- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eII-61-1082/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00311-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- S. S.
- Advokatai
- Dainius Mažylis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. S., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos nutarimu S. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. spalio 16 d. 15.30 val., Panevėžio r. krašto kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Volkswagen Touareg“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo pakeisti nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinio poveikio priemonės jo atžvilgiu išvis neskirti. Cituodamas ANK nuostatas, S. S. skunde nurodo, kad pripažįsta administracinį nusižengimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau jo elgesys pažeidžiant KET nebuvo dėsningas, tai greičiau atsitiktinumas ir neatidumas, kuris nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad jam yra būtina specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nes jis pats turi sveikatos problemų, dirba, taip pat prižiūri savo sutuoktinės mamą, kuri yra garbaus amžiaus ir turi daug sveikatos problemų. S. S. mano, kad jo situacija yra išskirtinė tiek socialine, tiek šeimynine, tiek ir sveikatos prasme, o esant tokiai padėčiai, teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukeltų ypač reikšmingą neigiamą poveikį ne tik pačiam Pareiškėjui, bet ir jo prižiūrimiems artimiesiems, kuriems būtinas nuolatinis medicininis ir buitinės pagalbos užtikrinimas. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas yra sąžiningas, teigiamai charakterizuojamas asmuo, vairuojantis ilgus metus ir iki šiol nebuvo baustas už analogiškus nusižengimus. S. S. nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra vienkartinis, o griežta sankcija neatitiktų nei jo asmenybės, nei visuomenės interesų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas paties nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir baudos už jį paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl S. S. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.
Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali nuobauda – bauda, taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs Pareiškėjo paaiškinimų, su Pareiškėjo teiginiais iš dalies sutinka.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ir kt.).
Neabejotina, kad padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingesnių administracinių teisės nusižengimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-1058/2025 ir kt.). S. S. transporto priemonės lenkimas draudžiamoje vietoje nebuvo piktybiškas, jis nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nebuvo sukelta avarinė situacija, vairuodamas transporto priemonę, jokių papildomų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (neviršijo greičio, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.), teigia po padaryto nusižengimo pats nuvažiavę į Policijos komisariatą ir prisipažinęs padaręs administracinį nusižengimą, gailėjosi. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą S. S. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, dėl šio nusižengimo padarymo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog S. S. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, praeityje už administracinius nusižengimus (t. y. už nežymius greičio viršijimus) baustas tik 3 kartus, visos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegalioja, kas rodo, jog Pareiškėjas nėra sistemingas KET pažeidėjas, o šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus tai, kad pareiškėjas per visą vairavimo laikotarpį (kaip pats teigia – vairuoja maždaug 40 metų) turėjo tik 3 administracines nuobaudas už KET pažeidimus, akivaizdu, kad teise vairuoti transporto priemones, S. S. naudojasi labai atsakingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Pareiškėjo asmenybė laikytina taip pat mažesnio pavojingumo.
Pasak Pareiškėjo, teisė vairuoti jam reikalinga pagrinde dėl jo paties ir kitų artimųjų sveikatos problemų, kadangi jis pats turi daug ligų ir jam reikalinga nuolat vykti pas gydytojus, taip pat reikia pas gydytojus vežti ir garbaus amžiaus uošvienę, jo žmona šiuo metu vairuoti negali, kadangi susilaužė ranką, o asmenų, galinčių šiuo metu padėti ir reikalui esant nuvežti, neturi. Be to, jis gyvena Panevėžio rajone, o darbo vieta yra Panevėžio mieste. Taigi, akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui yra itin reikšminga siekiant pasirūpinti savimi ir artimaisiais, bei tęsiant darbinę veiklą. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog S. S. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams nagrinėjamu atveju yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui ir asmenybei. Sutiktina, kad Pareiškėjas žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia teise naudojosi neatsakingai, tačiau įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad Stanislovas prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo bei nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos S. S. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios. Teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo darbinę veiklą (gyvena Panevėžio r., o dirba Panevėžio m.) nebūtų teisinga bei proporcinga nuobauda.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad nors asmens sveikatos būklė, darbinė ir faktinė šeiminė padėtis (pareiga rūpintis artimaisiais) nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės visiško neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
Teismas, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, jog Pareiškėjas nors ir padarė pavojingą nusižengimą, tačiau šis nusižengimas laikytinas atsitiktinio pobūdžio, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą, nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant S. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Tačiau ir visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų S. S. nuo administracinių nusižengimų darymo ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi S. S. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti S. S. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skiriant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, vieną mėnesį taikoma administracinio poveikio priemonė, taikant ją kartu su paskirta administracine nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į dėl specialiosios teisės atėmimo kilsiančias neigiamas pasekmes darbinėje srityje turės pakankamą prevencinį poveikį.
Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.
K. I. 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.