Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams Liucynai Vasiliauskienei, Dominykui Klimaševskiui,

dalyvaujant ieškovo įgaliotam asmeniui B. P. atsakovo direktoriui P. K. ir atsakovo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spinada“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus dėl žalos priteisimo iš atsakovės UAB „Spinada“. Atsakovė prašė ieškinio reikalavimus jai atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atsakovės pareigos atsakyti pagal pareikštus ieškinio reikalavimus

6. Reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Spinada“ nesutiko su pareikštu ieškiniu, savo nesutikimą grįsdama tuo, jog padarytą žalą asmeniui turi atlyginti ją padaręs asmuo. Nurodė, jog 2020 m. gruodžio 12 d. kilusio eismo įvykio metu autotransporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju buvo P. K., o ne UAB „Spinada“. P. K. teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus – padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Todėl UAB „Spinada“ negali būti atsakinga už padarytą žalą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Spinada“ su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5915811, kuria laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. kovo 13 d., buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Minėtas automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė UAB „Spinada“. Minėto eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas P. K. – UAB „Spinada“ direktorius. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. gruodžio 12 d. – šeštadienį.

10. 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu teismas, išklausęs šalių poziciją ir atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykis įvyko šeštadienį (ne darbo dieną), pasiūlė ieškovei pakeisti byloje atsakovą. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pasilieka prie pozicijos, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir prašė priteisti žalos atlyginimą iš UAB „Spinada“.

11. Teismas pažymi, kad 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu P. K. nurodė, jog nepamena, dėl kokių priežasčių jis važiavo automobiliu, kai įvyko eismo įvykis, pažymėjo, jog jis dirba tada, kada reikia, t. y. jeigu reikia, dirba ir šeštadieniais. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu P. K. paaiškino, kad jis prisimena, jog vairavo minėtą automobilį šeštadienį, važiavo asmeniniais tikslais į UAB „Norfa“, šalia kurios aikštelėje eismo įvykis ir įvyko. Atsakydamas į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu jis valdė UAB „Spinada“ priklausantį automobilį tą dieną, kai įvyko minėtas eismo įvykis, P. K. nurodė, jog vairavo UAB „Spinada“ akcininkės O. K. pavedimu.

12. Taigi tiek atsakovės tiek trečiojo asmens pozicija dėl atsakovo netinkamumo byloje iš esmės grindžiama tik argumentu, jog P. K. vairavo minėtą transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį važiuodamas asmeniniais tikslais, t. y. neveikdamas UAB „Spinada“ tikslais ir interesais.

13. Teismas, vertindamas šį atsakovės bei trečiojo asmens argumentą dėl atsakovo netinkamumo byloje, pažymi, kad nors iš byloje pateiktos 2019 m. gegužės 17 d. darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad P. K. (direktoriui) nustatyta darbo laiko norma nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 darbo valandas, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ir DK) numato, jog juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų (DK 103 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės minėta darbo sutartis neapriboja galimybės UAB „Spinada“ vadovui atlikti darbo funkcijas ne sutartyje numatytu darbo laiku.

14. Be to, nors P. K. 2022 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog prisimena, kad važiavo automobiliu asmeniniais tikslais, tačiau vėliau nurodė, kad važiavo UAB „Spinada“ akcininkės pavedimu. Iš to darytina išvada, kad P. K. vairavo automobilį veikdamas būtent UAB „Spinada“ interesais. Byloje nėra įrodymų, kurie šią aplinkybę paneigtų (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovės atstovas 2022 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ir nurodė, kad aplinkybę, jog P. K. važiavo UAB „Spinada“ priklausančiu automobiliu asmeniniais tikslais patvirtina liudytojos O. K. parodymai, užfiksuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-501-961/2021 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau minėto nutarimo turinys nepaneigia nustatytos aplinkybių, kad apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Spinada“, kad P. K. yra UAB „Spinada“ vadovas ir kad jis vairavo UAB „Spinada“ automobilį akcininkės pavedimu.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. K. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą, ar UAB „Spinada“ perka prekes UAB „Norfoje“ atsakė, jog ne. Tačiau to paties teismo posėdžio metu jis nurodė, kad įmonės veikla iš esmės yra prekių perpardavinėjimas. Nurodė, kad šios prekės gali būti įvairios, pvz. įranga, buitinė chemija, buitinės valymo prekės, priemonės picoms kepti ir kt. Teismo žiniomis, minėtomis prekėmis (pvz. tam tikra buitine chemija, valymo priemonėmis) prekiaujama prekybos centre UAB „Norfa“. Jokių įrodymų, pagrindžiančių poziciją, jog UAB „Spinada“ neperka prekių iš minėto prekybos centro byloje (ar, kad perka iš kitų tiekėjų) nėra pateikta.

16. Teismas akcentuoja, kad bendrovės teisinės formos specifika pasižymi tuo, kad akcininkų turtas yra perduodamas valdyti profesionaliems vadovams, kuriems įstatymai suteikia valdymo organų kompetenciją, nustato pareigas ir civilinę atsakomybę už šių pareigų pažeidimą. Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006. Teismų praktika. 2006, Nr. 26; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 32; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35, kt.). Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai.

17. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą.

18. CK 2.87 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens organų nariai turi pareigas pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ta pati taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

19. Nors P. K. nurodė vairavęs automobilį asmeniniais tikslais, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kad jis būtų pasinaudojęs bendrovės turtu savavališkai. Taigi iš esmės atsakovė bei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų poziciją, kad įvykusio eismo įvykio metu P. K. valdė transporto priemonę, kuri priklausė UAB „Spinada“, veikdamas asmeniniais, o ne įmonės interesais. Atvirkščiai, pats P. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilį vairavo UAB „Spinada“ akcininkės pavedimu. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus argumentus, darytina išvada, kad P. K., 2020 m. gruodžio 12 d. padaręs eismo įvykį vairuodamas UAB „Spinada“ priklausantį automobilį, veikė ne savo asmeniniais, tačiau bendrovės ir jos akcininkės naudai, t. y. bendrovės interesais.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 14 punktas). Darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

21. Nustačius, kad minėtas eismo įvykis, vairuojant akcininkės pavedimu UAB „Spinada“ priklausantį automobilį, padarytas direktoriaus P. K., darytina išvada, jog už minėto eismo įvykio metu sukeltą žalą turi atsakyti UAB „Spinada“.

22. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, yra tinkamas. Todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos atlyginimo

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

24. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

25. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Spinada“ su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5915811, kuria laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. kovo 13 d., buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Šios sutarties 5.2. punktas numato, kad jei draudėjas ar apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Sutartyje ar 1.7 punkte išvardintuose teisės aktuose nustatytas pareigas, draudikas, vadovaudamasis teisės aktais, turi teisę įstatymų numatyta tvarka susigrąžinti iš draudėjo ar valdytojo išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį. Šios Sutarties 1.7 punkte numatyta, jog Sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos.

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 12 d. Minsko pl. 3, Vilnius P. K., valdydamas transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu susidūrė ir apgadino transporto priemonę SKODA KAROQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas P. K., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančios sąskaitos faktūros Nr. KB21000040 matyti, kad transporto priemonės SKODA KAROQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas po minėto eismo įvykio kainavo 1 979,78 Eur. Taip pat iš byloje esančios 2021 m. vasario 5 d. išvados apie transporto priemonės prekinės vertės netekimą matyti, jog minėto automobilio vertė po įvykusio eismo įvykio sumažėjo 327,15 Eur. Bylos duomenimis, ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems nukentėjusiesiems nuostolius, išmokėdamas bendrą 2 206,93 Eur dydžio draudimo išmoką. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis įstatymų nuostatomis ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės už išmokėtą draudimo išmoką. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovas 2021 m. vasario 10 d. siuntė atsakovei pretenziją su prašymu apmokėti išmokėtą 2 206,93 Eur draudimo išmoką, tačiau, bylos duomenimis, atsakovė su ieškovu neatsiskaitė.

27. Byloje ginčo dėl prašomo priteisti žalos dydžio nekilo. Žalos dydį patvirtina byloje esanti sąskaita faktūra Nr. KB21000040 už apgadinto automobilio remontą, 2021 m. vasario 5 d. išvados apie transporto priemonės prekinės vertės netekimą, pranešimai apie draudimo išmoką. Remiantis šiais įrodymais teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

28. Atsižvelgiant į tai, kad įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė UAB „Spinada“ direktorius P. K. UAB „Spinada“ akcininkės pavedimu, į tai, kad P. K. teismo nutarimu pripažintas eismo įvykio kaltininku, pasišalinusiu iš įvykio vietos, taip pat į tai, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmokas žalą patyrusiems asmenims, taip pat vadovaujantis įstatymo nuostatomis, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti ieškovo naudai 2 206,93 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 206,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės baigties

31. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Ieškovė byloje patyrė 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Tai pagrindžia byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. HAN-492090. Kadangi ieškinys tenkintas pilna apimtimi, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovės.

34. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 5,32 Eur, todėl tenkinus ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį ši suma priteistina iš UAB „Spinada“ (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,

nusprendė:

ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spinada“, j. a. k. 305147975, 2 206,93 Eur (du tūkstančius du šimtus šešis eurus 93 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (2 206,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spinada“, j. a. k. 305147975, 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.