Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. eA2-2071-657/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-23Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-03-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-03-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2021-12-14Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2024-03-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
eA2-2071-657/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05494-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Civilinė byla Nr. eA2-2071-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05494-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (ieškovės) V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-15783-1087/2021, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (ieškovė) V. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

2. Nurodė, kad E. D. 2021 m. gegužės 6 d. perdavė V. S. VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus bei Kauno apylinkės teismo dokumentus, kurie paneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl savavališkos statybos bei jos apimčių. LR Seimo kontrolierė 1996 metais nustatė Kauno miesto savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimą, leidus privatizuoti bendrabučio (duomenys neskelbtini) visuomeninės paskirties patalpas, rekomendavo Kauno miesto merui kreiptis į teismą panaikinti neteisėtas butų (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis. LR Seimo kontrolieriaus 1996 m. gruodžio 12 d. pažymoje bei VĮ Registrų centro raštuose 2005 m. rugpjūčio 18 d. Nr. S-1970-2022 ir 2006 m. sausio 17 d. Nr. S-151-2022 padarytos išvados, nustatyti duomenys ir faktai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei pareiškėjai, nei teismui, nors aplinkybės egzistavo teismo proceso metu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Be to, procesas turi būti atnaujintas, kadangi teismas civilinę bylą išsprendė į ją neįtraukę nei daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, nei pareiškėjos V. S. kreditoriaus „Swedbank“, AB, nors V. S. priklausantis butas Nr. 73 yra įkeistas bankui.

4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) su pareiškėjos prašymu nesutiko.

5. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog jos nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai Nr. e2-182-615/2019 ir, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą Nr. e2-182-615/2019, būtų priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatuotas išvadas, kad savavališkai atliktų bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų mastas po Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nustatyto savavališko bendrabučio rekonstravimo darbų fakto tik didėjo.

6. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo bylos Nr. e2-182-615/2019 nagrinėjime trečiuoju asmeniu, todėl pareiškėjos argumentai dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukimo į procesą byloje Nr. e2-182-615/2019 yra nepagrįsti. Pareiškėjos ir L. L. S. kreditoriai ir savarankiško nekilnojamo daikto – bendrabučio (duomenys neskelbtini) savininkai nebuvo laikomi suinteresuotais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti tenkintas, nes pareiškėja iš esmės siekia ne atnaujinti procesą byloje Nr. e2-182-615/2019, tačiau šią bylą nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

8. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovių V. S. ir L. L. S. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 5 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-180105-00005, Nr. SSA-20-180105-00006, 2018 m. sausio 8 d. privalomąjį nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00003 ir Nr. PNSSP-20-180108-00004; taikyti ieškinio senatį. Teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), nurodydama, kad 2021 m. gegužės 6 d. E. D. perdavė V. S. valstybės įmonės Registrų centro, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus bei Kauno apylinkės teismo dokumentus, kurie paneigia teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes dėl savavališkos statybos bei jos apimčių.

10. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2019 rugsėjo 24 d. sprendimu atmesdamas ieškovių ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, konstatavo, kad ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir Inspekcijos 2018 m. sausio 5 d. surašytuose savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-20-180105-00005 (V. S.) ir Nr. SSA-20-180105-00006 (L. L. S.), nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias savavališką bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimą; argumentai, kad reikalavimas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius turi būti pagrįstas projektine dokumentacija, kadastrinėmis bylomis ir kitais galiojančiais dokumentais, taip pat atmestini. Asmenys, vykdydami savavališkus statybos darbus, prisiima visą su galimomis neigiamomis pasekmėmis susijusią riziką. Galiojantis teisinis reglamentavimas yra siejamas su pažeidimus sąlygojančių pakeitimų likvidavimu, o ne su įpareigojimu atkurti iki pažeidimo egzistavusią padėtį, ką padaryti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti neįmanoma ir netikslinga; eksperto A. Z. išvadoje nėra nustatyta bylai reikšmingų aplinkybių – šios bylos nagrinėjimo dalykas yra privalomųjų nurodymų galiojimo panaikinimas, o ne savavališkos statybos padarinių bendrabutyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalinimas, todėl pačioje išvadoje nėra jokių žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai; atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos faktas byloje yra įrodytas, jį, be kitų rašytinių įrodymų, patvirtina ir įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017, todėl naikinti savavališkos statybos aktus ir privalomus nurodymus nėra pagrindo.

11. Nors pareiškėja nurodė, kad jos naujai perimti dokumentai įrodo, jog butų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo pradėta, tačiau neužbaigta dar iki V. S. bei L. L. S. įsigyjant ginčo butus, kas paneigia konstatuotą savavališkos statybos faktą, tačiau prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 buvo nagrinėjamas klausimas ne dėl minėtų butų, bet paties bendrabučio savavališkos statybos, t. y., jo vakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatyto priestato, ant jo antrame aukšte pristatyto priestato, pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatyto priestato, ant jo antrame aukšte pristatyto priestato, rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatyto priestato, ant jo trečiame aukšte pristatyto priestato, kurie sąlygojo pastato išorės matmenų pasikeitimą. Pareiškėjos pateikti dokumentai ir nurodomos aplinkybės nėra laikytinos esminėmis ir turinčiomis įtakos priimto 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 teisingumui bei teisėtumui.

12. Pareiškėjos ginčijamas bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos, pastatant priestatus, faktas jau buvo konstatuotas įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017, kuria buvo paliktas nepakeistas 2017 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017, ir kuri teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 priėmimo metu buvo įgijusi privalomumo galią. Pareiškėja neprašo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-1374-230/2017, todėl prašyme nurodyti motyvai, kurie, pareiškėjos manymu, paneigia minėtoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes, jog savavališkos statybos faktas nėra paneigtas, savavališkos statybos faktą pagrindžia ne tik šalių ir jų atstovų paaiškinimai ar elgesys, bet ir surinkti įrodymai, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 teisingumu.

Šalies argumentai

13. Pareiškėja nurodė, kad apie prašyme nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2021 m. gegužės 6 d., kai E. D. (buvusi pavardė – N.) jai perdavė minėtus dokumentus. E. D. (buvusi pavardė N.) kaip trečiasis asmuo dalyvavo civilinėse bylose Nr. e2-215-918/2017, buvo atsakovės (pareiškėjos) V. S. pusėje, kartu su ja teikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo. Atsižvelgus, kad atsakovės (pareiškėjos) V. S., trečiųjų asmenų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. L. S. apeliaciniu skundu buvo keliami klausimai dėl savavališkos statybos bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai jos prašyme nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos tiek civilinių bylų Nr. e2-215-918/2017 ir Nr. e2A-1374-230/2017, tiek civilinių bylų Nr. e2-182-615/2019 ir Nr. e2A-68-254/2020 nagrinėjimo metu. Be to, iš Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020 konstatuojamosios dalies matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovių apeliacinius skundus dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, vertino VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. S-1970-2022 ir pasisakė dėl dokumento, apie kurį pareiškėja nurodo sužinojusi tik 2021 m. gegužės 6 d., reikšmės nagrinėjamai bylai. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

14. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų DNSB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos V. S. Swedbank, AB teisių ir pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nustatė, jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-182-615/2019 kaip trečiasis asmuo. Civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 buvo nagrinėjamas klausimas ne dėl bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų, bet paties bendrabučio, kaip pastato, savavališkos statybos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas civilinėse bylose Nr. e2-182-615/2019 ir Nr. e2A-68-254/2020 dėl Swedbank, AB teisių ir pareigų nepasisakė. Kokią įtaką konkrečiai teismų galutiniai procesiniai sprendimai daro Swedbank, AB teisėms ir interesams, be formalaus fakto, kad šiam kreditoriui yra įkeistas bendrabutyje esantis butas, pareiškėja nenurodė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Swedbank, AB įtraukimas ar neįtraukimas į civilinės bylos Nr. e2-182-615/2019 nagrinėjimą turėtų kokią nors įtaką teismo priimto sprendimo teisėtumui ir teisingumui, taip, kad, įtraukus minėtą asmenį į bylos nagrinėjimą, teismo sprendimas galėtų būti kitoks, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atskirajame skunde pareiškėja ieškovė V. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

17. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, yra esminės ir ypatingai svarbios šioje byloje. E. D. 2021 m. gegužės 6 d. perdavė apeliantei VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus bei Kauno apylinkės teismo dokumentus, kurie paneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl savavališkos statybos bei jos apimčių. Butų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo pradėta, tačiau neužbaigta dar iki apeliantei bei L. L. S. įsigyjant ginčo butus, kas paneigia Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 konstatuotas aplinkybes, jog savavališkos statybos faktas nėra paneigtas, jį pagrindžia ne tik šalių ir jų atstovų paaiškinimai ar elgesys, bet ir surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atlikta bendrabučio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pristatant priestatus, padidinant rūsį. Bendrabučio rekonstrukcija buvo atlikta, bendrabutį padalijant į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, tačiau priestatai nebuvo pristatyti ir rūsiai nebuvo didinami, o butų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, t. y. sujungimas į vieną nekilnojamąjį daiktą – patalpą Nr. 70, vyko dar iki apeliantei bei L. L. S. įsigyjant ginčo butus. Šios aplinkybės yra esminės, kadangi vykstant butų, (duomenys neskelbtini) sujungimui į vieną patalpą Nr. 70, galimai, vyko ir daugiabučio išorės matmenų pasikeitimas. Tačiau šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, neatskleidė bylos esmės. Nešališkumo, asmens lygybės teismui principų pažeidimas ir netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškė tuo, kad teismas vertino tik atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, tačiau visiškai nevertino kitų duomenų, rašytinių įrodymų, tokiu būdu nevertino visų įrodymų visumos. Apeliantė nėra susijusi giminystės ryšiais su buvusio vyro seserimi. Be to, buvusio vyro sesuo E. D. tik 2021 m. gegužės 6 d. apeliantei perdavė VĮ Registrų centro, Seimo kontrolieriaus bei Kauno apylinkės teismo dokumentus, todėl šios aplinkybės jai tapo žinomos tik 2021 m. gegužės mėnesį. Priešingų įrodymų, jog apeliantė būtų žinojusi apie šių dokumentų egzistavimą, byloje nepateikta. Aplinkybė, jog dėl vieno iš dokumentų teismas jau pasisakė 2019 metais, negali menkinti kitų dokumentų turinio ir nereiškia, jog šie dokumentai nėra naujai paaiškėjusios esminės prašomos atnaujinti bylos aplinkybės. Nei 2008, nei 2006 metų dokumentai nebuvo pateikti teismams, apeliantė apie juos bei jų turinį nieko nežinojo, nors jie sudaro proceso atnaujinimo pagrindą bei atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąlygų visetą. Teismas, darydamas išvadas, apsiribojo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, vadovavosi įrodymais, kurių byloje nėra, todėl netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į šio instituto paskirtį ir taikymo esmę.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime nurodė, kad teismas nepažeidė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, įsigilino į proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, jų esmę, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir tinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas vertino ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius ieškovės prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių sužinojimo kriterijus ir pagrįstai darė išvadą, kad atsižvelgus, jog atsakovės (pareiškėjos) V. S., trečiųjų asmenų DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. L. S. apeliaciniu skundu buvo keliami klausimai dėl savavališkos statybos bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai jos prašyme nurodytos, kaip naujai paaiškėjusios, aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos tiek civilinės bylos Nr. e2-215-918/2017, tiek ir civilinės bylos Nr. e2-182-615/2019 nagrinėjimo metu. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog ieškovės prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka ir kriterijaus, išaiškinto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo, kad aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai. Teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nutartimi konstatavo, kad Inspekcijos specialistai nustatė bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) išorės matmenų pasikeitimą, t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia apeliantė, rekonstravimą, ir šio fakto apeliantė negali kvestionuoti šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

21. Ginčas byloje kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.

22. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinė bylą Nr. e2-182-615/2019 pagal ieškovių V. S. ir L. L. S. ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 5 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-20-180105-00005, Nr. SSA-20-180105-00006, 2018 m. sausio 8 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180108-00003 ir Nr. PNSSP-20-180108-00004 panaikinimo, ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020 d. sprendimą paliko nepakeistą.

23. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, nurodė, kad E. D. 2021 m. gegužės 6 d. jai perduoti 1996 m. gruodžio 12 d. LR Seimo kontrolierės sprendimas, VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 18 d., 2006 m. sausio 17 d. ir 2008 m. spalio 13 d. raštai, ieškinys ir 2000 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2000 įrodo, kad butų, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo pradėta, iki V. S. ir L. L. S. įsigyjant ginčo butus, kas paneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl savavališkos statybos bei jos apimčių, kas galėjo turėti įtakos daugiabučio namo išorės matmenų pasikeitimui.

24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės, jos nurodytų aplinkybių nepripažinęs naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis.

25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

26. Pagal kasacinio teismo praktiką esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Taigi, procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

27. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad jos pateiktoje LR Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvadoje, VĮ Registrų centro raštuose, 1997 m. vasario 19 d. ieškinyje bei Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 19 d. nutartyje nurodyti duomenys, nors ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu, negalėjo būti ir nebuvo žinomi pareiškėjai.

29. Nustatyta, kad minėti pareiškėjos, kaip pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindą, pateikti dokumentai buvo sudaryti iki Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmimo. Šie dokumentai, atsižvelgus į jų priėmimo datą, teismui galėjo būti pateikti jau civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017, kurioje dalyvavo tiek pareiškėja, tiek E. D. (N.) ir kurioje buvo nustatytas bendrabučio, (duomenys neskelbtini), atliktų savavališko rekonstravimo darbų faktas. Pareiškėją ir E. D. (N.) siejo giminystės ryšiai, jų santykiai nebuvo priešiški. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai jos prašyme nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos tiek civilinės bylos Nr. e2-215-918/2017, tiek ir civilinės bylos Nr. e2-182-615/2019 nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė jokių reikšmingų aplinkybių, paneigiančių šias teismo išvadas nenurodė, todėl nėra a pagrindo sutikti su jos argumentais, kad apie šias aplinkybes ji sužinojo tik 2021 m. gegužės 6 d.

30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, jog pareiškėjos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės neatitinka ir esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių kriterijaus.

31. Pareiškėja LR Seimo kontrolierės 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimu, VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 18 d., 2006 m. sausio 17 d., 2008 m. spalio 13 d. raštais, ieškiniu ir 2000 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-695/2000 siekia pagrįsti, jos nuomone, svarbias aplinkybes, kad butų, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo pradėta, tačiau neužbaigta, dar iki V. S. ir L. L. S. įsigyjant ginčo butus, kas paneigia konstatuotą savavališkos statybos faktą.

32. Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. e2-182-615/2019 nagrinėjimo dalykas – savavališkos statybos aktų, kuriais konstatuota bendrabučio, o ne jame esančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) išorės matmenų pasikeitimai ir privalomųjų nurodymų nevykdyti statybos darbų bei privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime konstatavo, kad Inspekcijos specialistai nustatė bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) išorės matmenų pasikeitimą, t. y. pastato, o ne konkretaus buto ar patalpos, kaip teigia apeliantė, rekonstravimą. Įsiteisėjusiame 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime teismas nurodė, kad ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir Inspekcijos 2018 m. sausio 5 d. surašytuose savavališkos statybos aktuose: Nr. SSA-20-180105-00005 (V. S.) ir Nr. SSA-20-180105-00006 (L. L. S.), nurodytas faktines aplinkybes, patvirtinančias savavališką bendrabučio Nr. 233 rekonstravimą.

33. Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių teisinė reikšmė, atsižvelgus į šio instituto paskirtį, negali būti vertinama atsietai nuo bylos, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, nagrinėjimo dalyko. Pritartina skundžiamos nutarties argumentams, jog pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo išvadas, kad savavališkai atliktų bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų mastas po Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nustatyto savavališko bendrabučio Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų fakto tik didėjo.

34. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020, nagrinėdamas ieškovių apeliacinius skundus dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019, jau yra pasisakęs dėl vieno iš pareiškėjos pateikto, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pagrindžiančio, įrodymo – VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. S-1970-2022 reikšmės nagrinėjamai bylai, nors pareiškėja teigia apie šį raštą sužinojusi tik 2021 m. gegužės 6 d. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija vertino, kad rašte nurodyta, kad duomenys yra tik apie butą Nr. 70. Butų: Nr. (duomenys neskelbtini). NTR išrašų pastabose (11 punktas) nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateikti dokumentai ir prašyme dėl proceso atnaujinimo jos nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis reikšmės įsiteisėjusio 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 teisingumui bei teisėtumui. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjos bylą nagrinėjusiam teismui pateikti duomenys neabejotinai sąlygoja priešingo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019 priėmimą, pareiškėja šios sąlygos neįrodė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

36. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

37. Apeliantė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo atskirajame skunde jokių argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio pagrindo egzistavimo nepasisako.

38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

39. Be to pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

40. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė