- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03082-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmams
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės antstolės L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3572-553/2012 pagal ieškovės antstolės L. N. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl Antstolių garbės teismo sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė antstolė L. N. prašė teismo pakeisti Antstolių garbės teismo 2009-10-07 sprendimą drausmės byloje Nr. 64-09, kuriuo jai buvo skirta drausminė nuobauda – atėmimas teisės atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo (toliau Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje, trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą – papeikimą.
Nurodė, kad šis sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas neįvertinus visų aplinkybių ir netinkamai pritaikius Antstolių įstatymo nuostatas. Teigė, jog 2009-07-10 veiklos neeilinio patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų pagrindu jai buvo paskirta drausminė nuobauda. Tačiau nuo patikrinimo akto 1-4 punktuose, taip pat 12 ir 14 punktuose nustatytų pažeidimų padarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl pažeista Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalies imperatyvi nuostata; patikrinimo akte nepagrįstai užfiksuoti Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto pažeidimai, nes šio punkto sąlyga suformuluota neaiškiai ir netiksliai, todėl gali būti aiškinama taip, kaip naudingiau suinteresuotai šaliai; sprendime be pagrindo nurodyta, kad, leisdama atlikti antstoliui priskirtus veiksmus kontoroje dirbančiai inspektorei G. P., pažeidė Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, nes iš antstolės pareigų atleista inspektorė pradėjo dirbti jos kontoroje ir iki faktinio bylų perdavimo ieškovei ir jas vykdė vienasmeniškai dėl objektyvių aplinkybių, nes įstatyme nebuvo numatytas tinkamas vykdomųjų bylų, bei piniginių lėšų perėmimo mechanizmas. Teigė, kad Antstolių garbės teismas, tris mėnesius uždrausdamas atlikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, paskyrė nepagrįstai griežtą drausminę nuobaudą, tokiu būdu apsunkindamas jos, kaip antstolės, pareigų vykdymą. Ieškovės nuomone, todėl jai turėtų būti skirta švelnesnė nuobauda – papeikimas (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad nei Teisingumo ministro 2009-09-08 įsakyme Nr. 1R-283, nei Antstolių garbės teismo 2009-10-07 sprendime nebuvo remiamasi ieškovės nurodytais pažeidimais, nuo kurių padarymo buvo praėję daugiau kaip vieneri metai. Nustatyti pažeidimai nėra vienkartinio pobūdžio, todėl buvo vertinama tai, kad jie kartojosi per visą ieškovės veiklos laikotarpį. Ieškovė nepasinaudojo Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių jai suteikta teise iki Antstolių garbės teismo posėdžio pradžios pateikti paaiškinimus raštu, įrodymus ar kitus prašymus, susijusius su jos drausmės bylos nagrinėjimu, todėl sprendimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo buvo priimtas, įvertinus Teisingumo ministro 2009-09-08 įsakyme Nr. 1R-283 bei drausmės byloje esančiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas teigė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto nuostata nėra dviprasmiška. Antstolio depozitinė sąskaitą skirta antstolio vykdomų funkcijų metu gaunamoms piniginėms lėšoms įmokėti bei laikyti vykdymo proceso metu. Depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos priklauso tretiesiems asmenims ir tai nėra antstolio asmeninės lėšos, todėl, vykdymo proceso metu antstoliui atliekant Antstolių įstatymo 21 straipsnyje numatytas funkcijas, gautos lėšos turi būti įmokamos į antstolio depozitų sąskaitą. Nustatyta, jog pažeidžiant Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuo 2009-01-01 iki 2009-03-03 ieškovės kontoros inspektorė G. P. priimdavo vykdyti vykdomuosius dokumentus, užvesdavo vykdomąsias bylas, skirstė išieškotas lėšas. Toks pažeidimas negali būti pateisinamas padidėjusiu darbo krūviu ir kt. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-12 teismo įsakymu G. P. buvo nubausta pagal Baudžiamojo kodekso 289 straipsnį už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą, o antstolė L. N. sudarė sąlygas tokiems veiksmams. Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeidžiant Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei Antstolių profesinės etikos kodekso 13 punkto nuostatas ieškovės kontoroje su vykdomosiomis bylomis ir depozitinėmis sąskaitomis dirbo pašalinis asmuo – V. K., su kuria darbo sutartis nesudaryta. Teigė, kad skiriant ieškovei drausminę nuobaudą, įvertintos visos Teisingumo ministro 2009-09-08 įsakyme Nr. 1R-283 nurodytos aplinkybės ir paskirta jos pažeidimams proporcinga nuobauda.
Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad Teisingumo ministro 2009-09-08 įsakymu Nr. 1R-283 drausmės byla ieškovei iškelta už Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkto, 65 punkto, 672, 673 punktų, Antstolio profesinės etikos kodekso 13 punkto pažeidimus, kuriuos patvirtina surinkta medžiaga. Sprendžiant dėl drausminės nuobaudos rūšies buvo įvertinta, kad ieškovės padaryti pažeidimai nėra vienkartinio pobūdžio, kad dauguma akto 2-4 bei 12, 14 punktuose užfiksuotų pažeidimų yra tęstiniai. Ieškovė iki Antstolių garbės teismo posėdžio nepateikė jokių prieštaravimų ar paaiškinimų. Turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą ir būdama antstole, ji turėjo žinoti ir tinkamai suvokti Sprendimo vykdymo instrukcijos 65 straipsnio turinį, kad visos lėšos, atliekant antstolio funkcijas, turi būti įmokamos į depozitų sąskaitą, kad padidėjęs darbo krūvis nepateisina Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimų, kad nesudariusi darbo sutarties suteikdama teisę pašaliniam asmeniui dirbti su vykdomosiomis bylomis ir depozitinėmis sąskaitomis, pažeidžia Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Antstolių profesinės etikos kodekso 13 punkto nuostatas. Aplaidų antstolio funkcijų atlikimą patvirtina ir tai, kad išieškotos lėšos išieškotojams buvo pervedamos po kelių mėnesių, ar net po metų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės L. N. ieškinį atmetė ir priteisė iš jos į valstybės pajamas 52 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinais įrodymais, nustatė, kad Antstolių garbės teismas, 2009-10-07 išnagrinėjęs antstolės L. N. drausmės bylą Nr. 64/09, už Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2, 65, 67² ir 67³ punktų, Antstolių profesinės etikos kodekso 13 punkto pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – teisės atlikti funkcijas, numatytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 6-10). Nustatė, kad pagal Teisingumo ministro ir Antstolių rūmų prezidiumo patvirtintą 2009 m. antstolių veiklos tikrinimo planą, ministro 2009-06-08 įsakymu Nr. 1R-178 buvo atliktas ieškovės veiklos eilinis patikrinimas. Nustačius trūkumus, Teisingumo ministro 2009-06-26 įsakymo Nr. 1R-199 pagrindu atliktas neeilinis patikrinimas ir akte užfiksuoti nustatyti pažeidimai konkrečiose vykdomosiose bylose. Taip pat nustatyta, kad Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą, vertino patikrinimo metu daugumoje tikrintų vykdomųjų bylų nustatytus daugybinius antstolio veiklą reguliuojančių pirmiau paminėtų teisės aktų pažeidimus, kurie tęsėsi per visą antstolės L. N. veiklos laikotarpį, kad ji nepasinaudojo suteikta teise ir neteikė nei paaiškinimo, nei įrodymų, paneigiančių nustatytus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė taip pat neneigė nustatytų pažeidimų fakto, todėl laikė, jog detalesnis šių aplinkybių vertinimas nėra būtinas (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2, 65, 67² ir 67³ punktai, Antstolių profesinės etikos kodekso 13 punktas).
Teismas nustatė, kad ieškovei paskirta įstatyme numatyta drausminė nuobauda, skundžiamame sprendime pateikti išsamūs motyvai, patvirtinantys detalią nusižengimų padarymo aplinkybių, jų pobūdžio, surinktų įrodymų analizę (Antstolių įstatymo 14 str., 15 str.), tuo tarpu ieškovė teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių nebūtų turėjęs ir analizavęs Antstolių garbės teismas ir iš esmės rėmėsi tik drausmės bylos medžiaga.
Teismas atmetė ieškovės motyvus, jog drausmės byla buvo iškelta be pagrindo, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, o skundžiamas sprendimas keistinas, nes nuo patikrinimo akto 1-4 punktuose, 12 ir 14 punktuose nustatytų pažeidimų padarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.
Nustatė, kad šiuose punktuose užfiksuoti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo skaičiuoti vienerių metų terminą tik nuo konkrečių datų, kuomet buvo atliktas koks nors vykdymo veiksmas, nes vykdymo veiksmus patvirtinantys dokumentai nebuvo surašyti iki patikrinimo momento. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto formuluotės neaiškumo, ženkliai padidėjusio darbo krūvio, nebuvimo vykdomųjų bylų, piniginių lėšų perėmimo mechanizmo, etc.
Teismas konstatavo, kad Antstolių garbės teismas 2009-10-07 sprendimu Nr. 64/09 pagrįstai pripažino antstolę įvykdžius Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2, 65, 67² ir 67³ punktų bei Antstolių profesinės etikos kodekso 13 punkto pažeidimus, kad skundžiamas sprendimas atitinka Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 28 punkto, 29 punkto reikalavimus. Laikė, jog ieškovė nenurodė jokių motyvų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad jai paskirta drausminė nuobauda, neadekvati įvykdytam pažeidimui – per griežta ir neteisinga. Sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, ir jos ieškinio netenkino (CPK 178 str.), iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 52 Lt dydžio teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė antstolė L. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas visiškai neanalizavo ieškinyje nurodytų aplinkybių, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Nurodomi šie argumentai:
Teismas be pagrindo atmetė jos argumentus, susijusius su Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalies imperatyvios nuostatos taikymu, nes nustatyta, kad patikrinimo akto 1-4 punktuose, taip pat 12 ir 14 punktuose nustatytų pažeidimų atžvilgiu ši įstatymo nuostata yra akivaizdžiai pažeista – nuo šių pažeidimų padarymų yra praėję daugiau nei vieneri metai. Antstolių garbės teismas be pagrindo nustatė daugkartinius Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkto, taip pat 67² ir 67³ punktų pažeidimus. Patikrinimo akte užfiksuotas neteisingos aplinkybės pažeidžiant Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimus, turėjo įtakos griežtesnės drausminės nuobaudos paskyrimui.Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto taikymo ir aiškinimo klausimų, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų – Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ atsakymo į paklausimą, Klaipėdos Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto 2009-09-30 atsakymo antstolei A. R.-Žičkuvienei dėl kalbinės ekspertizės, patvirtinančių jos teiginius, kad šio punkto sąlyga suformuluota neaiškiai ir netiksliai, dviprasmiškai. Todėl sprendimas, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas nenumato jokių alternatyvų dėl mokėjimų atlikimo į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nesiaiškino reikšmingų faktinių aplinkybių, paaiškinančių, kodėl ji leido savo kontoroje dirbti inspektorei G. P., tuo tarpu atsakovas, konstatuodamas Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimus, šią įstatymo nuostatą taikė formaliai ir, remdamasis formaliomis išvadomis, paskyrė nepagrįstai griežtą drausminę nuobaudą. G. P. netekus antstolės įgaliojimų, jos vykdytos vykdomosios bylos – apytiksliai 4 500 vnt., ir išieškotos, bet išieškotojams neišmokėtos piniginės lėšos Teisingumo ministro 2009-01-09 įsakymu buvo perduotos ieškovei 2009-03-03 perdavimo aktu ir dėl to itin padidėjo darbo krūvis. Teismas neatsižvelgė į antstolių reformos Lietuvoje vykdymo aplinkybes, kad turėjo būti nenutrūkstamai vykdomos perimtos nebaigtos vykdomosios bylos, mokami išieškoti pinigų, todėl iki faktinio vykdomųjų bylų perdavimo reikėjo įgaliojimų netekusios G. P. pagalbos.Teismas formaliai įvertino pažeidimus ir atsakovo paskirtą drausminę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad šia nepagrįsta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams nuobauda, apsunkinamas jos pareigų vykdymas, neteisėtai pažeidžiami teisėti išieškotojų ir kitų suinteresuotų trečiųjų asmenų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės antstolės L. N. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmai nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, paliekant nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą.
Atsiliepimą į šį skundą pateikęs trečiasis asmuo Teisingumo ministerija taip pat prašo jį atmesti, priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai nurodė, kad Antstolių garbės teismas, vertino neeilinio patikrinimo metu nustatytus duomenis apie daugumoje tikrintų vykdomųjų bylų padarytus daugybinius antstolio veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie tęsėsi per visą antstolės veiklos laikotarpį, Antstolių garbės teismui ji nepateikė paaiškinimo bei įrodymų, paneigiančių patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Iš galimų penkių drausminių nuobaudų jai buvo paskirta priešpaskutinę pagal griežtumo laipsnį nuobaudą – teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimą trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (Antstolių įstatymo 14 straipsnis, 15 straipsnis). Teismas teisingai nurodė, kad skundžiamame sprendime pateikti išsamūs motyvai, iš kurių matyti, kad buvo detaliai išanalizuotos nusižengimų padarymo aplinkybes, jų pobūdis. Teismas teisingai sprendė, kad apeliantės motyvai dėl termino praleidimo skirti nuobaudą už akto 1-4 punktuose, taip pat 12 ir 14 punktuose nustatytus pažeidimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad drausmės byla buvo iškelta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, o priimtas sprendimas turėtų būti keičiamas. Be to, šiuose punktuose užfiksuoti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, vykdymo veiksmus patvirtinantys dokumentai nebuvo surašyti iki patikrinimo momento. Be to, kaip nurodė teismo posėdyje atsakovo atstovas, Antstolių garbės teismas vertino tik tuos pažeidimus, dėl kurių nebuvo suėjęs minimas terminas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės antstolės L. N. apeliacinio skundo, atsakovo Lietuvos antstolių rūmų ir trečiojo asmens Teisingumo ministerijos atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, kruopščiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, nustatė visas nagrinėjama ginčui aktualias faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog daugumoje tikrintų vykdomųjų bylų buvo nustatyti daugybiniai antstolio veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie tęsėsi per visą antstolės veiklos laikotarpį, jog ieškovė neneigė skundžiamame sprendime nustatytų pažeidimų fakto, Antstolių garbės teismui neteikė paaiškinimo bei įrodymų, paneigiančių nustatytus pažeidimus. Teismas taip pat tinkamai nustatė bei išaiškino taikytinas civilinio proceso bei materialiosios teisės normas ir vadovaudamasis paminėtu pagrįstai atmetė jos ieškinį (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvadomis, papildomai pažymi, kad nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai vertintos atsižvelgiant į ieškovės, kaip profesionalios teisininkės – antstolės statusą, atliekamų funkcijų ypatumus. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką profesinės atsakomybės ir, atskirai, antstolių profesinės atsakomybės klausimais, ne vienoje nutartyje yra nurodęs, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis); jog atlikdami šias funkcijas, antstoliai privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; profesines pareigas privalo atlikti sąžiningai; jis privalo saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis; privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Ne kartą yra pabrėžta, kad vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja, jį organizuoja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo – tai šio asmens profesinė pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims, todėl jo reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, etc., yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d., Antstolių įstatymo 21 str. 1 d.). Šis teismas yra nurodęs, jog antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris inter alia suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v AB DnB bankas, byla Nr. 3K-3-298/2013, etc.).
Taigi turint omenyje aukščiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus bendraisiais klausimais, tampa akivaizdu, kodėl asmenims, kurie, žinodami tokio darbo, atsakomybės už jį ypatumus, savo valia jo siekia ir imasi vykdyti valstybės pavestas funkcijas, įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti (ne disponuoti) kitiems asmenims priklausančias lėšas, kitą turtą, – yra nustatyti itin aukšti reikalavimai. Pagal Antstolių įstatymo 4 straipsnį antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v AB DnB bankas, byla Nr. 3K-3-298/2013, etc.).
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės antstolės L. N. argumentus, susijusius su Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto formuluotės aiškinimu, su leidimu savo kontoroje antstolio funkcijas vykdyti V. K., nesudarius rašytinės darbo sutarties, teisingai pažymėjo, jog turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą ir būdama antstole, ji turėjo žinoti ir tinkamai suvokti Sprendimo vykdymo instrukcijos 65 straipsnio turinį, kad visos lėšos, atliekant antstolio funkcijas, turi būti įmokamos į depozitų sąskaitą, jog nesudarius darbo sutarties, suteikimas teisės pašaliniam asmeniui dirbti su jai pačiai patikėtomis vykdomosiomis bylomis ir depozitų sąskaitomis, negali būti pateisinamas padidėjusiu darbo krūviu. Sutinkant su šia teismo išvada pažymėtina, jog pagal bylos medžiagą ieškovė antstolė L. N. neteigė, jog pristigo darbo patirties, žinių, todėl akivaizdu, jog ji turėjo suprasti, kad asmuo, praradęs antstolio įgaliojimus, neturi teisės tęsti savo darbo, kad draudžiama įstatymo nustatyta tvarka neįforminus teisinių santykių pašaliniam asmeniui patikėti atlikti antstolio funkcijas, kad veiksmai, kuriuos pagal bylos medžiagą atliko G. P., negali būti traktuojami kaip darbo perdavimas. Ieškovė taip pat turėjo suprasti jai patikėtų trečiųjų asmenų turto (lėšų) ir antstolio kontorai priklausančio turto (lėšų) apskaitos, saugojimo, antstolio depozitų bei atsiskaitomosios sąskaitos tvarkymo ypatumus. Beje, taip pat neteigiama, jog dėl šių klausimų buvo kreiptasi į Antstolių rūmus ar Teisingumo ministeriją.
Remiantis tuo, kas paminėta, taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ atsakyme į paklausimą, Klaipėdos Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto 2009-09-30 atsakyme antstolei A. R.-Žičkuvienei dėl kalbinės ekspertizės pateiktais teiginiais. Visų pirma, tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė sprendime, taip pat nesuteikia pagrindo jį naikinti ar keisti, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip žinia, yra fakto instancija, kuri privalo patikrinti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str. 1 d.). Antra, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei šioje nutartyje pirmiau išdėstytų argumentų kontekste, ieškovės iniciatyva į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).
Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, antstolė, būdama savo srities profesionalė, privalėjo žinoti, kad, atliekant Antstolių įstatymo 21 straipsnyje numatytas funkcijas, gautos lėšos turi būti įmokamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis teisę atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams bei vykdymo išlaidų skaičiavimą suteikia išskirtinai tik antstoliui. Todėl ieškovės nurodyti motyvai, kad ženkliai padidėjo darbo krūvis ir nebuvo numatytas tinkamas vykdomųjų bylų, taip pat išieškotų, bet išieškotojams neišmokėtų, piniginių lėšų perėmimo mechanizmas, jokiu būdu nepateisina šių įstatymo nuostatų pažeidimo.
Taip pat atmetami apeliantės motyvai, susiję su Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalies taikymu patikrinimo akto 1-4 punktuose, 12 ir 14 punktuose nustatytiems pažeidimams. Kaip matyti iš byloje esančio Akto, jame užfiksuota, jog patikrinimo metu vykdomosiose bylose nerasti privalomi dokumentai, pagrindžiantys atskirus antstolės veiksmus, jų teisėtumą. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad užfiksuoti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškovės nurodyta Antstolių įstatymo norma netaikytina (CPK 185 str.).
Teismas, spręsdamas dėl ieškovei L. N. paskirtos nuobaudos proporcingumo padarytiems pažeidimams, kurie buvo nustatyti minimu Aktu, pagrįstai atmetė su tuo susijusius jos argumentus, be kita ko nurodęs, jog iš galimų penkių drausminių nuobaudų jai buvo paskirta pagal griežtumo laipsnį priešpaskutinė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (Antstolių įstatymo 14 str., 15 str.).
Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą ieškovės antstolės L. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (CPK 263 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl kitų šiame skunde, atsakovo Lietuvos antstolių rūmų bei trečiojo asmens Teisingumo ministerijos atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai neįtakoja byloje nagrinėtų klausimų išsprendimo (CPK 185 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.