Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo interesų gynimo skyriaus prokurorei Dianai Kasparavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A.K., M. T., K. K., Ž. D., Vilniaus miesto 1- asis notaro biuras, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., kuris buvo nepilnametės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio K.K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. VĮ Registrų centre 2011-06-13 įregistruotas A. K. Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės 2011-06-13 patvirtintas oficialus testamentas. Minėtu testamentu visas mirusiojo A. K. turtas paliktas lygiomis dalimis nepilnamečiams vaikams – K. K. ir A. K.. Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnametės A. K. įstatyminė atstovė motina M. T. ir nepilnamečio K. K. įstatyminė atstovė motina Ž. D., nesikreipė.

Dėl termino atnaujinimo

12. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti). Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

14. Byloje nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Terminas palikimui priimti suėjo 2019 m. vasario 29 d. M. T. yra nepilnamečio vaiko A. K. atstovė pagal įstatymą, o Ž. D. – K. K. atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CPK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepilnamečių vaikų K. K. ir A. K. įstatyminės atstovės po palikėjo A. K. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečių vaikų teisių. Į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) atnaujinimo kreipėsi prokuroras, gindamas nepilnamečių vaikų interesus, CK 3.163 straipsnio 5 dalies tvarka.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečių vaikų vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nepilnamečiai vaikai negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes jie neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog atstovas pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaikų paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo palikėjo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) atnaujinimo nėra pareiškę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečių vaikų vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti nepilnamečiams vaikams K. K. ir A. K. praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti) (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu

16. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

17. Prašymuose dėl teismo leidimo tėvams (įstatyminiams atstovams) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti atsisakyti priimti palikimą išdavimo pareiškėjai privalo nurodyti, kokie civilinių teisių objektai paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat turi pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pvz., išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto registro, bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.).

18. Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikimą sudaro Swedbank AB banko sąskaitoje esantys 0,02 EUR, AB SEB banko sąskaitoje esantys 0,47 EUR; pensijų kaupimo sąskaitoje esantis fondų vienetų likutis –565,62 EUR, privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka – 36,00 EUR, automobilis CHRYSLER PACIFICA, kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (negalioja techninė apžiūra ir nėra civilinės atsakomybės privalomojo draudimo). Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto mirusysis neturėjo, tačiau antstolių informacinės sistemos duomenimis palikėjas A. K. palikimo atsiradimo dieną turėjo skolų, t. y. antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduota vykdomąjį raštą dėl 95,02 EUR skolos išieškojimo, bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma sudaro 1 165,81 EUR; antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 4,55 EUR skolos išieškojimo, bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma sudaro 53,46 EUR. Be kita ko, kredito biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos, suformuotos 2020 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, A. K. turėjo nepadengtą 233,20 EUR įsiskolinimą UAB „Init“ už telekomunikacijų paslaugas. Taigi, palikėjo A. K. palikta skola sudaro 1 452,47 EUR, o palikto turto vertė, neįskaitant minėto automobilio CHRYSLER PACIFICA vertės, yra 602,11 EUR.

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog šiuo konkrečiu atveju vertinant palikėjo A. K. turto ir skolų balansą, nors ir paveldimo turto balansas yra teigiamas, nepilnamečių įpėdinių teises bei interesus atitiktų atsisakymas priimti palikimą, kadangi, kaip nurodė pareiškėja pareiškime, paveldimas automobilis yra 14 metų senumo, jo techninė apžiūra bei civilinės atsakomybės privalomasis draudimas negalioja. Tokiu būdu, automobilio paveldėjimas dviejų nepilnamečių vaikų vardu bei papildomi veiksmai, reikalingi palikimo priėmimui, gali pareikalauti papildomų išlaidų, kurios gali viršyti palikėjo palikto turto vertę, todėl akivaizdu, jog paveldėtojams ir jų įstatyminėms atstovėms tvarkyti klausimus, susijusius su minėto automobilio paveldėjimu būtų neracionalu ir ekonomiškai nuostolinga.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečių vaikų K.K. ir A. K. vardu, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, Dianos Kasparavičienės pareiškimą.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą nepilnamečio vaiko K.K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K.K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.

Išaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą jie turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.