Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui T. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. Ž. ir atsakovas T. G. yra nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikai faktiškai gyvena su motina (ieškove).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

9. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

10. Bylos duomenimis abu šalių nepilnamečiai vaikai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės 10 d. yra prižiūrimi ir gyvena su motina (ieškove). Iš byloje esančio Tarnybos 2025 m. sausio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ieškovės šeima gyvena dviejų aukštų name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei I. Ž. ir jos sutuoktiniui D. Ž. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Namuose yra erdvi svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis ir 4 atskiri kambariai, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Kiekvienas vaikas turi atskirą kambarį, yra sudarytos visos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Patys vaikai išreiškė norą nieko nekeisti ir likti gyventi su kartu mama.

11. Teismo vertinimu, gyvenant motinos gyvenamojoje vietoje, vaikams sudaryta saugi aplinka, reikalinga sveikų vaikų normaliam vystymuisi. Ieškovės materialinė padėtis leidžia užtikrinti būtinus vaikų poreikius, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvas turi galimybes ir siekia, jog vaikai gyventu su juo. Iš Tarnybos 2025 m. sausio 14 d. Tarnybinio pranešimo dėl užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas T. G. telefonu Tarnybos darbuotojui nurodė, kad ketina nuomotis būstą (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė nurodyti faktinės gyvenamosios vietos adresą. Atsakovas taip pat nurodė, kad nieko nekomentuos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, dėl jų tarsis su advokatu. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant su motina vaikams būtų trukdoma bendrauti su tėvu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nustačius nepilnamečių vaikų M. G. ir P. G. gyvenamąją vietą su ieškove, būtų geriausiai užtikrintos vaikų vystymosi sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. Ž. tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

13. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

14. Vertinant tėvų turtinę padėtį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro 4055 Eur (atskaičius mokesčius – apie 2600 Eur). SODRA duomenimis, atsakovas T. G. nedirba. Nekilnojamojo turto duomenimis, ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Taigi, bylos duomenys teikia pagrindą spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

15. Ieškovės skaičiavimu, kiekvienam vaikui kas mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 1040 Eur, tačiau atsižvelgdama į atsakovo sunkią turtinę padėtį, ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo minimalią sumą, t. y. 354 Eur kiekvienam vaikui (iš viso – 708 Eur).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė, apskaičiuodama prašomo priteisti išlaikymo dydį, remiasi nuo 2024 m. sausio 1 d. buvusiu MMA dydžiu – 924 Eur, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), kuris atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur.

17. Kartu pažymėtina, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur. Byloje esančiame Tarnybos 2025 m. sausio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad ieškovei gauna šias valstybės mokamas išmokas. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354 Eur, neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šią išmoką – apie 306 Eur per mėnesį ((708,42 Eur / 2) – (96,25 Eur / 2)). Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis yra sunki (šią aplinkybę ieškinyje pripažįsta ir pat ieškovė), ji nėra pakankama tenkinti vaikų poreikius, todėl vaikų išlaikymui priteisiama suma atskaičius universalią išmoką ir sudaro 306 Eur kiekvienam vaikui.

18. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. G. ir P. G. išlaikymui priteisiama po 306 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. gruodžio 12 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė I. Ž., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12 664 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą.

21. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

22. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad per 18 mėnesių laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 10 d. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė tik 80 Eur, kuriuos davė sūnui M. G.. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, taip pat neatvyko ir į teismo posėdį. Duomenų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos būtų teikęs nepilnamečiams vaikams išlaikymą (išskyrus aptartą vienkartinę 80 Eur sumą savo sūnui), byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms ir skaičiuojant išlaikymą vaikams po 306 Eur per mėnesį, iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams M. G. ir P. G. priteistinas 10 936 Eur išlaikymo įsiskolinimas (306 Eur x 18 mėn. x 2 – 80 Eur = 10936 Eur). Likusi ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestina.

Dėl bendravimo tvarkos

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės siūloma vaikų bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarka gana abstrakti, nedetalizuojami laikotarpiai ir tvarka, kaip turėtų vykti bendravimas. Pagal siūlomą bendravimo tvarką tėvas su vaikais galėtų bendrauti su vaikais žodžiu susitaręs dėl to su ieškove, taip pat atsižvelgiant į vaikų norus, galimybes ir užimtumą ugdymo įstaigose bei popamokinėje veikloje. Tarnybos nuomone, vaikų interesus labiausiai atitinka konkreti ir aiški bendravimo tvarka, tačiau nesant duomenų, jog motina trukdytų vaikams bendrauti su tėvu, lanksti bendravimo tvarka, t. y. tokia, kokią ieškiniu prašo nustatyti ieškovė, vaikų interesams galimai neprieštarautų. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškovė anksčiau būtų sudariusi kliūtis atsakovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su vaikais ateityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nustato ieškovės pasiūlytą nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką.

29. Teismas taip pat pažymi, kad šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama. Tačiau pabrėžtina, kad teismas negali nustatyti (atrasti) idealios bendravimo tvarkos, nes bendravimo tvarkos vykdymo (ne)sklandumai išimtinai priklauso nuo vaiko tėvų sugebėjimo suderinti tarpusavio interesus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

32. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš esmės patenkintas, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas didesne dalimi, teismas neatsižvelgia į įsiskolinimo patenkinimo apimtis ir priteisia iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas 1410 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis ir 1300 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

33. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 165,24 Eur žyminio mokesčio (306x12 x3 proc. x 75 proc.)x2. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 246,06 Eur (10936 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 411,30 Eur žyminio mokesčio.

34. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,08 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą kiekvienam po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos 2024 m. gruodžio 12 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 10 936 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti nepilnamečiams vaikams M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal kurią atsakovas T. G. bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. G. ir P. G. susitarus su ieškove žodiniu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų norus, galimybes, užimtumą ugdymo įstaigose ir popamokinėje veikloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 1410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 411,30 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 30 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 8,08 Eur (aštuonis eurus 08 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.