- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2-2321/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4542-520/2011, iškeltoje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo, kur trečiuoju asmeniu yra bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PGNT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovų A. J. ir A. J. priteisti solidariai 766 044,30 EUR negrąžinto kredito, 56 879,21 EUR nesumokėtų palūkanų, 3 050,90 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: 1) priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų A. J. ir A. J. solidariai (su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB „PGNT“) 766 044,30 EUR negrąžinto kredito, 56 879,21 EUR palūkanų, 3 050,90 EUR delspinigių; 2) priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų A. J. ir A. J. solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (825 974,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų A. J. ir A. J. po 15 000 Lt žyminio mokesčio ir po 1 344 Lt išlaidų už teisinę pagalbą; 4) nusprendė gražinti ieškovui AB DnB NORD bankui 2 519 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį; 5) priteisė valstybei iš atsakovų A. J. ir A. J. po 28,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti 2 241 001,92 Lt sumai atsakovams A. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pavedant jį surašyti ir aprašyti antstoliui, o jo esant nepakankamai, areštuoti atsakovų lėšas, leidžiant jomis atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu tenkino jo ieškinį atsakovams A. J. ir A. J. dėl 2 851 924,44 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bankui užtikrinant UAB „PGNT“ prievolių pagal 2007 m. lapkričio 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818 įvykdymą, už kurį laidavo atsakovai A. J. ir A. J., yra įkeistas šis nekilnojamasis turtas: 1) 300/612 (6,1200 ha) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal nepriklausomų turto vertintojų UAB „Liturta“ atliktą aktualų 2011 m. birželio 13 d. turto vertinimą šios bankui įkeistos žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 184 000 Lt, likvidacinė vertė – 74 000 Lt); 2) 0,2800 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (pagal nepriklausomų turto vertintojų UAB „Liturta“ atliktą 2008 m. sausio 3 d. turto vertinimą šio bankui įkeistos žemės sklypo vertė yra 220 000 Lt, o likvidacinė vertė – 154 000 Lt); 3) 3,0200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (pagal nepriklausomų turto vertintojų UAB „Litura“ atliktą 2008 m. sausio 3 d. turto vertinimą šio bankui įkeisto žemės sklypo rinkos vertė yra 260 000 Lt, o likvidacinė vertė – 182 000 Lt). Remiantis šiais nepriklausomų turto vertintojų pateiktais turto vertinimais, bendra jam įkeisto turto rinkos vertė yra 664 000 Lt, o likvidacinė vertė – 410 000 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimu iš atsakovų priteistos skolos dydis – 2 851 924,44 Lt, be to, ši skolos suma yra žymiai išaugusi dėl palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, šių palūkanų suma iki 2011 m. birželio 30 d. yra 53 077,48 Lt. 2011 m. birželio 30 d. bendra skola bankui yra 2 905 001,92 Lt. Įvertinus skolos bankui ir įkeisto turto rinkos vertę, hipoteka neužtikrinta skolos dalis bankui sudaro mažiausiai 2 241 001,92 Lt. Be to, Turto arešto akto duomenimis, kitų atsakovo A. J. kreditorių reikalavimams užtikrinti yra areštuotas jam priklausantis turtas, todėl kyla rizika, kad šis turtas bus panaudotas atsiskaityti su kitais kreditoriais pagal jų naudai viešame registre įregistruotus turto arešto aktus. Teismo sprendimu jam (ieškovui) yra priteista labai didelė suma, už skolos sumokėjimą atsakingi atsakovai yra fiziniai asmenys, įsipareigojimai nėra vykdomi ilgą laiką. Atsakovų įvykdyti jų turėto turto nekilnojamojo turto perleidimai tretiesiems asmenims patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų išlaikytas atsakovų turto mastas. Kadangi yra priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, yra grėsmė ir rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. AB DnB NORD banko reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 2 241 001,92 Lt vertės atsakovams A. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, bet paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, bet leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. lapkričio 12 d. Kreditavimo sutartį (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu įkeistu turtu – 0,2800 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 3,0200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 300/612 (6,1200 ha) žemės sklypo, t. y. 3 ha žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu B, ribojama koordinačių (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į tai, kad turto vertinimo nustatymo pažymoje ir turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte bankui įkeisto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertinamo sklypo dalis - 3 ha), 2011 m. birželio 8 d. likvidacinė vertė nurodyta 74 000 Lt dydžio, o vidutinė rinkos vertė - 184 000 Lt. Spręsdamas, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininkų prievolė kreditoriui, teismas atsižvelgė į vidutinę vertinamo turto rinkos vertę ir nurodė, kad nėra pagrindo netikėti kartu su pateikta turto vertės nustatymo pažyma ir turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktu, kadangi iš šios pažymos ir akto matyti, kad turtą apžiūrėjo, įvertino ir vertinimo ataskaitą parengė UAB „Liturta“ turto vertintojas asistentas V. V., kad ataskaitą patvirtino turto vertintojas J. G., turintys atitinkamai vertintojo asistento ir turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus. Teismas taip pat nurodė, kad kito bankui įkeisto turto (0,2800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 3,0200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė, nurodyta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutampa su hipotekos lakštuose nurodyta verte. Pažymėjo, kad pagal Turto arešto aktų registro informaciją atsakovų turtas yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Įvertinęs tai, kad pagal pateiktus duomenis ieškovui įkeisto turto vertės gali nepakakti pareikštiems ieškovo reikalavimams užtikrinti, taip pat atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu priteista suma yra didelė, solidarūs atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie turi laisvesnes galimybes disponuoti savo turtu, o jų turtas areštuotas kitų kreditorių reikalavimams įvykdyti, teismas padarė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.). Teismas atsižvelgė į vidutinę vertinamo turto rinkos vertę ir konstatavo, kad bendra taikomų laikinųjų apsaugos priemonių vertė negali viršyti 2 241 001,92 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai A. J. ir A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ieškovas jau ketvirtą kartą byloje kreipiasi į teismą su prašymu atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2011 m. birželio 30 d. ieškovo prašyme ieškovas nenurodė jokių iš esmės naujų aplinkybių, dėl kurių iškiltų objektyvi būtinybė atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien teismo sprendimo priėmimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys, negali būti pagrindas išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jei tokių aplinkybių nebuvo iki teismo sprendimo priėmimo.Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų atsakovų atliekamus ieškovui nenaudingus veiksmus, siekiant išvengti konkretaus sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes patenkinus ieškinį, kurį BUAB „PGTN“ yra pareiškusi atsakovui V. K. civilinėje byloje Nr. 2-2811-585/2011 ir dėl kurio mirties bei užtrukusio teisių perėmimo proceso bylos baigtis nusikelia vėlesniam laikui, būtų galima laisvai su ieškovu atsiskaityti. Kita vertus, jeigu ir nebūtų patenkintas reikalavimas minėtoje byloje, UAB „PGNT“ bankroto byloje ieškovas yra vienintelis kreditorius, kurio naudai nustatyta hipoteka. Todėl nesuprantama, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje bankas prašo taikyti visa apimtimi.
3. Pirmosios instancijos teismas leido areštuoti iš esmės visas atsakovų turto rūšis, įskaitant lėšas. Todėl susidarė situacija, kai atsakovai nebegali disponuoti net darbo užmokesčiu, nors teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kad lėšos gali būti areštuojamos tik išimtiniais atvejais. Teismas lėšų areštą galėjo taikyti, jei galima būtų daryti vienareikšmę išvadą, jog turto, kurio pakaktų ieškovo prievolėms įvykdyti, atsakovai turi nepakankamai ir nėra aplinkybių, liudijančių priešingai. Ieškovas neįvertino, kad praradę galimybę disponuoti visomis pajamomis, atsakovai tiesiog negalės tenkinti būtiniausių savo poreikių, bus priversti skolintis iš pašalinių asmenų ir vėliau įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš paties ieškovo.
4. Iš ieškovo pateikto teismui prašymo matyti, kad UAB „Liturta“ vertinimą atliko tik dėl 300/612 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), vertės patikslinimo. Dėl kitų objektų – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Liturta“ išvadų nepateikė, o Vilniaus apygardos teismas vadovavosi tais pačiais įrodymais, kuriais remdamasis ieškovo prašymą kartą jau atmetė, o antrą kartą Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu panaikino.
5. Aplinkybė, kad dalis nekilnojamojo turto yra apsunkinta hipoteka, savaime netrukdo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones tokį įkeistą turtą areštuoti.
6. Atsakovai žada skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus reikalavimų mastą, atsakovai patirtų neigiamų pasekmių dėl nepagrįsta apimtimi suvaržytų teisių į nuosavybės teise valdomą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Teisės normos neriboja ieškovų kreipimosi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skaičiaus, todėl banko pakartotinis kreipimasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertintinas kaip teisės normų suteiktų teisių realizavimas, o ne piktnaudžiavimas.Bankas kartu su 2011 m. birželio 30 d. prašymu pateikė naujus įrodymus bei nurodė naujas aplinkybes, sąlygojančias būtinybę areštuoti atsakovų turtą, t. y. pateikė nepriklausomų turto vertintojų atliktus bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimus, kurie patvirtino, kad bankui įkeisto turto rinkos vertės nepakaks visiškai atsakovų skolai padengti. Įrodymų apie kitokią bankui įkeisto turto vertę apeliantai nepateikė ir nepriklausomų turto vertintojų išvadų apie turto vertę įstatymų nustatyta tvarka nėra paneigę (CPK 178-179 str.). Be to, priešingai negu teigia apeliantai, teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne visa apimtimi, o tik tai skolos daliai, kuri nėra užtikrinta įkeisto turto rinkos verte. Bankas kartu su prašymu taip pat pateikė įrodymus iš viešo registro apie tai, kad atsakovų turtas yra areštuotas kitų kreditorių naudai.Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad bankas yra pareiškęs finansinį reikalavimą trečiojo asmens BUAB „PGNT“ bankroto byloje ir jis yra hipotekos kreditorius, kad po kitų apeliantų nurodomų civilinių bylų išnagrinėjimo bus galima atsiskaityti su banku, nepaneigia šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.Atmestini apeliantų argumentai, kad teismas nepagrįstai areštavo atsakovų lėšas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog yra areštuojamos atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tik nesant ar esant nepakankamai šio turto, areštuojamos lėšos. Be to, bankas, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, kreipėsi į antstolį I. Gaidelį dėl atsakovams priklausančio areštuotino turto aprašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. J. ir A. J. turtui.
Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatą, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje pareikštas ieškovo reikalavimas yra siejamas su 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2007-818 bei susitarimais dėl jos sąlygų keitimo (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 7-23). Laiduotojai (atsakovai) A. J. ir A. J. laidavimo sutartimis laidavo AB DnB NORD bankui už UAB „PGNT“ pagal 2007 m. lapkričio 12 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-818 su visais jos pakeitimais ir papildymais (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 23-24). Iš byloje esančių Hipotekos lakštų matyti, kad 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-818 įvykdymui užtikrinti A. J. ir A. J. įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4130-0200-0132), kurio vertė nurodyta 220 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 28-32), A. J. įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė nurodyta 260 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 33-37), UAB „PGNT“ įkeitė kreditoriui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė nurodyta 4 210 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 38-40).
Ieškovas AB DnB NORD bankas pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pateikė savo Turto vertinimo skyriaus 2010 m. gegužės 3 ir 5 d. pažymas, pagal kurias UAB „PGNT“ hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė nurodyta 830 000 Lt (turto likvidacinė vertė 580 000 Lt) (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 43-45), A. J. hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė nurodyta 37 000 Lt (turto likvidacinė vertė 26 000 Lt) (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 46-48), A. J. ir A. J. (turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad turtas priklauso UAB „PGNT“) hipotekos lakštu įkeisto turto rinkos vertė nurodyta 42 000 Lt (turto likvidacinė vertė 30 000 Lt) (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 49-51). AB DnB NORD bankas pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui dėl skolos išieškojimo iš įkeisto bankui turto (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., b. l. 52-53).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo, 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovų A. J. ir A. J. solidariai (su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB „PGNT“) 766 044,30 EUR negrąžinto kredito, 56 879,21 EUR palūkanų, 3 050,90 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (825 974,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 15 000 Lt žyminio mokesčio ir po 1 344 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (civilinė bylą Nr. 2-4542-520/2011, 1 t., 200-206 b.l.) iš kiekvieno atsakovo. Šiems ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė areštuoti 2 241 001,92 Lt vertės atsakovams A. J. ir A. J. nuosavybės teise priklausantį turtą (civilinė byla Nr. 2-4542-520/2011, 2 t., b. l. 200-206).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-174/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-984/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-956/2009). Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar įkeisto nekilnojamojo turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta atsakovų prievolė ieškovui.
Kaip matyti iš atskirojo skundo bylos medžiagos, savo prašymą taikyti laikinąsais apsaugos priemones ieškovas grindžia UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymomis. Iš 2011 m. birželio 13 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. V11/06-06-B (3 t., 7-31 b.l.) matyti, kad 300/612 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nurodyta 184 000 Lt, o likvidacinė vertė – 74 000 Lt; iš 2008 m. sausio 3 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. V 07/10-53-B (1) (3 t., 37-53 b.l.) matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nurodyta 220 000 Lt, o likvidacinė vertė – 154 000 Lt; iš 2008 m. sausio 3 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. V 07/10-20-B (1) (3 t., 54-69 b.l.) matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nurodyta 260 000 Lt, o likvidacinė vertė – 182 000 Lt. 2008 m. sausio 3 d. turto vertės pažymose nurodytos rinkos vertės sutampa su hipotekos lakštuose nurodytomis žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytais įkainojimais. Kadangi minėtų hipoteka užtikrintų žemės sklypų įvertinimų ieškovas anksčiau teismui nebuvo pateikęs, nepagrįsti yra apeliantų teiginiai, jog ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nei nurodo apeliantai, ieškovas pateikė visų trijų įkeistų žemės sklypų įvertinimus.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktos turto vertinimo pažymos nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija, spręsdama nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, vadovaujasi šiomis pažymomis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą UAB „Liturta“ atliko atsakovo A. J. užsakymu (3 t., 37, 54 b.l.). Kitokių, vėlesnių šių žemės sklypų įvertinimų apeliantai nepateikė. Be to, lyginant hipotekos lakšte nurodytą 300/612 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertę ir 2011 m. birželio 13 d. UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodytą rinkos vertę, matyti jog šio žemės sklypo vertė žymiai sumažėjo. Todėl galima daryti išvadą, jog ir kitų įkeistų žemės sklypų vertės šiai dienai taip pat tikėtinai yra sumažėjusio. Tačiau nei ieškovas, nei atsakovai žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naujų įvertinimų nėra pateikę. Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. kovo 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašuose (2 t., 54-57 b.l.) žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės (2008 m. birželio 18 dienai ir 2008 m. liepos 25 dienai) nurodytos dar mažesnės, nei ieškovo pateiktose 2008 m. sausio 3 d. UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymose. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo, vertinant įkeisto turto vertę, nesivadovauti ieškovo pateiktais prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktais duomenimis.
Pagal ieškovo pateiktas nepriklausomo turto vertintojo pažymas įkeistų žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 664 000 Lt. Lyginant šią sumą su šioje byloje ieškovo pareikšta ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista reikalavimų suma (bendra skola pagal 2011 m. birželio 23 d. sprendimą yra 2 905 001,92 Lt), matyti, jog ieškovui įkeisto turto vertės gali nepakakti pareikštiems ieškovo reikalavimams užtikrinti. Kadangi įkeitimu liko neužtikrinta 2 241 001,92 Lt suma, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką preziumuojama, jog didelė ginčo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011), teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo priteista suma atsakovams, kaip fiziniams asmenimis, yra didelė, tuo labiau, kad iš ieškovo pateikto turto arešto aktų registro išsamios informacijos (3 t., 4-6 b.l.) matyti, jog atsakovų turtas yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimams įvykdyti, o duomenų, patvirtinančių, jog jie turi pakankamai turto ieškovo reikalavimams įvykdyti, atsakovai nepateikė.
Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti apeliantų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir, tik jo nesant, lėšas, todėl pirmosios instancijos teismo taikytas lėšų areštas, kaip paskutinė poveikio priemonė apeliantams, siekiant užtikrinti turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo ir taip pat proporcingumo principus, nevaržo apeliantų teisių daugiau negu to iš tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad lėšų areštas taikomas tik tuo atveju, jei nepakaktų kitokio turto ir tik ta apimtimi, kuria nebuvo užtikrinta kitokiu turtu. Iš ieškovo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikto 2011 m. liepos 22 d. antstolio turto aprašo matyti, jog vykdant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, yra areštuojamas atsakovų turimas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, reikalavimo teisės, antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, nurodant, kad aprašyto turto vertė ir sudėtis bus tikslinama (3 t., 88-92 b.l.). Vadinasi, šiuo metu atsakovų lėšos, esančios bankų atsiskaitomose sąskaitose, nėra įtrauktos į areštuojamo turto sąrašą. Be to pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovams motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieškovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 146 str. 1 d.).
Apeliantų argumentai, susiję su BUAB „PGNT“ pareikštais reikalavimais civilinėje byloje Nr. 2-2811-585/2011, bei aplinkybė, jog ieškovas yra kreditorius UAB „PGNT“ bankroto byloje, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 d. jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi arba keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu laiduotojams (atsakovams). Kadangi bankas turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo tiek iš BUAB „PGNT“, tiek iš laiduotojų, tiek iš kiekvieno iš jų atskirai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - atsakovų (laiduotojų) turto areštą hipoteka neužtikrintos sumos apimtimi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.