Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1488-527/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2S-1488-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-1488-527/2013;procesinio sprendimo kategorijos: 110; 128.11; 122.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1133-813/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, VSDFV Kauno skyriaus Jonavos padaliniui dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI); suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius)) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2012-11-19 buvo gautas pareiškėjo A. B. tiesiogiai teismui atsiųstas 2012-11-18 skundas dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI); suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius)) su prašymu CPK 145 straipsnio pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui išieškoti iš pareiškėjo invalidumo pašalpos bet kokius išieškojimus pagal antstolių patvarkymus ir vykdomuosius raštus.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-11-23 nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802 ir Nr. 0165/12/00803 iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2327-814/2012 (skunde nurodytas klaidingas Nr. 2-2347-814/2012, nes tokios bylos nėra), Nr. 2-2869-598/2012 ir Nr. 2-2870-598/2012 Jonavos rajono apylinkės teisme ir įsiteisės procesiniai sprendimai šiose bylose.

Kauno apygardos teismas 2013-04-02 nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino iš dalies ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį panaikino bei klausimą perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013-04-16 nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui išieškoti iš pareiškėjo invalidumo pašalpos bet kokius išieškojimus pagal antstolių patvarkymus ir vykdomuosius raštus; pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 (išieškotoja –VMI; suinteresuotas asmuo – VSDFV Kauno skyrius) paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašymo pagrįstumą, kurių pagrindu būtų galima taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas savo skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad CPK 739 straipsnis draudžia piniginių sumų išieškojimą iš jo invalidumo pašalpos. VSDFV duomenimis pareiškėjui iš VSDFV biudžeto yra mokama invalidumo (netekto darbingumo pensija), o ne pašalpa, kuri nėra CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąraše, todėl pareiškėjo nurodytu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui išieškoti iš pareiškėjo invalidumo pašalpos bet kokius išieškojimus pagal antstolių patvarkymus ir vykdomuosius raštus nėra pagrindo. Be to, kadangi Kauno apygardos teismas 2013-04-02 nutartyje buvo atkreipęs dėmesį į tai, jog jeigu klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant iš naujo įsiteisėtų civilinėje byloje Nr. 2-3210-598/2012 priimta 2012-12-11 nutartis (kuria buvo netenkintas antstolio teismui atsiųstame 2012-11-18 pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išieškoti iš pareiškėjo invalidumo pašalpos VSDFV Kauno skyriaus Jonavos padalinyje bet kokius išieškojimus pagal antstolių patvarkymus ir vykdomuosius raštus), byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 punktas), nes po jo priėmimo paaiškėjo, kad teismo žinioje yra byla Nr. 2-137-598/2013 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuri buvo pradėta anksčiau nei ši byla.

II. Atskirojos skundo esmė

Pareiškėjas 2013-04-27 atskiruoju skundu (b. l. 92) prašo panaikinti 2013-04-16 nutartį ir, priėmus naują sprendimą, jo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, dėl ko neteisinga nutartis yra naikintina ir priimtinas naujas sprendimas patenkinti skundą šiais argumentais:

1. Nutartimi pažeidžiami CPK 6, 7, 17, 18, 29l straipsniai bei Konstitucinio Teismo suformuota privaloma precedento taikymo teismų praktika civiliniame procese, kai atsisakoma tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartyje nustatoma, kad neva yra nepažeidžiamas CPK 739 straipsnis, kai neteisėtai ir nepagrįstai vykdomi išieškojimai skolų valstybei ir vykdymo išlaidų antstoliams pagal jų patvarkymus ir jis nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas teigia skunde pateikęs įrodymą – Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012, kuri yra įsiteisėjusi ir kurioje tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko buvo nustatyta, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima vykdyti išieškojimą vykdymo byloje Nr. 165/12/00481 iš jo invalidumo pensijos pagal antstolio patvarkymus nei skolų valstybei, nei vykdymo išlaidų. Kadangi minėta nutartis yra įsiteisėjusi, tai yra privaloma pagal CPK 18 straipsnį, ir jau nustatyti faktai ir aplinkybės negali būti iš naujo ginčijami, nes yra laikomi įrodytais pagal CPK 182 straipsnį. Nutartyje net nenurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neva nepateikti įrodymai pagrįsti prašymą, ir net nėra argumentų, kuriais būtų atmetama įsiteisėjusi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nutartis civ. b. Nr. 2-2327-814/2012 dėl jau nustatytų faktų ir aplinkybių dėl išieškojimo negalimumo pagal CPK 739 straipsnį iš jo invalidumo pensijos, tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai ir nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Be to, apeliantas prašo CPK 314 straipsnio pagrindu kaip rašytinį įrodymą išreikalauti Jonavos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2327-814/2012 su įsiteisėjusiais nustatytais faktais ir aplinkybėmis tarp tų pačių šalių.

2. Nutartyje netinkamai taikomas CPK 296 straipsnio l dalies 4 punktas, nustatant, kad neva jau yra nagrinėjamas toks pats ginčas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šis skundas paduotas 2012-11-18 dėl suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų 2012-11-08 vykdymo dokumentuose vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 pripažinimo ir neteisėtų veiksmų panaikinimo. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-137-598/2013 yra ginčas tarp tų pačių šalių, tačiau ne dėl to paties dalyko ir pagal laiką negali būti laikoma iškelta anksčiau už šitą civilinę bylą, todėl neteisinga nutartis yra naikintina, o skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1133-813/2013 tiesiogiai teismui pateiktu 2012-11-18 skundu pareiškėjas A. B. CPK 510–513 str. pagrindu prašo panaikinti 2012-11-08 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2012-11-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2012-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802, 0165/12/00803 ir 2012-11-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo bylose Nr. 0165/12/00802, 0165/12/00803 ir sustabdyti vykdymo veiksmus nurodytose vykdymo bylose iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2347-814/2012, Nr. 2-2869-598/2012, Nr. 2-2870-598/2012 Jonavos rajono apylinkės teisme ir įsiteisės procesiniai sprendimai minėtose civilinėse bylose. CPK 739 str. pagrindu pareiškėjas taip pat prašo uždrausti skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš jo invalidumo pašalpos VSDFV Kauno skyriaus Jonavos padalinyje ir įpareigoti VMI prie LR FM grąžinti jam neteisėtai ir nepagristai išieškotus 471,42 Lt vykdymo byloje Nr. 0165/12/00481. Be to, CPK 145 straipsnio pagrindu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui išieškoti iš jo invalidumo pašalpos bet kokius išieškojimus pagal antstolių patvarkymus ir vykdomuosius raštus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolio 2012-11-30 atsiųstą teismui 2012-11-18 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2-3210-598/2012 ir Nr. 2-137-598/2013), 2013-02-12 nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. 2012-11-18 skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2012-11-08 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2012-11-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2012-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 ir 2012-11-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo bylose Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 ir sustabdyti vykdymo veiksmus nurodytose vykdymo bylose iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2347-814/2012, Nr. 2-2869-598/2012, Nr. 2-2870-598/2012 Jonavos rajono apylinkės teisme ir įsiteisės procesiniai sprendimai minėtose civilinėse bylose. Minėtą Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį pareiškėjas A. B. buvo apskundęs atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, kuris civilinėje byloje Nr. 2S-955-230/2013 priimta 2013-05-10 nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutartį paliko nepakeistą.

Akivaizdu, jog civilinėse bylose Nr. 2-1133-813/2013 ir Nr. 2-137-598/2013 buvo nagrinėjamas tas pats pareiškėjo skundas dėl tų pačių antstolio veiksmų, atliktų vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 pareiškėjo skundžiamais 2012-11-08 patvarkymais. Taip pat akivaizdu, jog pareiškojo skundas dėl šių antstolio veiksmų jau yra išnagrinėtas iš esmės Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutartimi, kuri įsiteisėjo Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-955-230/2013 priėmus 2013-05-10 nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl tų pačių antstolio veiksmų yra išnagrinėtas įsiteisėjusia nutartimi, antstolio veikamai nėra pripažinti neteisėtais, o, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, darytina išvada, kad neliko ir faktinio pagrindo svarstyti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl antstolio veiksmų, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, taigi ir jų taikymo teisėtumo klausimas sprendžiamas tik nagrinėjamoje byloje iki jos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo, kurio vykdymo užtikrinimui jos buvo taikytos, įvykdymo arba iki bylos nutraukimo. Taikant įstatymo analogiją, laikytina, jog, bylą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjus iš esmės, skundžiama nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl kurios pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, šioje byloje negali būti apeliacijos objektas, nes, nebesant bylos dėl antstolio veiksmų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netenka prasmės ir yra negalimas, o atskirojo skundo išnagrinėjimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Kadangi neliko apeliacijos dalyko, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.). Pažymėtina, jog tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos apeliacinis teismas (2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-925/2010; 2010-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-971/2010; 2010-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-881/2010, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2-851/2010; 2010-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2010; 2010-04-08 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-771/2010, Nr. 2-640/2010; 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-628/2010; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-77/2010; ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28, 2007-10-24 nutarimuose išaiškino, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga.

Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 (išieškotoja – VMI; suinteresuotas asmuo – VSDFV Kauno skyrius) paliktas nenagrinėtas. Apelianto teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-137-598/2013 yra ginčas tarp tų pačių šalių, tačiau ne dėl to paties dalyko ir pagal laiką negali būti laikoma iškelta anksčiau už šitą civilinę bylą.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1133-813/2013, iškeltoje pagal paties pareiškėjo teismui tiesiogiai atsiųstą 2012-11-18 skundą dėl antstolio veiksmų, ir civilinėje byloje Nr. 2-137-598/2013, iškeltoje pagal antstolio 2012-11-30 atsiųstą teismui 2012-11-18 pareiškėjo skundą dėl tų pačių antstolio veiksmų, buvo nagrinėjamas tas pats pareiškėjo skundas dėl tų pačių antstolio veiksmų, atliktų vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 pareiškėjo skundžiamais 2012-11-08 patvarkymais. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo 2013-04-16 metu pareiškėjo skundas dėl šių antstolio veiksmų dar nebuvo baigtas nagrinėti iš esmės, nes Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutartis, pareiškėjo apskųsta atskiruoju skundu, tuo metu dar nebuvo įsiteisėjusi ir įsiteisėjo tik 2013-05-10 Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-955-230/2013 priėmus nutartį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nebeturėdamas galimybių šias bylas sujungti į vieną, visiškai pagrįstai taikė CPK 296 straipsnio l dalies 4 punktą ir skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą, dėl ko teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1133-813/2013, nutraukti.

Atskirąjį skundą kitoje dalyje atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, 0165/12/00802 ir 0165/12/00803 paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė