- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-413-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01956-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmų Antstolių
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės antstolės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1282-262/2016 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismui dėl Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 115/15 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė antstolės R. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15.Ieškovė nurodė, kad Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15, kuriuo nusprendė už Lietuvos antstolių rūmų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Antstolių profesinės etikos kodekso 12, 20 straipsnių pažeidimą skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą - teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams. Ieškovės teigimu, Antstolių garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, kadangi per tris mėnesius, kurių metu bus atimta teisė vykdyti antstolio funkcijas, ji patirs daug nepatogumų ir nuostolių, negalės efektyviai dirbti, todėl kils realus pavojus, kad jos antstolio kontora praras klientus ir užsakymus, taip pat ženkliai sumažės pareiškėjos gaunamos pajamos, dėl ko pablogės ne tik pačios ieškovės, bet ir jos artimųjų gyvenimo kokybė, sumažės jos galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus, mokėti mokesčius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15 paliko nepakeistą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolei R. M. dėl šiurkštaus padaryto pažeidimo skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytojo pažeidimo pobūdį, žalos antstolio vardui ir visai antstolių institucijai laipsnį, pažeidėjos elgesį po pažeidimo padarymo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl pagrindo švelninti nuobaudą, o juo labiau panaikinti sprendimą, nėra.Teismas nurodė, kad Antstolių garbės teismas, skirdamas nuobaudą, nebaudė pareiškėjos dėl jos padaryto administracinio teisės pažeidimo, o vertino tokio pažeidimo sunkumą, antstolio, kaip valstybės pareigūno, etiką ir veiklos principus reglamentuojančių teisės normų kontekste. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (taip pat ir ne valstybės tarnautojo funkcijų atlikimo metu) vertintinas kaip šiurkštus etikos normų pažeidimas, valstybės vardo pažeminimas. Atsižvelgdamas į padarytą pažeidimą bei žalą antstolio vardui ir profesijai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vairuodama transporto priemonę neblaivi, pareiškėja diskreditavo antstolio, vykdančio valstybės nustatytas funkcija, vardą ir šiurkščiai nusižengė etikos principams, todėl antstolei paskirta nuobauda nėra per griežta. Teismas nurodė, kad itin griežta nuobauda laikytina Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta nuobauda - atleidimas iš antstolio pareigų, kuri pareiškėjai taikyta nebuvo, be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturėjo galiojančių nuobaudų, pareiškėjai buvo pritaikytas trumpesnis sankcijos terminas – 3 mėnesiai. Pareiškėjos nurodyti argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti paskirtos sankcijos terminą. Pareiškėjos teiginius, kad pažeidimas buvo padarytas ne dėl netinkamo ir neatsakingo pareiškėjos elgesio vartojant alkoholį, o dėl jos ligos, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodomų faktų, kurie drausmės byloje nenustatyti ir nenagrinėti taip pat dėl prielaidų, kurios nėra susijusios su padarytu pažeidimu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja antstolė R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šalių procesinį subjektiškumą reglamentuojančias proceso teisės normas. Šioje byloje atsakovu patrauktas Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismas, kuris neturi juridinio asmens teisių ir dėl to neturi procesinio teisinio subjektiškumo, todėl negali būti šalimi procese. Ginčuose, kur antstolis skundžia Antstolių garbės teismo sprendimą, kuriuo paskirta tam tikra nuobauda, atsakovas turi būti Lietuvos antstolių rūmai – viešasis juridinis asmuo, į kurį vienijasi antstoliai ir kuris įgyvendina antstolių savivaldą. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2312/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2412/2011).Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, kurį pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą, drausminę nuobaudą pareiškėjai taikė ne už antstolio funkcijų vykdymo etikos pažeidimus, o už tai, kad antstolė ne darbo metu, t. y. 18.10 val., automobilį vairavo neblaivi. Automobilio vairavimas ne darbo metu nėra susijęs su antstolio funkcijų vykdymu, todėl nagrinėjamu atveju Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsniai apskritai negalėjo būti taikomi, nes jie yra skirti reguliuoti visai kitus teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas drausminės nuobaudos parinkimo taisykles. Antstolių garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą – teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams, ignoravo pareiškėjos padaryto nusižengimo pobūdį, taip iš esmės paneigdamas drausminės nuobaudos taikymo tikslingumą. Nuobaudos, kuri nėra susijusi su padaryto pažeidimo pobūdžiu, taikymas yra nelogiškas ir neefektyvus, iš esmės negalintis pasiekti drausminės nuobaudos taikymo tikslų. Pagal suformuotą teismų praktiką nuobauda – terminuotas teisės vykdyti antstolio funkcijas atėmimas, yra skiriama išimtinai už antstolio funkcijų netinkamą vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-43/2012; 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640/2013; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1369/2014). Be to, parenkant drausminės nuobaudos rūšį, nebuvo atsižvelgta į kitas ieškovę charakterizuojančias ir pažeidimo sunkumo laipsnį apibūdinančias aplinkybes (antstolė neturi galiojančių drausminių ar administracinių teisės pažeidimų nuobaudų; drausmės pažeidimas buvo vienkartinis, neturintis sistemiškumo požymių; pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių).Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai Antstolių garbės teismas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo atsakovo yra visiškai nepagrįstas. Atsakovu yra nurodytas Lietuvos antstolių rūmai Antstolių garbės teismas, procesiniuose dokumentuose yra nurodytas viešojo juridinio asmens – Lietuvos antstolių rūmų, juridinio asmens kodas bei buveinės adresas, pati pareiškėja, kreipdamasi į teismą, į nurodė šiuos duomenis. Be to, šis argumentas buvo pateiktas tik apeliaciniame skunde, kas leidžia daryti išvadą apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Bet kuriuo atveju vien formalūs pažeidimai, jei tokie ir būtų nustatyti, negali būti pakankamas pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.Argumentas dėl Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsnių netinkamo taikymo taip pat yra pateiktas tik apeliaciniame skunde. Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatos taikomos ne tik antstoliui vykdant įstatyme numatytas funkcijas ar teikiant paslaugas, bet ir viešajame gyvenime. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Antstolių garbės teismo sprendimu nuobauda apeliantei buvo skirta ne tik už Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsnių pažeidimą, bet ir už Lietuvos antstolių rūmų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta, jog Lietuvos antstolių rūmų nario pareiga – saugoti Lietuvos antstolių rūmų nario garbę, nežeminti jos autoriteto, pažeidimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo ir yra prilygintas valstybės tarnautojui, todėl šios profesijos atstovai turi laikytis nustatytų itin aukštų elgesio reikalavimų ne tik atlikdami savo funkcijas, bet ir privačiame gyvenime. Skirdamas nuobaudą, Antstolių garbės teismas įvertino tai, kad pareiškėja neturi kitų galiojančių nuobaudų, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (šiurkštus pažeidimas), pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes bei kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjai ne tik kad nebuvo pritaikyta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš antstolio pareigų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad antstolė neturi kitų galiojančių nuobaudų, buvo pritaikytas trumpesnis sankcijos terminas – 3 mėnesiai. Apeliantei paskirta sankcija yra proporcinga jos padarytam itin šiurkščiam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja R. M. yra antstolė Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų teritorijoje. Pareiškėjai R. M. 2015 m. sausio 26 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20P-24910415-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį (Kelių eismo taisyklių 14 p.) už tai, kad antstolė 2015 m. sausio 26 d. apie 18.10 val. Kaune, ties Pramonės pr. 29 pastatu, vairavo automobilį, būdama neblaivi. Antstolei nustatytas 2,36 promilės girtumas. 2015 m. kovo 27 d. Lietuvos Antstolių rūmų Antstolių garbės teismas priėmė sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15, kuriuo nusprendė už Lietuvos antstolių rūmų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Antstolių profesinės etikos kodekso 12, 20, 26 straipsnių pažeidimą skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą - teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu panaikintas Antstolių garbės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimas drausmės byloje Nr. 115/15 ir byla perduota Antstolių garbės teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 17-21). 2015 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Antstolių rūmų Antstolių garbės teismas priėmė sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15, kuriuo nusprendė už Lietuvos antstolių rūmų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsnių pažeidimą skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą - teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams (b. l. 10-15). Antstolė R. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15.
Dėl ginčo esmės
Byloje kilo ginčas dėl to, ar Lietuvos Antstolių rūmų Antstolių garbės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 115/15 pagrįstai antstolei už Lietuvos antstolių rūmų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsnių pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą - teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Antstolių garbės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pagrįstai antstolei paskyrė drausminė nuobaudą - teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šalių procesinį subjektiškumą reglamentuojančias proceso teisės normas; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, įtvirtintas Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsniuose; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas drausminės nuobaudos parinkimo taisykles.Antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai veiklos įstatai ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau tekste ir Taisyklės).
Dėl atsakovo teisinio subjektiškumo
Civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ieškovas yra antstolis, prašantis panaikinti (nagrinėjamu atveju pakeisti) jam nepalankų Antstolių garbės teismo sprendimą, o atsakovas yra Lietuvos antstolių rūmai - viešasis juridinis asmuo, į kurį vienijasi antstoliai ir kuris įgyvendina antstolių savivaldą (Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai įstatų 2 str.).Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo ginčijamas antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, yra pasisakęs, kad iš sisteminės Antstolių įstatymo normų analizės galima daryti išvadą, jog Antstolių garbės teismas yra vienas iš Lietuvos antstolių rūmų organų (be visuotinio narių susirinkimo ir Antstolių rūmų prezidiumo), jis yra specifinis subjektas, kuris neturi juridinio asmens teisių ir dėl to neturi procesinio teisinio subjektiškumo. Pagrindinė ir iš esmės vienintelė Antstolių garbės teismo, kurį sudaro teisės norminių aktų nustatyta tvarka paskirti antstoliai, funkcija - nagrinėti antstoliams iškeltas drausmės bylas (Antstolių įstatymo 13-15 str., 49 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2321/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2412/2011).Nurodyto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos kontekste spręstina, kad apeliantė pagrįstai tvirtina, kad Antstolių garbės teismas negali būti atsakovu byloje, kurioje sprendžiamas Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje atsakovu nurodė ne Lietuvos antstolių rūmus, o Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismą, tačiau atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodydavo viešojo juridinio asmens – Lietuvos antstolių rūmų, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo vardu teismui teiktus procesinius dokumentus pasirašinėjo Lietuvos antstolių rūmų įgaliotas asmuo – Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo pirmininkė B. P. (b. l. 68).Įvertinus faktinę situaciją, spręstina, kad apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šalių procesinį subjektiškumą reglamentuojančias proceso teisės normas, yra nepagrįstas, kadangi, nepaisant to, jog pati ieškovė atsakovu buvo nurodžiusi Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismą, realiai atsakovu byloje buvo būtent Lietuvos antstolių rūmai.
Dėl Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsnių taikymo
Apeliantė tvirtina, kad Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 straipsniai nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo būti taikomi, kadangi jai drausminė atsakomybė buvo taikoma ne už antstolių funkcijų vykdymo etikos pažeidimus, o už tai, kad ji ne darbo metu automobilį vairavo neblaivi.Pažymėtina, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai reikalavimai atliekant savo funkcijas bei aukšti elgesio standartai privačiame gyvenime. Antstolis privalo laikytis ne tik teisės aktų, reglamentuojančių procesinius veiksmus, reikalavimų, bet ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų ir Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytų pareigų antstoliams kaip Lietuvos antstolių rūmų nariams. Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtinti antstolių profesinės veiklos etikos principai, kuriais turi vadovautis antstolis, atlikdamas funkcijas, taip pat antstolio profesinio elgesio etikos standartai (reikalavimai). Esminiai antstolių veiklos principai: dorovinio principingumo, skaidrumo, sąžiningumo bei nepiktnaudžiavimo (Antstolių profesinės etikos kodekso II skyrius). Dorovinio principingumo principas, inter alia, reiškia, kad antstolis savo profesinėje veikloje, viešame gyvenime elgiasi sąžiningai, garbingai, nežemina visuomenės ar jos atskirų narių ir antstolių vardo.Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kodekso 20 punktas numato, jog antstolis savo elgesiu, drausme, kultūra, bendravimu turi būti pavyzdžiu antstolių kontoros darbuotojams.Antstolių profesinės etikos kodekso IV skyriaus „Antstolio elgesys, nesusijęs su įstatymuose numatytų funkcijų vykdymu“ 26 punkte aiškiai išskirta, kad antstolis negali piktnaudžiauti alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.Lietuvos antstolių rūmų įstatų 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta Lietuvos antstolių rūmų nario pareiga saugoti Lietuvos antstolio rūmų nario garbę, nežeminti jos autoriteto. Įvertinusi teisės aktų keliamus reikalavimus antstoliams, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad transporto priemonės, kuri traktuojama kaip padidintos rizikos šaltinis, vairavimas antstoliui esant neblaiviam (taip pat ir ne valstybės tarnautojo funkcijų atlikimo metu) vertintinas kaip šiurkštus etikos normų pažeidimas bei valstybės vardo pažeminimas. Taigi apeliantė, vairuodama transporto priemonę neblaivi, diskreditavo antstolio, vykdančio valstybės nustatytas funkcijas, vardą ir šiurkščiai nusižengė etikos principams.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė R. M. pagrįstai Antstolių garbės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos antstolių rūmų 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Antstolių profesinės etikos kodekso 12 ir 20 punktus.
Dėl Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalies taikymo
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas drausminės nuobaudos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei drausminė atsakomybė buvo taikyta ne už antstolio funkcijų netinkamą vykdymą, o už veiksmus, kurie nėra susiję su antstolio funkcijų vykdymu, be to, neatsižvelgė į kitas ieškovę charakterizuojančias ir pažeidimo sunkumo laipsnį apibūdinančias aplinkybes (antstolė neturi galiojančių drausminių ar administracinių teisės pažeidimų nuobaudų, drausmės pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlęs jokių pasekmių).Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Taisyklių 3 ir 4 punktuose atkartojamos Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos.Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Antstolių įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų (Antstolių įstatymo 14 str. 1 d.). Antstoliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba; papeikimas; teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių; teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių; atleidimas iš antstolių.Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą drausmės byloje, turi atsižvelgti į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295, 29 punkte (2009 m. balandžio 24 d. įsakymo redakcija) reglamentuota, kad priimdamas sprendimą drausmės byloje, Antstolių garbės teismas įvertina antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas.Kaip jau buvo minėta, tai, kad apeliantei drausminė atsakomybė buvo taikyta už veiksmus, kurie nėra susiję su antstolio funkcijų vykdymu, negali būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė, kadangi antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, yra keliami aukšti reikalavimai tiek atliekant įstatymo pavestas funkcijas, tiek viešame ir privačiame gyvenime. Įvertinusi padarytą pažeidimą bei žalą antstolio vardui ir profesijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei pritaikyta nuobauda - teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas trims mėnesiams, negali būti vertinama kaip per griežta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad antstolei paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į tai, jog antstolė neturėjo galiojančių nuobaudų, atitinka padarytojo pažeidimo pobūdį, žalos antstolio vardui ir visai antstolių institucijai laipsnį, todėl pagrindo panaikinti Antstolių garbės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą nėra.Pagrindo priešingai išvadai nesuteikia ir apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-43/2012; 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640/2013; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1369/2014). Vien tai, kad apeliantė nurodė bylas, kuriose terminuotas teisės vykdyti antstolio funkcijas atėmimas buvo skirtas už antstolio funkcijų netinkamą vykdymą, savaime negali reikšti, jog minėta nuobauda antstoliams negali būti taikomos už veiksmus, kurie tiesiogiai nėra susiję su antstolio funkcijų vykdymu.
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos, o atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.