržymai panaikinti. Būtent po tokių aplinkybių pasikeitimo, joms tapus nepavojingoms, ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla.

2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas buvo priėmęs nagrinėti konstitucinės justicijos bylą Nr. 21/2021 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo ir jame numatytų asmens laisvių suvaržymų teisėtumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinus ginčijamą nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. spendimu bylą nutraukė. Priėmus šį sprendimą, nebuvo atsakyta į klausimą dėl galimybių paso teisėtumo. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti bylą, siekiant nustatyti, ar gyventojų laisvių suvaržymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinus tai, kad minėti suvaržymai buvo nustatyti ne įstatymu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, turėtų būti pripažinta, kad minėtas reguliavimas buvo neteisėtas. Pasitvirtinus šiems spėjimams, galimybių pasas negalėtų būti pripažintas tikru dokumentu, todėl V. Z. negalėtų būti pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

2.4. V. Z. skundžiamu nuosprendžiu prilyginta valstybės tarnautojui, nors ji dirbo eilinės darbuotojos – slaugytojos darbą, neturėjo valdingų įgaliojimų, pavaldinių, o VšĮ X nėra valstybinė įstaiga. Todėl sąvokos valstybės tarnautojas vartojimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis, prieštarauja protingumo principui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. Z. padaryta veika galėtų būti kvalifikuota tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kas leistų teismui, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.5. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kuo pasireiškė neturtinės žalos padarymas civilinei ieškovei VšĮ X, tokių duomenų nėra ir byloje. Civiliniame ieškinyje nepagrįstai nurodyta, kad „buvo nemalonu dirbti įstaigoje, (situacija) sąlygojo neigiamą atmosferą, darbuotojai jautėsi pažeminti, įskaudinti, dirbantys prastą reputaciją turinčioje įstaigoje“, nes apie V. Z. padarytas nusikalstamas veikas žinojo tik kartu dirbusios darbuotojos ir įstaigos vadovė, jokių publikacijų spaudoje nebuvo, o pagrindinė VšĮ X veikla yra (duomenys neskelbtini), vakcinavimo funkcija jai buvo tik deleguota, esant sukeltai bereikalingai panikai visuomenėje. Dėl V. Z. elgesio nepatogumus patyrė tik nukentėjusysis M. M., kuris sugaišo laiko gaudamas galimybių pasą, tačiau jis pretenzijų nereiškė. VšĮ X komisijos išvadoje taip pat nurodoma, kad atsirado neigiamos pasekmės, kurias patyrė tik M. M..

2.6. V. Z., iki šios baudžiamosios bylos neturėjusi jokių nuobaudų, skundžiamu nuosprendžiu nubausta itin griežta bausme. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad V. Z. skyrė švelnesnę bausmės rūšį, tačiau tik vienerių metų darbo stažą turinčiai, savarankišką gyvenimą pradėjusiai V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė (bauda) yra labai griežta, ją sumokėti per dviejų metų laikotarpį yra neįmanoma, juolab, kad V. Z. yra atimta ir teisė dirbti, užkertant kelią jos profesinei veiklai. Paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, o taip pat ir žmogiškumo principų. Padarytos nusikalstamos veikos niekaip nesusijusios su gydytojos profesija (tuo metu V. Z. dirbo registratore), todėl atėmus teisę dirbti, nukentės V. Z. profesinė kvalifikacija.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinės ieškovės VšĮ X atstovas advokatas Paulius Gutauskas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti iš nuteistosios V. Z. civilinei ieškovei VšĮ X 1 500 Eur turėtų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. VšĮ X yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta ne pelno siekianti viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra (duomenys neskelbtini). Įstaigos steigėjas ir dalininkas yra valstybė. Steigėjo ir dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys ir rūšys yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog VšĮ X yra viešoji įstaiga taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnio 2 dalies prasme, kurioje nurodyta, jog viešosios įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, kurie yra įsteigti ne tik valstybės ar savivaldybės, jų institucijų, tačiau ir kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau. Nusikalstamas veikas V. Z. atliko būdama VšĮ X (duomenys neskelbtini) skyriaus medicinos gydytoja, dirbdama su elektronine sistema „My hybridlab“ VšĮ X vakcinavimo išvykoje, vykusioje (duomenys neskelbtini). Ir apeliaciniame skunde sutinkama, kad valstybė VšĮ X buvo delegavusi vakcinavimo funkciją, kuri, be jokios abejonės, atliepė viešąjį interesą ir viešųjų paslaugų teikimą. V. Z. nusikalstamas veikas ir padarė vykdydama būtent šias funkcijas, o ne dirbdama slaugytojos darbą .

3.2. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kuo pasireiškė padaryta didelė žala valstybei: V. Z., eidama pareigas, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, lojalumo principus, rodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir įstatymų įgyvendinamiems teisės aktams, ypač susijusiems su COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonėmis bei pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybai interesais. Taip pat V. Z. neigiamai paveikė VšĮ X reputaciją, sumenkino šios įstaigos prestižą, aukščiau viešųjų interesų iškėlė asmeninį interesą, kuris pasireiškė asmeninės naudos siekiu. Jos veiksmai aiškiai neatitiko nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens standartų. Be to, didelė turtinė žala pasireiškė ir tuo, jog V. Z. piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą, tokiu būdu padarydama dvi nusikalstamas veikas.

3.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų ar paskaičiavimų, kuo konkrečiai pasireiškė civiliniam ieškovui padaryta neturtinė žala. Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog V. Z. veiksmai padarė didelę žalą ir įstaigai, kurioje ji dirbo. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nusikalstami gydytojos V. Z. veiksmai sukėlė VšĮ X neigiamų pasekmių - iškraipė VšĮ X funkcijas bei veiklos principus, neigiamai paveikė juridinio asmens reputaciją.

3.4. Baudžiamojoje byloje pateiktoje VšĮ X 2021 m. spalio 28 d. išvadoje „Dėl VšĮ X (duomenys neskelbtini) skyriaus medicinos gydytojos V. Z. elgesio“ 4.2 punkte konstatuota, jog dėl neteisėtų gydytojos V. Z. veiksmų atsirado neigiami padariniai - gydytoja savo netinkamais, neetiškais, neprofesionaliais bei turinčiais nusikalstamos veikos požymių veiksmais sumenkino VšĮ X reputaciją, vardą, prarado VšĮ X vadovybės pasitikėjimą. Tokiu būdu minėtoje išvadoje konstatuota neturtinės žalos padarymas VšĮ X ir jos mastas. Taip pat baudžiamojoje byloje pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog VšĮ X dėl gydytojos V. Z. veiksmų patyrė neturtinės žalos. Minėtame įsiteisėjusiame sprendime konstatuota, jog nuteistoji neetiškais, neprofesionaliais bei turinčiais nusikalstamos veikos požymių veiksmais sumenkino VšĮ X reputaciją bei vardą, prarado VšĮ X vadovybės pasitikėjimą“ (sprendimo 15 lapo 2 pastraipa).

3.5. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apie tai, kad V. Z. galimai padarė nusikalstamas veikas, dar 2021 m. spalio mėnesį žinojo ne tik jos vadovė ir kartu dirbusios kolegės, bet ir visa VšĮ X administracija bei atitinkami skyrių vadovai. Be to, VšĮ X darbuotojai elektroniniu laišku buvo informuoti, kad už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra nutraukta V. Z. darbo sutartis.

3.6. VšĮ X paaiškėjus, kad V. Z. galimai padarė aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, susijusias su asmens skiepijimu vakcina nuo COVID-19, tarp įstaigos darbuotojų kilo sumišimas, atsirado darbuotojų nepasitikėjimo vieni kitais apraiškų. Taip pat tarp tam tikrų darbuotojų kilo abejonių dėl vakcinavimo kampanijos tolesnės eigos. Minimas laikotarpis buvo sudėtingas tiek pačiai įstaigai organizacine prasme (teko sudaryti komisiją galimiems pažeidimams nustatyti, atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus ir pan.), tiek ir jos darbuotojams, kadangi buvo gėdinga ir nemalonu dirbti įstaigoje, kurios darbuotoja galimai veikė priešingai įstaigos interesams, atlikdama nusikalstamas veikas. Vien ta aplinkybė, kad po nusikalstamų veikų padarymo jokių publikacijų spaudoje nebuvo, nereiškia, jog juridiniam asmeniui nebuvo padaryta neturtinė žala. Apeliaciniame skunde nurodomų publikacijų buvimas būtų sąlygojęs dar didesnės neturtinės žalos kilimą.

3.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. KT152-S137/2022 priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“: - 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3 punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui; - 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; - 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1,3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat minėtu sprendimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą Nr. 1B-18/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, jog minėtoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje nebus nagrinėjamas apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybių paso, kaip dokumento, (ne)tikrumo. Tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu bylą dėl galimybių paso teisinio reguliavimo nutraukė, todėl liko neatsakyta, ar galimybių paso teisinis reguliavimas buvo teisėtas, t. y. ar atitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

3.8. Iš V. Z. turėtų būti priteistos patirtos proceso išlaidos, t. y. 1 500 Eur, kurie yra susiję su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu ir civilinės ieškovės interesų atstovavimu teismo posėdyje, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras ir civilinės ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios V. Z. ir jos gynėjo advokato Antano Lekstučio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, teismo posėdyje apklaususi nukentėjusįjį M. M. bei išklausiusi civilinės ieškovės atstovo paaiškinimus, kitų proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. Z. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, todėl šioje dalyje nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinojo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos – padarymo, todėl daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu, netinkamai įvertinus V. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę, jai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta per griežta bausmė (per didelio dydžio bauda), todėl ji keičiama (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Taip pat, kaip neproporcinga, neteisinga ir iš esmės nesuderinama su paskirta bausme, panaikinama baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad civilinės ieškovės VšĮ X pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas, todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, ieškinį atmetant (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

6. Apeliaciniame skunde neginčijama, jog V. Z. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tuo pačiu vis tik teigiant, jog ši veika prarado pavojingumą, tačiau visiškai nesutinkama, kad ji savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, bei jos veikos kvalifikavimu ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, jog V. Z. veika pagal šią baudžiamojo įstatymo normą negalėjo būti kvalifikuota dėl dviejų aspektų: a) pagal darbo pobūdį ir eitas pareigas ji nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, b) dėl jos padarytų nusikalstamų veiksmų didelės žalos valstybė, juridinis asmuo bei fizinis asmuo nepatyrė.

7. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-16-489/2021).

8. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurių sąvoka pateikta BK 230 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje V. Z. – Viešosios įstaigos X medicinos gydytoja – prilyginta valstybės tarnautojui. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla ir 2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu turėjimu, arba viešųjų paslaugų teikimu.

9. VšĮ X yra viešoji įstaiga, todėl yra viešasis juridinis asmuo, nes CK 2.34 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad viešosios įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, kurie yra įsteigti ne tik valstybės ar savivaldybės, jų institucijų, tačiau ir kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau. VšĮ X steigėjas ir dalininkas yra valstybė, steigėjo ir dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Byloje nustatyta, kad V. Z. nustatytu laikotarpiu dirbo VšĮ X (duomenys neskelbtini) skyriuje medicinos gydytoja, t. y., dirbo viešajame juridiniame asmenyje ir teikė viešąsias – sveikatos priežiūros, paslaugas. Taigi, formaliai žiūrint, V. Z. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus požymius.

10. Pagal teismų praktiką dėl BK 228 straipsnio taikymo vis dėlto vien formalaus nustatymo nepakanka, nes turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-144-788/2017). Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168-489/2022).

11. Nagrinėjamoje byloje V. Z., eidama medicinos gydytojos pareigas VšĮ X, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, pirmosios instancijos teismo nustatytu laiku ir vietoje vykdė visuomenei svarbias funkcijas užtikrinant viešąjį interesą, tai yra vykdė vakcinavimo procedūras, siekiant užkirsti Covid-19 ligos plitimą. Apeliantų nurodomi argumentai ir abejonės dėl to, kiek ši vakcinavimo kampanija buvo naudinga ar nenaudinga, ir tai, kad vakcinavimas nebuvo efektyvus, o gal ir žalingas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą tuo aspektu ar V. Z. pripažintina specialiuoju subjektu. Akivaizdu, jog ji, galiojant tuomečiam teisiniam reglamentavimui, užimdama gydytojos pareigas viešojoje įstaigoje bei būdama komandiruota atlikti vakcinavimo funkcijas, privalėjo tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, siekiant užtikrinti visuomenės narių sveikatos apsaugą. Todėl, kolegijos vertinimu, jos vykdomos funkcijos buvo susijusios su viešojo intereso apsauga tiek pagal užimtas pareigas, tiek pagal jai pavestas tuo metu funkcijas. Todėl ji pagrįstai įvardinta valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kas, pagal baudžiamąjį įstatymą, savo ruožtu, pagrįstai įvertinta specialiuoju subjektu BK 228 straipsnio prasme.

12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su didelės žalos nustatymu, pažymėtina, kad įstatymas nepateikia apibrėžtų kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, 2K-16-489/2021). Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018 ir kt.). Taigi, neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-16-489/2021).

13. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014).

14. Skundžiamo nuosprendžio dalyje „Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalis)“ išsamiai pacituota kasacinės instancijos teismo praktika dėl didelės žalos nustatymo piktnaudžiavimo atvejais, taip pat išdėstyti kriterijai, į ką atsižvelgiama sprendžiant, ar padaryta neturtinio pobūdžio žala yra didelė. Tačiau, pirmosios instancijos teismui, nors ir nurodžius šią praktiką, neatlikus jokio byloje esančių įrodymų vertinimo ir analizės, niekaip nemotyvuojant, didelės žalos padarymas Lietuvos Respublikai, VšĮ X ir nukentėjusiajam M. M. konstatuotas tik perrašant nusikalstamų veikų faktines bylos aplinkybes. Tokia praktika ydinga, ir toks nuosprendis negali būti pripažįstamas atitinkančiu BPK 305 straipsnio reikalavimus.

15. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstami V. Z. veiksmai lėmė didelės žalos valstybei padarymą. Atsižvelgiant į V. Z. darbo pobūdį, teikiant viešąsias paslaugas, susijusias su sveikatos priežiūra, į inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sutiktina, kad V. Z. pažeidė valstybės tarnybos principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos teisės aktams, pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybai interesais, tačiau tokio masto žala, kad ją pripažinti kaip baudžiamojo įstatymo reikalaujamą „didelę žalą“, valstybei nebuvo padaryta. Byloje nustatyta, jog V. Z. suklastojus tikrą dokumentą e.sveikata sistemoje, jai buvo sugeneruotas galimybių pasas ir ji įgijo visas teises ir lengvatas, kurias gauna pilnai vakcinuoti asmenys, taip pat ji galėjo įgyti ir Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą. Tačiau pažymėtina, kad minėtais dokumentais V. Z. galėjo pasinaudoti tik vieną dieną (t. 1, b. l. 127), ir byloje nėra duomenų, kad minėtais dokumentais ji būtų pasinaudojusi. Taip pat byloje nustatyta, kad V. Z. atliko ne sistemingus, o vienkartinį veiksmą suvesdama į sistemą neteisingus duomenis, o tikro dokumento suklastojimas nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių tiesiogiai nuo jos nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam M. M.. Be to, nors V. Z. pagal nusikalstamos veikos metu eitas pareigas viešojoje įstaigoje ir atitinka specialiuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjekto požymius, tačiau sprendžiant dėl didelės žalos valstybei padarymo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jos užimamos pareigos nebuvo kažkuo išskirtinės (pvz. vadovaujamos), ji nebuvo nei valstybės pareigūnė, nei valstybės ar savivaldos institucijų ar įstaigų tarnautoja. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad byloje nagrinėjama situacija būtų valstybėje sukėlusi rezonansą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nebuvo niekaip apribotos ir pažeistos visos visuomenės ar didelės jos dalies, ir netgi pavienio asmens Konstitucinės teisės, kas vėlgi, vertinant teismų praktiką, yra svarbu pripažįstant buvo ar nebuvo padaryta didelė žala baudžiamojo įstatymo požiūriu.

16. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad didelės žalos nagrinėjamu atveju patyrė ir juridinis asmuo VšĮ X, ir ši didelė žala pasireiškė įstaigos funkcijų ir veiklos principų iškreipimu, poveikiu šio juridinio asmens reputacijai.

17. VšĮ X pareikštame civiliniame ieškinyje, pasirašytame direktoriaus (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad paaiškėjus apie V. Z. galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tarp įstaigos darbuotojų kilo sumišimas, didžiulis nusivylimas, atsirado nepasitikėjimo vieni kitais apraiškų, kilo abejonių dėl vakcinacijos kampanijos tolesnės eigos. Pati įstaiga taip pat patyrė nepatogumų – teko sudaryti komisiją galimiems pažeidimams nustatyti, atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, į vakcinacijos kampaniją vietoj V. Z. įtraukti kitus darbuotojus, juos papildomai motyvuoti, o darbuotojams tapo gėdinga ir nemalonu dirbti įstaigoje, kurios darbuotoja galimai veikė priešingai įstaigos interesams. V. Z. veiksmai taip pat sąlygojo ir neigiamą atmosferą įstaigoje – VšĮ X darbuotojai, kurių tuo metu dirbo apie 200, jautėsi pažeminti, įskaudinti, dirbantys blogą reputaciją turinčioje įstaigoje, kurioje dirbti tapo ne prestižas (t. 1, b. l. 54–57).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos, tiek civiliniame ieškinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su didelės žalos padarymu juridiniam asmeniui, yra deklaratyvios, nepagrįstos konkrečiais byloje esančiais duomenimis bei dirbtinai sureikšmintos. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovui buvo sudaryta galimybė papildomai pagrįsti savo ieškinį, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad galiojant rungimosi principui, ne tik civiliniame, bet ir baudžiamajame procese, kuriame nagrinėjamas civilinis ieškinys, visų pirma pats civilinis ieškovas turi pagrįsti savo ieškinį ir aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl V. Z. nusikalstamų veiksmų buvo iškreiptos VšĮ X funkcijos ir veiklos principai. Civilinės ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad VšĮ X turi dvi veiklos sritis – tai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikla, ir su šiomis įstaigos veiklos sritimis V. Z. nusikalstamos veikos nėra susijusios, ar būtų jos paveiktos. Esant pandeminei situacijai, įstaigai buvo papildomai deleguota vakcinavimo funkcija, kurią VšĮ X vykdė nuo 2021m birželio 1 d. iki 2022 m. pradžios ir prie kurios įgyvendinimo prisidėjo ir V. Z.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ši įstaigos funkcija būtų kaip nors iškreipta, juo labiau, kad ją būtų įtakoję nusikalstami V. Z. veiksmai. Kaip paaiškino ir pats civilinės ieškovės atstovas, vakcinavimo apimtys laikui bėgant mažėjo, tačiau tai įvyko ne dėl V. Z. nusikalstamų veiksmų, o natūraliai, dėl šalyje besikeičiančios situacijos, susijusios su pandemijos (su)valdymu.

20. Nė viena VšĮ X dirbusių apklaustų darbuotojų (K. G., A. T., R. P., I. G., R. R.) neparodė ir to, kad dėl V. Z. veiksmų tarp darbuotojų kilo nusivylimas, sumišimas, atsirado nepasitikėjimo jausmas, abejonės ir pan. tiek pačia įstaiga, tiek jos teikiamomis paslaugomis ar, kad dėl V. Z. padarytų nusikalstamų veikų tapo nemalonu ir gėdinga dirbti VšĮ X. Tik liudytoja A. T. parodė, kad dėl to, jog V. Z. pasinaudojo jos prisijungimo prie „My hybridlab“ sistemos duomenimis, jai buvo pikta, tai sukėlė jai nepatogumų, nes ji turėjo pati dėl to aiškintis administracijai, o V. Z. jos neatsiprašė (t. 1, b. l. 82-85; t. 3, b. l. 41). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinės ieškovės atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai pasireiškė civiliniame ieškinyje nurodytas darbuotojų nepasitenkinimas, nusivylimas ir kitos neigiamos emocijos, siejant tai su juridinio asmens reputacijos pažeidimu, o tik deklaratyviai pakartojo ieškinyje nurodytus teiginius, vis tik galiausiai pripažindamas, kad jam nėra žinoma, jog dėl nagrinėjamo įvykio kas nors iš darbuotojų būtų atsisakęs dirbti VšĮ X. Ta aplinkybė, kad VšĮ X darbuotojai 2022 m. lapkričio 12 d. išsiųstu elektroniniu laišku buvo informuoti, kad už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra nutraukta darbo sutartis su medicinos gydytoja V. Z. (t. 3, b. l. 28), taip pat nepatvirtina įstaigos viduje kilusio darbuotojų nepasitenkinimo, nerimo, nusivylimo ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis laiškas gali rodyti tik tai, kad įstaigos viduje su panašiais veiksmais, kokius atliko V. Z., nebus taikstomasi (ką, beje, iš esmės pripažino ir civilinės ieškovės atstovas), ar tai, kad šiuo laišku tarsi perspėjama, kas bus kitiems, jei panaši veikla įstaigoje pasikartotų. Tačiau iš šio laiško turinio visiškai aiškiai matyti, kad jame nieko nėra parašyta apie V. Z. galimai padarytas nusikalstamas veikas ir jų aplinkybes. Todėl šis laiškas, kuriuo civilinis ieškovas kaip įrodymu grindžia savo ieškinį, nepatvirtina nei paties juridinio asmens reputacijai padarytos žalos fakto, jau nekalbant apie žalos dydį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto teiginio, jog apie byloje nagrinėjamą situaciją sužinojo visi įstaigos darbuotojai. Be to, jei vėliau toks faktas ir buvo sužinotas, tai prie to prisidėjo pati įstaigos administracija, išsiųsdama šį laišką.

21. Byloje taip pat nėra ir duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio įstaigos darbuotojai turėjo būti papildomai motyvuojami tęsti vakcinacijos kampaniją. Iš civilinės ieškovės atstovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme žinoma, kad VšĮ X kolektyvas buvo motyvuojamas papildomais piniginiais priedais iki byloje nagrinėjamų įvykių tam, kad vakcinacijos kampanija vyktų sėkmingai, ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl V. Z. veiksmų šie priedai turėjo būti didinami.

22. Didelės žalos įstaigai padarymo nepatvirtina ir civiliniame ieškinyje nurodytas teiginys, kad galimiems V. Z. pažeidimams nustatyti VšĮ X buvo sudaryta komisija, kas, be kita ko, nėra nei juridinio asmens reputaciją pažeidžianti, nei ypatingų papildomų resursų reikalaujanti procedūra. Komisija visuomet sudaroma sprendžiant dėl galimai padaryto darbuotojo drausminio nusižengimo aplinkybių tyrimo, po ko ji surašo išvadą. Be to, tokios komisijos sudarymas ir jos išvados parengimas įgyvendinamas vidiniais įstaigoje priimamais teisės aktais, ir nėra orientuotas į išorinius subjektus, kas leistų spręsti apie juridinio asmens reputacijos pažeidimą tokiais atvejais.

23. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam M. M. didelės žalos padarymo, pažymėtina, kad nukentėjusysis dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau nutarus byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, jis teismo posėdyje neapklaustas, teismo posėdyje buvo ištirti (išvardijant) jo ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai (t. 3, b. l. 39-43). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nors ir parodė, kad sugaišo laiko, kol bandė išsiaiškinti, kodėl po vakcinacijos jam e.sveikata sistemoje nebuvo sugeneruotas galimybių pasas, dėl šios situacijos jautė apmaudą ir pyktį, taip pat buvo išsigandęs, kad neturėdamas vakcinaciją patvirtinančių dokumentų, negalės laiku išvykti dirbti į Norvegiją, tačiau parodė ir tai, kad pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Iš parodymų turinio žinoma ir tai, kad europiniu skiepijimo sertifikatu ir galimybių pasu nukentėjusysis negalėjo pasinaudoti nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. spalio 11-12 d., o patirti nepatogumai jam nesukliudė išvykti į Norvegiją (t. 1, b. l. 31-33). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat parodė, kad laiku negavęs galimybių paso patyrė streso, sugaišo laiko, tačiau dėl to reikšti civilinio ieškinio nenorėjo. Taigi, įvertinus nukentėjusiojo M. M. parodymus, galima sutikti, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio jis patyrė tam tikrų neigiamų emocijų. Tačiau nukentėjusysis nepatyrė tokio pobūdžio nepatogumų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad dėl V. Z. nusikalstamų veiksmų jam buvo padaryta didelė žala. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti kaltinime nurodytą abstrakčią frazę, kad byloje nagrinėjama situacija pakirto M. M. pasitikėjimą viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tokio turinio nukentėjusiojo parodymų byloje nėra, to jis neišsakė ir apklausiamas teismo posėdyje.

24. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Z. veiksmuose nenustačius šia veika sukeltų būtinųjų padarinių – didelės žalos – valstybei, juridiniam asmeniui VšĮ X ir fiziniam asmeniui M. M., ji dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jos pavojingumo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

25. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias nuteistosios atliktas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: V. Z., dirbdama VšĮ X (duomenys neskelbtini) skyriuje medicinos gydytoja ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2021 m. rugsėjo 22 d. nuo 12 val. 00 min. iki 16 val. 00 min. VšĮ X vakcinavimo išvykoje, vykusioje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdama su elektronine sistema „My hybridlab“ ir naudodamasi VšĮ X (duomenys neskelbtini) skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos A. T. prisijungimo prie „My hybridlab“ duomenimis, tyčia, siekdama asmeninės naudos, t. y., įgyti savo vardu išduotus Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą bei galimybių pasą, vietoje skiepytis atėjusio M. M. asmens duomenų elektroninėje sistemoje „My hybridlab“ suvedė savo asmens duomenis ir tikrovės neatitinkantį telefono numerį, raštu užpildė savo vardu kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną, kurį pateikė VšĮ X administracijai, taip pateikdama save kaip COVID-19 Vaccine „Janssen“ vakcina paskiepytą asmenį, nors jokia vakcina nuo COVID-19 skiepyta nebuvo. Taip V. Z. tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis „My hybridlab“ sistemoje, dėl ko VšĮ X vyriausioji slaugos administratorė R. Č. nežinodama, jog tokie pateikti duomenys yra neatitinkantys tikrovės, pasirašė savo elektroniniu parašu ir taip patvirtino visus 2021 m. rugsėjo 22 d. vakcinuotų asmenų vakcinacijos dokumentus, ir taip V. Z. e.sveikata sistemoje buvo sugeneruotas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas. Tokie jos veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius.

26. Nuteistosios gynėjas ir pati nuteistoji neginčijo šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos kvalifikavimo. Nuteistoji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką teisiamajame posėdyje. Visgi apeliaciniame skunde teigiama, kad ši veika yra praradusi pavojingumą, nes nebegalioja galimybių pasas. Taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisinio reguliavimo, susijusio su suklastoto dokumento pobūdžiu, teigiant, kad jis negali būti vertinamas kaip dokumentas. Be to, nesutinkama su teismo nuosprendžiu dėl nuteistajai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

27. Taigi, atsakant į skunde keliamus klausimus, kolegija pirmiausia pasisako dėl BK 36 straipsnio taikymo galimybių šioje byloje. Kaip minėta, apeliaciniame skunde išreikštas prašymas, vadovaujantis BK 36 straipsnio nuostatomis, atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jos padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo, siejant tai su galimybių paso galiojimo sustabdymu, prarado pavojingumą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuostatų taikymui nėra teisinio pagrindo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos, visos šalies mastu, praranda pavojingumą. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, nes nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo neprarado. Priešinga išvada negali būti padaryta įvertinus ir tai, kad nuo 2022 m. vasario 5 d. Lietuvoje yra sustabdytas galimybių paso taikymas. Pažymėtina, kad V. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ne už tai, kad suklastojo galimybių pasą, o už tai, kad vietoje skiepytis atėjusio M. M. asmens duomenų elektroninėje sistemoje „My hybridlab“ suvedė savo asmens duomenis ir tikrovės neatitinkantį telefono numerį, raštu užpildė savo vardu kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną, kurį pateikė VšĮ X administracijai, taip pateikdama save kaip COVID-19 Vaccine „Janssen“ vakcina paskiepytą asmenį, nors jokia vakcina nuo COVID-19 skiepyta nebuvo. Tokia veika, kaip tam įgaliojimus turintis asmuo sistemoje surašo žinomai melagingus duomenis, sukuriant po to elektroninėje laikmenoje tikrovės neatitinkantį dokumentą, nėra ir negali būti pripažinta praradusia pavojingumą, kadangi realizuojant tokio pobūdžio veiksmus gali būti suklastojamas ne tik minėtas galimybių pasas, bet ir kiti elektroninėse sistemose saugomi duomenys, kurių pagrindu generuojami ir kiti dokumentai.

28. Apeliaciniame skunde, susiejant su BK 300 straipsnio 1 dalies dalyku, išreikštas prašymas sustabdyti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti prašymai dėl 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymui. Teisėjų kolegija su tokiu prašymu nesutinka, nes skunde aptariamas teisinis reguliavimas nėra tiesiogiai susijęs su nuteistosios padaryta veika, ir tai netrukdo nagrinėti baudžiamosios bylos bei vertinti nuteistosios veiksmų baudžiamosios teisės prasme.

29. Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimti Kauno apygardos teismo ir Vilniaus apygardos prašymai Nr. 1B-10/2022 ir. Nr. 1B-18/2022 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ atitinkamų punktų ir papunkčių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardų teismai į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdę apeliacine tvarka nagrinėjamas bylas, kuriose asmenys pirmosios instancijos teismų pripažinti kaltais pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje asmuo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo kito asmens dokumentą, t. y., galimybių pasą; Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje asmuo pagal 302 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad neturėdamas teisinio pagrindo nukopijavo iš mobiliojo ryšio telefono kitam asmeniui priklausantį galimybių pasą su QR kodu, tokiu būdu įgijo bei byloje nustatytomis aplinkybėmis laikė ir panaudojo svetimą dokumentą – galimybių pasą. Šioje byloje V. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip jau buvo minėta, pripažinta kalta ne už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą - galimybių pasą, o už tai, kad siekdama įgyti galimybių pasą ir Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą, vietoje skiepytis atėjusio M. M. asmens duomenų elektroninėje sistemoje „My hybridlab“ suvedė savo asmens duomenis ir tikrovės neatitinkantį telefono numerį, raštu užpildė savo vardu kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną, kurį pateikė VšĮ X administracijai, taip pateikdama save kaip COVID-19 Vaccine „Janssen“ vakcina paskiepytą asmenį, nors jokia vakcina nuo COVID-19 skiepyta nebuvo. Taigi, nors tiek šioje dėl V. Z. nagrinėjamoje byloje, tiek apygardų teismuose apeliacine tvarka nagrinėjamose ir šiuo metu sustabdytose baudžiamosiose bylose nusikalstamų veikų laikotarpis ir tuo metu egzistavęs teisinis reguliavimas, numatęs galimybių paso galiojimą, sutampa, tačiau faktinės bylos aplinkybės, taip pat ir nusikaltimų dalykai yra skirtingi. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo sustabdyti šią baudžiamąją bylą ar atidėti jos nagrinėjimo iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti prašymai dėl 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymui, nes minėtu nutarimu galiojęs teisinis reguliavimas nėra susijęs su šia nagrinėjama baudžiamąja byla.

Dėl paskirtos bausmės

30. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgė, kad V. Z. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, siekdama asmeninės naudos. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Z. anksčiau neteista (t. 2, b. l. 87–88), dirba VšĮ Y ligoninės (duomenys neskelbtini) filialo priėmimo–skubios pagalbos skyriaus medicinos gydytoja, charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 38). Teisėjų kolegija be to pažymi, kad V. Z. taip pat nebausta ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 85–86), ji yra jauno amžiaus (gimusi 1992 m.), jos padaryta nusikalstama veika, suklastojus tikrą dokumentą, nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių tiesiogiai dėl jos nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam M. M., o byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad ši nusikalstama veika buvo pavienė ir atsitiktinė. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, o jos asmenybė - mažiau pavojinga. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti V. Z. švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. Z. už padarytą nusikalstamą veiką nustatant minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą baudos dydį - 50 MGL. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 3, b. l. 40), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė (bauda) mažintina vienu trečdaliu.

32. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y., nuo šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, ir Klaipėdos apygardos teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas. Keisti šio termino, jį trumpinant, pagrindo nėra, kadangi būtų pabloginta nuteistosios padėtis nesant paduoto skundo jos padėtį bloginančiais pagrindais. Ilginti terminą pagrindo taip pat nėra, nes nuteistajai dirbant, teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir protingas dalimis sumokant baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

33. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. kartu su bausme skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnyje – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas, motyvuojant tuo, kad V. Z. jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė savo darbinėje veikloje, vykdydama funkcijas, kurių metu jai buvo suteikti tam tikri įgaliojimai, dėl kurių ji buvo laikoma valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

34. Šiuo nuosprendžiu išteisinus V. Z. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ją kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį lieka galioti. Konstatuotina, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nuteistoji padarė darbinės veiklos srityje, todėl formaliai baudžiamojo poveikio priemonė jai gali būti taikoma. Vis tik, baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas formaliai. Kiekvienu atveju bet kokias asmens teises ir laisves varžančių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas turi būti įvertintas atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo principus, jų suderinamumą su paskirta bausme. Kaip minėta, V. Z. dirba VšĮ Y ligoninės (duomenys neskelbtini) filialo priėmimo–skubios pagalbos skyriaus medicinos gydytoja, nusikalstama veika padaryta atliekant jai kitas (komandiruotas, o ne tiesiogiai su pacientų gydymu susijusias, funkcijas), žala dėl jos padaryto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, pacientams nepadaryta, jai paskirta bauda, kurią ji galėtų susimokėti gaudama legalų atlygį už savo atliekamą darbą, ir galiausiai, pasveriant vertybes, kolegijos vertinimu, didesnė nauda visuomenei ir valstybei bus, jog ilgalaikį ir sudėtingą mokymo procesą praėjęs ir gydytojo kvalifikaciją įgijęs asmuo toliau teiks visuomenei naudingas ir labai trūkstamas gydymo paslaugas, nei kad pakankamai ilgam laikui bus eliminuotas iš darbo rinkos, praras kvalifikaciją, ar apskritai po to į darbo rinką nesugrįš. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri, be kita ko, ir apsunkintų nuosprendžio įvykdymą mokant paskirtą baudą, būtų neracionalu, neprotinga ir neteisinga. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnyje, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

35. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas civilinio ieškovo VšĮ X civilinis ieškinys, ir iš V. Z. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kaip jau buvo minėta, iš civilinio ieškinio turinio (t. 1, b. l. 54–57), taip pat apeliacinės instancijos teisme pateiktų civilinio ieškovo atstovo paaiškinimų, neturtinė žala juridiniam asmeniui yra grindžiama dalykinės reputacijos pažeidimu.

36. Atsižvelgiant į CK 2.24 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo pagrindus ir būdus, ir į CK 6.250 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir pagrindus, neturtinės žalos atlyginimas kaip juridinio asmens pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017). Tačiau, bet kokiu atveju, neturtinės žalos faktas ir dydis privalo būti įrodomi, šiuo aspektu pažymint ir tai, jog neturtinė žala visada atlyginama tik tuomet, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

37. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis civilinio ieškovo pateiktais įrodymais dėl padarytos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, kiekviena nusikalstama veika visada asmenims sukelia nepatogumų, pakenkia neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nusikalstama veika padarytas neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017).

38. Šio nuosprendžio 15-23 pastraipose jau išdėstyta, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir civilinės ieškovės atstovas, kad dėl V. Z. padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeista juridinio asmens reputacija. Civilinės ieškovės VšĮ X civiliniame ieškinyje, kaip minėta, tik deklaratyviai nurodyta, kad nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo pakenkta įstaigos reputacijai, darbuotojai jautė nusivylimą, sumišimą, jiems tapo „ne prestižas“ dirbti minėtoje įstaigoje, tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė padaryta neturtinė žala, kaip konkrečiai dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo įstaigos reputacija, kokios aplinkybės rodo, kad tai turėjo neigiamos įtakos darbuotojų ar išorinių subjektų pasitikėjimui įstaiga, jos atliekamomis funkcijomis, patikimumui ir pan., civiliniame ieškinyje nenurodyta, to nepaaiškino ir civilinės ieškovės atstovas. Taigi, teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos VšĮ X padarymo, konstatuoja, kad nenustatyta, jog minėta įstaiga dėl V. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, patyrė neturtinės žalos. Todėl VšĮ X civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo prašymų ir nuosprendžio klausimų

39. Apeliaciniame skunde buvo išreikštas prašymas, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Toks laiduotojo prašymas nebuvo pateiktas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nors kolegija sudarė galimybę nuteistajai pasisakyti. Todėl šis apeliacinio skundo prašymas vertinamas kaip formalus ir deklaratyvus bei negali būti sprendžiamas ir tenkinamas.

40. Civilinės ieškovės atstovas advokatas Paulius Gutauskas teismui pateikė prašymą iš nuteistosios V. Z. už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui bei už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje priteisti 1 500 Eur dydžio išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai (sąskaita faktūra, patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), kurie patvirtina, kad civilinė ieškovė VšĮ X advokatui Pauliui Gutauskui už teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur.

41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, be kita ko, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.), nuteistojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, Nr. 2K-54-628/2021).

42. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios V. Z. ir jos gynėjo apeliacinį skundą, kuris šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu didžiąja dalimi tenkinamas, V. Z. išteisinama dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o VšĮ X civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, priteisti civilinės ieškovės VšĮ X turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018, 2K-48-495/2021), todėl civilinės ieškovės atstovo prašymas atmetamas.

43. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. vasario 10 d. gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. Z. apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 101,67 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y., iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajai paskirtas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyriaus sprendimu, teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2023 m. vasario 8 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi (prašymas pateiktas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas negalėtų būti nagrinėjamas. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog šioje byloje buvo pripažinta, kad nuteistoji buvo nepagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Jos baudžiamasis persekiojimas nagrinėjamoje situacijoje dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nepagrįstas, nes jos veiksmų pavojingumas ir padaryta žala valstybei buvo aiškiai pervertinta. Tokioje situacijoje valstybės reikalavimas atlyginti jos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą nuteistajai yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. Z. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat dėl bausmių subendrinimo ir civilinio ieškinio.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. Z., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė 210 MGL, t. y, 10 500 Eur (dešimt tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda.

Nuteistajai V. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – 50 MGL, t. y., 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. Z. galutinę bausmę – 33 MGL, t. y., 1 650 Eur (tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir Klaipėdos apygardos teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 68² straipsnio nuostatomis, V. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams, panaikinti.

Atmesti civilinio ieškovo VšĮ X civilinį ieškinį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti.

Civilinės ieškovės atstovo advokato Pauliaus Gutausko prašymą dėl išlaidų atlyginimo civilinei ieškovei VšĮ X atmesti.