- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1369/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02550-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1161-302/2014 pagal ieškovo antstolio R. V. ieškinį Lietuvos antstolių rūmams dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl antstoliui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovas antstolis R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos antstolių garbės teismo (toliau tekste – Garbės teismas) 2013-11-08 sprendimą drausmės byloje, kuriuo antstoliui R. V. skirta drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnyje 1 dalyje, atėmimas 2 mėnesiams. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013-10-17 įsakymu Nr. 1R-237 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ ieškovui iškėlė drausmės bylą, motyvuojant tuo, kad antstolis reikalavo iš D. M., kuri nebuvo nei skolininkė, nei išieškotoja, apmokėti su turto areštu ir jo panaikinimu susijusias vykdymo išlaidas ir tokiu būdu pažeidė CPK 610 straipsnio 1 dalyje ir 611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 39, 41 ir 60 punktuose nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Ieškovo nuomone, už antstolių atliktus procesinius veiksmus antstoliui negalėjo būti taikoma drausminė atsakomybė. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ruošusi įsakymą ir Garbės teismas sprendime iškraipė faktus, įrašė neteisingą informaciją, drausminė nuobauda paskirta neišreikalavus vykdomosios bylos medžiagos, be to, sprendimą Drausmės byloje priėmė neteisėtos sudėties garbės teismas, kadangi atsakovo Garbės teismo pirmininkė ir du jos nariai, esant pagrįstam įtarimui dėl jų galimo šališkumo ir neobjektyvumo bei pareiškus jiems nušalinimą, nuo šios drausminės bylos nagrinėjimo nenusišalino, o parenkant nuobaudos dydį neatsižvelgė į faktą, kad ieškovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu neturėjo nė vienos galiojančios nuobaudos. Ieškovas Garbės teismo sprendimą kvestionavo ir tuo pagrindu, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas nuobaudų paskyrimo eiliškumas. Be to, Garbės teismas negalėjo nagrinėti Drausmės bylos iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-10-17 įsakymo „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ teisėtumo išnagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis reikalavo sumokėti vykdymo išlaidas iš D. M., kuri vykdomojoje byloje nebuvo nei skolininkė, nei išieškotoja, todėl antstolis, 2013-06-10 patvarkymu nusprendęs pareiškėjos D. M. skundą dėl arešto panaikinimo patenkinti, tačiau areštą panaikinti tik tuomet, kai bus apmokėtos su turto areštu ir jo panaikinimu susijusios vykdymo išlaidos, atliko CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuotus veiksmus. Antstolis baudžiamas buvo ne pirmą kartą, jis turi tiek galiojančių, tiek negaliojančių nuobaudų, savo kaltės padarius nusižengimą kategoriškai nepripažino, tvirtindamas, kad jis turėjo teisę atlikti veiksmus, kurie nebuvo pripažinti neteisėtais. Antstolis nusižengimą padarė vykdydamas įstatymo priskirtas funkcijas, todėl parinkta nuobauda yra adekvati nusižengimui. Teismo vertinimu, Antstolių garbės teismas priimdamas sprendimą detaliai analizavo nusižengimų padarymo aplinkybes ir jų pobūdį, kartu tyrė ir antstolio nurodytas bylos nagrinėjimo metu aplinkybes. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Garbės teismas antstoliui parinkdamas nuobaudą turėjo laikytis eiliškumo, kadangi tokios nuobaudų skyrimo tvarkos įstatymų nuostatos nenumato. Teismas taip pat atmetė antstolio argumentus, kad Garbės teismo sprendimas turi būti panaikinti dar ir todėl, kad drausmės byla buvo iškelta ir išnagrinėta neturint visos medžiagos ir visos vykdomosios bylos, kadangi pareiškėja D. M. nebuvo nei skolininkė nei išieškotoja vykdomojoje byloje, todėl kiti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, kurie nesusiję su pareiškėja D. M. nebuvo tikrinimo objektu ir dėl to visa vykdomoji byla galėjo būti ir nereikalaujama. Be to, antstolis, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo galimybę ir pats pateikti Garbės teismui, jo manymu teisiškai reikšmingus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo antstoliui iškeliama drausmės byla yra procedūrinis dokumentas ir nesukelia materialinio pobūdžio pasekmių, todėl jis nėra skundžiamas, o tokias pasekmes sukelia galutinis sprendimas, priimamas procedūros pabaigoje, t. y. Grbės teismo sprendimas, kuris yra apskundimo objektas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentas apie buvusią būtinybę stabdyti drausminės bylos nagrinėjimą Antstolių garbės teisme, kol bus išnagrinėtas ieškovo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas taip pat laikė nepagrįstais antstolio argumentus, kad jo drausmės byla Garbės teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi Garbės teismo nariai nebuvo antstolio informuoti apie jo inicijuotą Garbės teismo nariams ikiteisminį tyrimą. Ieškovui nepateikus Garbės teismui įrodymų apie ikiteisminio tyrimo inicijavimą, Garbės teismas pagrįstai nenustatė pagrindų nušalinti atitinkamus Garbės teismo narius.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendimas pagrįstas teismo nuomone, o ne teisės normomis.
2. Teismo išvados, kad ieškovo drausmės bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties (nešališkas) Garbės teismas neparemtas teisės normomis, pagrįstas tik teismo nuomone ir pasamprotavimas.
3. Teismas sprendime nepasisakė dėl procedūrinių pažeidimų, dėl kurių ieškovas prašė panaikinti Garbės teismo 2013-11-08 sprendimu paskirtą drausminę nuobaudą.
4. Antstoliui paskirta drausminė nuobauda buvo parinkta neatsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę – galiojančių nuobaudų nebuvimą. Taip pat neatsižvelgta į skirtinų nuobaudų eiliškumą, pagal jų griežtumą, todėl Garbės teismo sprendimas turėjo būti panaikintas.
5. Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, drausminė byla antstoliui gali būti iškelta tik už neprocesinę veiklą. Šiuo atveju, antstoliui drausmės byla buvo iškelta už procesinius veiksmus, todėl Garbės teismo sprendimas turėjo būti panaikintas.
6. Garbės teismo sprendimas priimtas neįvertinus ir neprijungus vykdomosios bylos medžiagos, todėl Garbės teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų aplinkybių.
Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas išsamiai išanalizavimo visus ieškinio argumentus ir juos atmetė, aiškiai nurodydamas konkrečias teisės normas, kuriomis vadovavosi.
2. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyvių jų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Šiuo atveju D. M. nebuvo skolininkė, todėl, antstolis, siedamas turto arešto panaikinimą su vykdymo išlaidų apmokėjimu iš trečiojo asmens pažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad drausminė atsakomybė antstoliui buvo taikyta už neprocesinius pažeidimus. Be to, antstolis vengė perduoti skundų dėl jo veiksmų nagrinėjimą teismui, todėl nepagrįstai mėgina gintis aplinkybe, kad jo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais teismine tvarka.
3. Teisės aktai nenumato, kad drausminės nuobaudos antstoliui turi būti skiriamos nuo lengviausios iki griežčiausios. Garbės teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, jog nuo ieškovo veiklos pradžios buvo nagrinėtos aštuonios drausmės bylos dėl jo veiksmų, o dvejose iš jų (2013-02-22 ir 2013-10-01 sprendimais) antstoliui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kurių galiojimas dar nebuvo pasibaigęs. Nuobaudos apskundimas teismui nedaro jos negaliojančia. Ieškovas šios drausminės nuobaudos paskyrimo metu turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, nusižengimas buvo padarytas vykdant būtent įstatymo priskirtas funkcijas, todėl Antstolių garbės teismas pagrįstai paskyrė adekvačią nusižengimui nuobaudą - teisės atlikti funkcijas atėmimą.
4. Antstolių garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl drausmės bylos iškėlimo pagrindo teisėtumo, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog Antstolių garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių reikalavimų.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes ir teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
2. Antstolis Garbės teismui nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti Antstolių garbės teismo narių ir sekretoriaus šališkumą, taip pat informacijos Garbės teismo nariams apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl tam tikrų Garbės teismo narių veiksmų, todėl Garbės teismo nariai neturėjo teisinio pagrindo nusišalinimui nuo bylos nagrinėjimo.
3. Antstolis, turėdamas duomenų, kad Teisingumo ministerija nagrinėja pareiškėjos D. M. skundą dėl jo veiksmų, o vėliau ir dalyvaudamas Antstolių garbės teismo bei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose privalėjo pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius jo teiginius, o ne įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui ar teismui.
4. Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo iškeliama antstoliui drausmės byla, yra procedūrinis dokumentas ir nesukelia materialinio pobūdžio pasekmių, todėl jis nėra skundžiamas, o tokias pasekmes sukelia galutinis sprendimas, priimamas procedūros pabaigoje. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą apie buvusią būtinybę stabdyti drausmės bylos nagrinėjimą Antstolių garbės teisme, kol bus išnagrinėtas ieškovo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tuo tarpu Antstolių garbės teismas, drausmės bylos nagrinėjimo metu susipažinęs su Teisingumo ministro 2013-10-17 įsakymu Nr. 1R-237 bei drausmės byloje esančiais dokumentais bei paskyręs antstoliui drausminę nuobaudą, padarė pagrįstą išvadą, kad Teisingumo ministro įsakymas yra pagrįstas.
5. Atsižvelgiant į antstolio padarytą pažeidimą, sunkumą, kaltės laipsnį, pažeidimo pasekmes antstoliui drausminė nuobauda nėra per griežta ir neteisinga.
6. Antstolių įstatymas nenumato drausminių nuobaudų skyrimo eiliškumo tvarkos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuobauda jam skirta nepaisant įstatyme nustatytos eiliškumo tvarkos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja sprendimo nepagrindimu teisės normomis, nepasisakymu antruoju ir septintuoju ieškinio klausimais, neįvertinimu visų aplinkybių - skundžiamą antstolių garbės teismo sprendimą priėmusiu šališku teismu, kuris paskirdamas drausminę nuobaudą neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę – galiojančių nuobaudų neturėjimą, į skiriamų nuobaudų eiliškumą, kad drausminė nuobauda galėjo būti paskirta tik už neprocesinę veiklą, taip pat ir į tai, kad Garbės teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų aplinkybių bei priimtas nesulaukus administracinio teismo išvados dėl drausminės nuobaudos iškėlimo teisėtumo. Nurodyti klausimai sudaro šio apeliacinio proceso objektą.
Dėl procedūrinių pažeidimų nagrinėjant antstolio drausmės bylą
Dėl drausmės bylos iškėlimo pagrindų
Apeliantas teigia, kad pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, drausminė nuobauda antstoliui gali būti iškelta tik už neprocesinę veiklą. Šiuo atveju, antstoliui drausmės byla buvo iškelta už procesinius veiksmus, todėl Garbės teismo sprendimas turėjo būti panaikintas.
Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Antstolių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 53-2042), Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau tekste ir Taisyklės) (Žin., 2009, Nr. 45-1777). Antstolių įstatymo 13 straipsnis nustatyta, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Minėtų Taisyklių 3,4 punktai atkartoja Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisingumo ministras antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia priimdamas įsakymą dėl drausmės bylos iškėlimo (Taisyklių 4 p.).
Nagrinėjamu atveju antstoliui drausmės byla iškelta 2013 m. rugsėjo 4 d. gavus D. M. pranešimą, jog antstolis R. V., vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos buvusio sutuoktinio, 2013 m. kovo 7 d. areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8-359/2013 buvo pripažintas D. M. asmenine nuosavybe. Pareiškėja antstoliui 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. birželio 21 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 24 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė skundus, kuriais reikalavo panaikinti areštą, tačiau antstolis 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m, liepos 15 d. patvarkymuose nurodė, jog arešto panaikinimo klausimą spręs po to, kai už šių veiksmų atlikimą bus apmokėtos 110,17 Lt vykdymo išlaidos, taikė skundų trūkumo šalinimo institutą, o 2013 m. liepos 31 d. patvarkymu nusprendė tenkinti skundą dėl arešto panaikinimo, tačiau areštą panaikinti tik tuomet, kai bus apmokėtos su turto areštu ir jo panaikinimu susijusios vykdymo išlaidos; 2013 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu atsisakė priimti nagrinėti D. M. skundą ir grąžino jį pareiškėjai motyvuodamas tuo, kad tuos pačius klausimus antstolis jau išsprendė 2013 m. liepos 31 d. patvarkymu.
CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas ir vėliau jos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka - vykdymo išlaidos antstolio patvarkymu išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos susidarė, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir detalus vykdymo išlaidų apskaičiavimas išsiunčiami skolininkui. Tokia pati vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka nustatyta ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Žin., 2005, Nr. 130-4682; 2011 Nr. 137-6495), 39, 41 ir 60 punktuose. Taigi, antstolis, reikalaudamas, kad D. M., kuri nebuvo skolininkė ar išieškotoja apmokėtų su turto areštu ir jo panaikinimu susijusias vykdymo išlaidas, pažeidė CPK 610 straipsnio 1 dalyje ir 611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 39, 41 ir 60 punktuose nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, taip pat Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte nustatytą pareigą antstoliui savo veikloje vadovautis pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principu, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, savo veiksmais neskatinti nepasitikėjimo antstoliais. Šios aplinkybės ir minėtų teisės aktų pažeidimas buvo konstatuotas Teisingumo ministro 2014 m. spalio 17 d. įsakyme Nr. 1R-237 (5354 b. l.), kurių pagrindu antstoliui buvo iškelta drausmės byla. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą jis nereikalavo, kad vykdymo išlaidas apmokėtų D. M.: jo 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m, liepos 15 d. priimtų patvarkymų turinys, nurodant, jog arešto panaikinimo klausimas bus sprendžiamas po to, kai už šių veiksmų atlikimą bus apmokėtos 110,17 Lt vykdymo išlaidos, bei 2013 m. liepos 31 d. patvarkymo, kuriuo nuspręsta tenkinti skundą dėl arešto panaikinimo, tačiau areštą panaikinti tik tuomet, kai bus apmokėtos su turto areštu ir jo panaikinimu susijusios vykdymo išlaidos, turinys liudija priešingai – nors juose tiesiogiai nenurodoma, kad šias vykdymo išlaidas privalo apmokėti D. M., tačiau patvarkymuose, priimtuose dėl D. M. skundų, jai priklausančio turto arešto panaikinimas tiesiogiai siejamas su vykdymo išlaidų, kurių pareiškėja neprivalo mokėti, sumokėjimu.
Kaip buvo nurodyta, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimas, yra savarankiškas drausmės bylos antstoliui iškėlimo pagrindas. Taigi, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad antstoliui drausmės byla gali būti keliama bei drausminė nuobauda paskirta išimtinai už neprocesinę veiklą, nes atskirais, Antstolių įstatyme numatytais atvejais, antstoliui drausminė atsakomybė gali būti taikoma ir už pažeidimus, padarytus vykdant procesinę veiklą.
Dėl drausmės bylos nagrinėjimo sustabdymo
Apelianto teigimu, drausmės byla negalėjo būti išnagrinėta kol administracinis teismas nepasisakė dėl Teisingumo ministro įsakymo teisėtumo, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti skundžiamą antstolių Garbės teismo sprendimą negaliojančiu dėl procedūrinio drausmės bylos nagrinėjimo pažeidimo.
Byloje nustatyta, kad šiuo atveju, Antstolių garbės teismas apelianto drausmės bylos nagrinėjimą pradėjo gavęs Teisingumo ministro įsakymą, kurį antstolis buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Minėtų Taisyklių 25.2 punktas numato, kad drausmės bylos nagrinėjimas Garbės teismo motyvuotu sprendimu gali būti atidėtas, kai sprendimas iškelti antstoliui drausmės bylą yra apskųstas teismui. Taigi, iš minėtų Taisyklių 25.2 punkto matyti, kad Garbės teismui imperatyviai nenumatyta pareiga atidėti ar stabdyti Drausmės bylos nagrinėjimą vien tik dėl Teisingumo ministro įsakymo apskundimo administraciniam teismui, o suteikta teisė spręsti dėl drausmės bylos sustabdymo poreikio. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas, įvertinęs aplinkybę, kad antstolis apskundė mintą Teisingumo ministro įsakymą dėl drausmės bylos iškėlimo administraciniam teismui, svarstė drausmės bylos nagrinėjimo sustabdymo poreikį, tačiau pasirėmęs Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, priimtais administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010 laikė, kad įgalioto subjekto priimtas sprendimas iškelti antstoliui drausmės bylą de jure pasekmių antstolio teisiniam statusui nesukelia, todėl sprendė, kad Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla nepažeidžia jo saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, dėl to netenkino antstolio prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą iki administracinės bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į Vyriausiojo teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti skundžiamą antstolių Garbės teismo sprendimą negaliojančiu dėl procedūrinio drausmės bylos nagrinėjimo pažeidimo.
Dėl Antstolių garbės teismo šališkumo
Apelianto teigimu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi Garbės teismo nariams pareiškus nušalinimą, pastarieji nenusišalino, todėl Garbės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi buvo pažeista ieškovo teisė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nagrinėjant apelianto drausmės bylą.
Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų 3 punktas numato, kad Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais. Pagal Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295, 13 punktą, Antstolių garbės teismo pirmininkas ar kitas narys, jei jį su antstoliu (antstolio padėjėju), kuriam iškelta drausmės byla, sieja artimi giminystės, šeimos ar svainystės ryšiai (antstolio (antstolio padėjėjo) tėvai, broliai ar seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai, ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ar vaikai), ar yra kitų aplinkybių, kurios gali kelti abejonių jo nešališkumu, privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Nenusišalinęs nuo drausmės bylos nagrinėjimo Antstolių garbės teismo narys gali būti nušalintas Antstolių garbės teismo narių sprendimu. Minėtų Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad antstolis (antstolio padėjėjas), kuriam iškelta drausmės byla, ir drausmės bylą iškėlusio subjekto atstovas, dalyvaudami garbės teismo posėdžiuose, turi teisę reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, pasisakyti visais nagrinėjamos drausmės bylos klausimais, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, prašyti papildomai surinkti įrodymus, užduoti klausimus drausmės bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims, prieštarauti šių asmenų prašymams ir paaiškinimams.
Iš Antstolių garbės teismo posėdžio protokolo matyti (56-62 b. l.), kad antstolis, Garbės teismo nariams pareiškęs nušalinimą dėl jiems inicijuoto ikiteisminio tyrimo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos savo argumentus. Byloje nenustatyta Garbės teismo narių ir antstolio giminystės ryšiai ar kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių Antstolių garbės teismo nariai turėjo nusišalinti nuo apelianto nagrinėjamos drausmės bylos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ar šališkas Antstolių garbės teismas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad nagrinėjant apelianto drausmės bylą buvo pažeista ieškovo teisė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 10/04-12/04-18/04 A, pasisakydamas dėl Teisėjų garbės teismo, kaip teisminės valdžios savivaldos institucijos statuso, yra išaiškinęs, kad formuluotė „Teisėjų garbės teismas“ negali būti aiškinama vien pažodžiui, kaip leidžianti teigti, esą Teisėjų garbės teismas yra teismas, t. y. teisingumą vykdanti institucija, numatyta Konstitucijoje. Vien tai, kad minėtoje formuluotėje yra vartojama sąvoka „teismas“, jokiu būdu nereiškia, kad ši institucija yra teismas. Pagal Konstituciją teismas yra tik tokia valstybės institucija, kuri būtent kaip teismas, t. y. teisingumą vykdanti institucija, yra įvardyta Konstitucijoje. Todėl Teisėjų garbės teismas pagal Konstituciją nėra ir negali būti laikomas teismu, t. y. teisingumą vykdančia institucija, kadangi Teisėjų garbės teismas – tai viena iš teismų savivaldos institucijų, turinti įgaliojimus nagrinėti teisėjų padarytus nusižengimus ir skirti jiems drausmines nuobaudas. Teisėjų garbės teismas taip pat nėra konstitucinė institucija – pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus spręsti, ar Teismų įstatyme numatyti tokią instituciją, ar jos nenumatyti. Minėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje, kadangi Antstolių garbės teismas pagal vykdomas funkcijas yra analogiška Teisėjų garbės teismui antstolių savivaldos institucija, todėl apeliantas, teigdamas, kad nagrinėjant jo drausmės bylą buvo pažeista ieškovo teisė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nepagrįstai apeliuoja į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi kaip jau minėta, Antstolių garbės tesimo statusas negali būti prilyginamas teismui, kaip teisingumo funkciją vykdančiai institucijai, įvardintai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Dėl drausminių nuobaudų eiliškumo ir dėl lengvinančių aplinkybių egzistavimo
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja ir aplinkybe, kad apeliantui skiriant drausminę nuobaudą buvo neatsižvelgta į lengvinančią aplinkybę – galiojančių nuobaudų nebuvimą. Taip pat neatsižvelgta į skirtinų nuobaudų eiliškumą pagal jų griežtumą, todėl Garbės teismo sprendimas turėjo būti panaikintas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliui gali būti skiriama: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių; 4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių; 5) atleidimas iš antstolių. Teisės aktai nenumato, kad drausminės nuobaudos antstoliui turi būti skiriamos iš eilės, t. y., pradedant nuo pastabos, o baigiant atleidimu iš antstolio pareigų. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Skundžiamame sprendime yra išsamiai nurodyta, kiek apeliantui buvo iškelta ir nagrinėta drausmės bylų, kokios ir kada buvo jam paskirtos nuobaudos ir kad dvi drausminės nuobaudos yra galiojančios. Antstolių garbės teismas įvertino faktines drausminės bylos aplinkybes, taip pat aplinkybes, charakterizuojančias antstolio subjektyviąją pusę ir konstatavo, jog antstolis sistemingai pažeidinėja antstolių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o tuo pačiu ir Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte nustatytą pareigą antstoliui savo veikloje vadovautis pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principu, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, savo veiksmais neskatinti nepasitikėjimo antstoliais. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į antstolio padarytą pažeidimą, jo sunkumą, kaltės laipsnį, pažeidimo pasekmes, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Antstolių garbės teismas, antstoliui skirdamas nuobaudą, nepažeidė nuobaudų skyrimo tvarkos bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad apeliantui drausmės byla buvo iškelta ir išnagrinėta neturint visos reikalingos medžiagos ir nepatikrinus vykdomosios bylos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja D. M. Teisingumo ministrui buvo pateikusi visus antstolio patvarkymus dėl kurių teisėtumo antstoliui buvo inicijuota drausmės byla. Antstoliui buvo pasiūlyta pateikti Teisingumo ministrui paaiškinimą dėl nurodomų jo veiksmų. Antstolis, pasinaudodamas šia teise juos išdėstė savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. SD-6225 (46-48 b. l.). Nesutikdamas su jam iškelta drausmės byla, apeliantas Antstolių garbės teismui nepateikė jokių rašinių įrodymų, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą, formaliai teigdamas, jog Garbės teismas turėjo pareigą pats išsireikalauti iš jo D. M. buvusio sutuoktinio vykdomąją bylą. Antstolių profesinės etikos kodekso 11 punktas nustato bendradarbiavimo principą, kuris įpareigoja antstolius ne tik bendradarbiauti tarpusavyje, bet ir su Lietuvos antstolių rūmais, visomis institucijomis, o tarpusavio santykius grįsti abipusiškumo ir geranoriškumo kriterijais. Antstolis, dėl kurio veiksmų iškelta drausmės byla, būdamas suinteresuotu išsamiu drausmės bylos nagrinėjimu turi savo iniciatyva pateikti Antstolių garbės teismui visus jo teiginius patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad vykdomoji byla, kurią esą turėjo išreikalauti Antstolių garbės teismas, buvo paties drausminėn atsakomybėn patraukto antstolio dispozicijoje, todėl jis, manydamas, kad joje yra reikšmingų, jo nekaltumą patvirtinančių duomenų, turėjo realią galimybę šią vykdomąją bylą pateikti Antstolių garbės teismui. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 15 punktas suteikia teisę antstoliui iki drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio dienos, o nesant galimybių - garbės teismo posėdyje pateikti Antstolių garbės teismui paaiškinimus ar turimus dokumentus, susijusius su iškelta drausmės byla. Ši teisė ieškovui buvo išaiškinta ir Antstolių garbės teismo 2013 m. spalio 22 d. pranešimu Nr. A-12040-15026, tačiau ieškovas nei iki posėdžio dienos, nei posėdžio metu jokių jo teiginius, susijusius su vykdymo išlaidų išieškojimu, patvirtinančių dokumentų nepateikė. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokių būtent įrodymų, kurie būtų reikšmingi šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui, Antstolių garbės teismas ar pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir/ar neįvertino. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad Antstolių garbės teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, ar dėl vykdomosios bylos medžiagos neišreikalavimo buvo pažeista Garbės teismo sprendimo priėmimo tvarka.
Vadovaujantis išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų pažeidimo nepasitvirtino.
Dėl sprendimo pagrindimo teisės normomis
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teismo nuomone, neatsakyta į visus klausimus ir neparemtas įstatymų nuostatomis.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, aptarė antstoliui iškeltos drausmės bylos teisinius pagrindus, nustatė, kokias teisės nuostatas ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatas apeliantas pažeidė, išdėstė savo poziciją dėl Antstolių garbės teismo sprendimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas išimtinai tik teismo nuomone. Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo pagrindu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau neanalizuoja.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Apeliantas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.