- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-2015-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14010-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Citadele“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 3 metų ir 7 mėnesių laikotarpiui bei nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimu iš jos atsakovui V. P. priteista 13 198,50 Eur suma. Ieškovės materialinė padėtis yra sunki. Jos darbo užmokestis yra 513 Eur per mėnesį, papildomai ieškovė gauna 60 Eur valstybės išmoką už du vaikus, jokių santaupų neturi. Su ieškove liko gyventi šalių nepilnamečiai vaikai A. P. ir A. P., kuriuos išlaiko viena ieškovė, nes atsakovas iki šios dienos vaikams išlaikymo neteikia. Ieškovė turi 3 000 Eur vartojimo kreditą, kuriam padengti kas mėnesį moka po 66 Eur. Dėl nepakankamų pajamų ir jau turimo kredito ji negali gauti tokio dydžio kredito, kurio pakaktų atsiskaityti su atsakovu. Ieškovė su vaikais gyvena jai priklausančiame name, todėl parduoti šio turto negali. Kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir gautas lėšas skirti atsiskaitymui su atsakovu, neturi. Perdavus priteistos kompensacijos išieškojimą antstoliui, ieškovės materialinė padėtis dar labiau pablogėtų, nes prisidėtų ir vykdymo išlaidos, o dėl to nukentėtų šalių nepilnamečiai vaikai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovės D. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis atmetė.
3. Teismas nustatė, kad šalys dar iki santuokos pradžios apsigyveno ieškovės paveldėtame name (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno visą santuokos laikotarpį. Šalių santuoka sudaryta 2007 metais, nutraukta 2018 metais, taigi 11 metų šeimos gyvenamoji vieta buvo minėta namų valda. Taigi daug metų gyvenus Kaune, būtent čia yra atsakovo socialinių ir ekonominių interesų vieta, todėl atsakovui galimai reikės šiame mieste susirasti kitą gyvenamąją vietą nuomos ar pirkimo pagrindu, o tam reikės lėšų. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą Kazlų Rūdos sen., kurių vidutinė rinkos vertė iš viso yra 3 735 Eur, taigi net ir pardavus visą šį turtą atsakovui nepakaktų lėšų įsigyti kitą gyvenamąją būstą Kaune. Nutraukus santuoką, namų valda Kauno r., liko asmenine ieškovės nuosavybe, o atsakovui priteista 13 198,50 Eur piniginė kompensacija, kurią ieškovė pageidauja sumokėti per 3 metus 7 mėnesius, mokant po 300 Eur kas mėnesį.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį kompensacijos už santuokinį turtą mokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip dvejiems metams, jei pateikiama adekvati šios prievolės užtikrinimo priemonė. Nors ieškovė prašo kompensacijos mokėjimą ne atidėti, bet išdėstyti, tikslinga atsižvelgti į minėtame straipsnyje aptartą terminą ir šiuo atveju, nes sprendžiama dėl tokios pačios prievolės – kompensacijos už santuokinį turtą – įvykdymo. Kompensacijos mokėjimas po 300 Eur šiuo atveju neatitiktų protingumo principo, nes atsakovas turėtų nepagrįstai ilgai laukti (beveik 4 metus) jam priteistos pinigų sumos. Be to, nėra aišku, kaip gaudama 513 Eur darbo užmokestį, 60 Eur valstybės paramą už nepilnamečius vaikus, turėdama kitų nedidelių kreditorinių įsiskolinimų ir neturėdama papildomų pajamų ar santaupų, ieškovė sugebėtų beveik 4 metus kas mėnesį mokėti atsakovui po 300 Eur.
5. Teismas sprendė, kad ieškovei priklausančios namų valdos vertė yra 56 000 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji, turėdama 3 000 Eur vartojimo kreditą, negautų paskolos, kurios pakaktų atsiskaityti su atsakovu. Turint tokios vertės nekilnojamąjį turtą, 13 198,50 Eur paskolos gavimas labiau tikėtinas, negu netikėtinas.
6. Teismo sprendimu iš atsakovo šalių dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui yra priteista po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas priteisto išlaikymo nemoka. Tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė yra pagrindas ieškovei kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, o ne kreiptis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
7. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos materialinę padėtį nėra pakankamos nustatyti, kad būtina išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, turi pakankamai didelės vertės nekilnojamąjį turtą, be to, iš bylos duomenų žinoma, kad ieškovei materialiai daug padeda šeimos nariai, todėl ieškovė gali rasti galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir atsiskaityti su atsakovu padedama šeimos narių ar pasinaudodama kredito įstaigų paslaugomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas atsižvelgė tik į atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgdamas į ieškovės galimybes sumokėti priteistą kompensaciją bei į nepilnamečių vaikų interesus.
1.2. Atsakovas prieštaravimų (atsiliepimo) į pateiktą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą nepateikė. Šiuo metu jis turi kur gyventi ir gyvena kartu su savo mama. Mažai tikėtina, kad jis įsigytų būstą iš karto gavęs visą priteistą 13 198,50 Eur kompensaciją.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie materialinę padėtį nėra pakankamos nustatyti, jog būtina išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė dirba UAB „Hoptransa“, šiuo metu baigiasi bandomasis laikotarpis ir ieškovės gaunamos pajamos padidės.
1.4. Nors teismas pripažino, kad iš bylos duomenų žinoma, jog ieškovei materialiai daug padeda šeimos nariai, tačiau pats sau prieštaraudamas sprendė, kad ieškovė gali rasti galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir atsiskaityti su atsakovu padedama šeimos narių ar pasinaudodama kredito įstaigų paslaugomis. Ieškovė yra paėmusi 3 000 Eur vartojimo kreditą, kuriam padengti kas mėnesį moka po 66 Eur. Taigi mažai tikėtina, kad kita kredito įstaiga suteiktų ieškovei dar vieną kreditą. Nors artimieji ieškovei padeda materialiai, tačiau parama panaudojama išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Išdėsčius sprendimo vykdymą, artimieji prisidėtų prie dalimis mokėtinos sumos atsakovui.
1.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, nors ir gaudama labai nedideles pajamas, nevengia grąžinti skolos, sau ir nepilnamečių vaikų pragyvenimui pasilikdama labai nedidelę pajamų dalį, o nekilnojamas turtas (namas), į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra vienintelis ieškovės turimas turtas ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.
1.6. Teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja kasacinio teismo praktikoje nurodytiems kriterijams, kuriais vadovaujantis galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nors iš dalies tenkinus atskirąjį skundą, sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis terminą nustatyti ne ilgiau nei 1 metams ir priteisti 5 proc. metines palūkanas iš ieškovės D. P. nuo 2018 m. liepos 25 d. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos bei priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo dienos atsakovo naudai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį kompensacijos už santuokinį turtą mokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip dvejiems metams. Nors apeliantė prašo kompensacijos mokėjimą ne atidėti, bet išdėstyti, tačiau atsižvelgtina į minėtą terminą, kadangi sprendžiama dėl tokios pačios prievolės, t. y. kompensacijos už santuokinį turtą, įvykdymo. Taigi apeliantė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą terminui, kuris prieštarauja įstatyme nustatytam terminui.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams A. P. ir A. P. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. liepos 4 d.) iki vaikų pilnametystės. Taigi įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas buvo įpareigotas sumokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą už 12 mėnesių, t. y. 3 600 Eur. Ši suma buvo pervesta 2018 m. rugpjūčio 6 d. 2018 m. rugsėjo 21 d. taip pat buvo atliktas mokėjimo pavedimas skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Aplinkybę, kad nepilnamečiams vaikams kas mėnesį yra ir bus mokamas išlaikymas taip pat patvirtina Swedbank AB sudaryta 2018 m. rugsėjo 21 d. periodinio mokėjimo sutartis. Taigi apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nepilnamečius vaikus išlaiko viena.
2.3. Tiek iki santuokos sudarymo su apeliante, tiek per visus 11 santuokos metų, atsakovas gyveno ir dirbo Kaune, šiuo metu ir toliau dirba Kaune. Šiuo metu gyvendamas pas savo mamą (duomenys neskelbtini), atsakovas kiekvieną dieną važiuoja į darbą Kaune, dėl ko patiria neproporcingai dideles kuro išlaidas, kurių galėtų išvengti tik gavęs kompensaciją ir atitinkamai galėdamas turėti gyvenamąją vietą Kauno mieste.
2.4. Apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 1712754 bendra vertė nustatyta net 90 000 Eur (56 000 Eur vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė ir 34 000 Eur vidutinė žemės sklypo rinkos vertė). Tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendra vidutinė rinkos vertė siekia 3 735 Eur.
2.5. Ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ji būtų kreipusis į kokią nors kredito įstaigą ir jai nebūtų suteiktas kreditas.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovė, prašydama teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis, nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, kaip iš gaunamų pajamų kas mėnesį galės atsakovui išmokėti po 300 Eur, išskyrus deklaratyvius teiginius apie ateityje galimai padidėsiantį darbo užmokestį, kas nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
2.7. Nors ieškovė nurodo, kad ji nevengia mokėti skolos, tačiau per visą laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 25 d., iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienos jokios kompensacijos dalies savanoriškai nesumokėjo.
2.8. Ieškovės siūlomas mokėjimų išdėstymas neatitinka ne tik teisingumo ir protingumo kriterijų, tačiau ir teismo sprendimo privalomumo principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo V. P. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. rugpjūčio 6 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymą, 2018 m. rugsėjo 21 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymą, 2018 m. rugsėjo 21 d. Swedbank AB periodinio mokėjimo sutartį – sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, tinkamai neinformavus atsakovo (prašymas išsiųstas ne atsakovo gyvenamosios vietos adresu), taigi jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų anksčiau, o dalis įrodymų yra gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, rašytiniai įrodymai buvo išsiųsti ieškovei susipažinimui, ji turėjo teisę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl jų, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės D. P. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.
15. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
16. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais.
17. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).
18. Ieškovė D. P. prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimu priteistą 13 198,50 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę dalinamo turto dalį grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, kad jos darbo užmokestis yra 513 Eur per mėnesį, papildomai gauna 60 Eur valstybės išmoką už du vaikus, jokių santaupų neturi, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi vartojimo kreditą, kuriam padengti kas mėnesį moka po 66 Eur, gyvena su vaikais jai priklausančiame name, todėl parduoti šio turto negali, kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir gautas lėšas skirti atsiskaitymui su atsakovu, neturi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos turtinę padėtį nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, t. y. atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą.
19. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Ieškovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 3 metų ir 7 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad, nors ieškovė prašo kompensacijos atsakovui mokėjimą ne atidėti, bet išdėstyti, tačiau nėra pagrindo nesivadovauti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu, kadangi sprendžiamas klausimas yra susijęs su tokios pat prievolės – kompensacijos sutuoktiniui už priteistą didesnę turto dalį išmokėjimo – įvykdymu. Taigi ieškovės prašomas nustatyti terminas teismo sprendimo įvykdymui dalimis yra nesuderinamas su imperatyviomis įstatymo nuostatomis.
20. Antra, vien blogos turtinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti, o šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 3 metų ir 7 mėnesių laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laiko tarpui šiuo atveju neatitiktų skolininkės ir kreditoriaus interesų pusiausvyros – atsakovas V. P. turėtų nepagrįstai ilgai (beveik 4 metus) laukti jam priteistos pinigų sumos.
21. Be to, pažymėtina, kad ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. P. nekilnojamasis turtas Kazlų Rūdos sen. Atsakovas V. P., kuriam iš ieškovės D. P. priteista kompensacija, iki santuokos nutraukimo gyveno Kauno rajone, jo darbovietė buvo ir šiuo metu yra Kauno mieste. Atsakovas kitos gyvenamosios vietos Kauno mieste neturi ir šiuo metu gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini) bei važinėja į darbą Kauno mieste, dėl ko patiria nemažas transporto išlaidas. Atsakovas šių išlaidų galėtų išvengti tik turėdamas gyvenamąją vietą Kauno mieste. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, nutraukus santuoką, atsakovui galimai reikės susirasti kitą gyvenamąją vietą nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindais, o tam bus reikalingos piniginės lėšos. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Kazlų Rūdos sen. vidutinė rinkos vertė yra 3 735 Eur, taigi net ir pardavus šį turtą atsakovui nepakaktų lėšų įsigyti būstą Kauno mieste. Nors ieškovė D. P. atskirajame skunde nurodo, kad mažai tikėtina, jog atsakovas įsigytų būstą iš karto gavęs visą priteistą 13 198,50 Eur kompensaciją, tačiau toks ieškovės argumentas laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių (ieškovės ir atsakovo) iki santuokos nutraukimo buvusi gyvenamoji vieta asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovas kitos gyvenamosios vietos Kauno mieste iki šiol neturi, darytina išvada, kad, patenkinus ieškovės prašymą, atsakovo interesai būtų neproporcingai pažeisti.
22. Trečia, byloje esantys duomenys apie gaunamas ieškovės pajamas bei turimą turtą, neleidžia daryti išvados, kad ieškovės turtinė padėtis yra itin sunki arba kad yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Kaip jau minėta, ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 90 000 Eur. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi galimybę sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją paimdama paskolą iš kredito įstaigos. Nors ieškovė D. P. atskirajame skunde teigia, kad ji turi paėmusi 3 000 Eur vartojimo kreditą, todėl jai dar viena paskola nebūtų suteikta, tačiau toks ieškovės argumentas niekuo nepagrįstas, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo ir gavo neigiamą atsakymą. Ieškovė skunde taip pat nurodo, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, todėl dviejų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo našta tenka jai vienai, tačiau tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų Swedbank AB mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 3 600 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., o 2018 m. rugsėjo 21 d. pervedė 300 Eur už 2018 m. rugsėjo mėn., be to, 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas sudarė periodinio mokėjimo sutartį su Swedbank AB dėl 300 Eur sumos pervedimo į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui. Taigi šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas iki šiol buvo ir bus teikiamas.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieškovės D. P. pateiktus duomenis jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 513 Eur, ji taip pat gauna 60 Eur per mėnesį išmoką už vaikus, papildomų pajamų ar santaupų neturi, turi įsipareigojimų kredito įstaigai ir kas mėnesį moka apie 65 Eur įmoką. Taigi neaišku, kaip ieškovė, gaudama nedidelį darbo užmokestį, turėdama įsipareigojimų kredito įstaigai, taip pat turėdama pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo tokia pat dalimi, kaip ir atsakovas, sugebės atsakovui kiekvieną mėnesį dar sumokėti 300 Eur sumą. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo nesiėmė iniciatyvos gera valia bent dalimis mokėti priteistą kompensaciją. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi minėtos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas.
24. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat šalių turtinę padėtį, atsakovo teisėtus lūkesčius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės D. P. nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, o ieškovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą atsakovo V. P. turtinį interesą. Ieškovė yra jauna, darbinga, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, gauti paskolą iš kredito įstaigos ar su artimųjų giminaičių pagalba atsiskaityti su atsakovu, nedėstant priteistos kompensacijos dalimis per ilgą laikotarpį. Nesant atsakovo sutikimo išdėstyti priteistos kompensacijos įvykdymą, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas pažeistų atsakovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
25. Nors ieškovė D. P. atskirajame skunde teigia, kad atsakovas V. P. prieštaravimų (atsiliepimo) į pateiktą prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą nepateikė, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui ieškovės prašymas buvo siunčiamas ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas po santuokos nutraukimo jau nebegyvena, o ieškovė nei informavo atsakovą apie jo vardu gautus procesinius dokumentus, nei informavo teismą apie negalėjimą atsakovui įteikti minėtą korespondenciją. Atsakovas V. P. tik gavęs skundžiamą teismo nutartį (nutartis išsiųsta jo gyvenamosios vietos adresu) buvo informuotas apie ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir tik atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę išreikšti savo nesutikimo su šiuo prašymu motyvus.
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.