Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-557/2020

Teisėjas S. Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45218-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.1;1.2.14.10.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6;

2020 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. gynėjo advokato Juozapo Surblio, nuteistojo E. J. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus, nuteistojo A. G. atstovo pagal įstatymą A. G., nukentėjusiosios A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslą ar pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir 6 mėnesius būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

I. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

J. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinta, nes neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiu nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. G., E. J., I. V. ir K. Š. nukentėjusiajai A. K. 332 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalis atmesta. Iš A. G., E. J., I. V. ir K. Š. priteista nukentėjusiajai A. K. po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G., E. J., I. V., T. T. ir K. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, sugadino ir sunaikino svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2018-09-16, būdami A. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. G., E. J., I. V., T. T. ir K. Š., veikdami bendrininkų grupe, tyčia sugadino butą ir išmesdami per buto balkono langą sunaikino ir laužydami, daužydami ir kitaip niokodami sugadino ir sunaikino bute esantį turtą ir dalį namų apyvokos daiktų, būtent: 180 Eur vertės „Bauer“ kėdę, 355 Eur vertės rašomąjį stalą, 43 Eur vertės virtuvės kėdę, 35 Eur vertės žaliuzes, 34 Eur vertės domofoną, 20 Eur vertės durų skambutį, 15 Eur vertės dušo užuolaidą, 3 vnt. bendros 95 Eur vertės paveikslus, 20 Eur vertės šviestuvo gaubtą, 35 Eur vertės skrudintuvą „Gamma“, 239 Eur vertės orkaitę „Ardo“, 20 Eur vertės laikrodį, bendros 140 Eur vertės indus, 240 Eur vertės puodą „Zepter“, 70 Eur vertės kavos virimo aparatą „Rowenta“, 60 Eur vertės suvenyrus, 30 Eur vertės patalynę, 180 Eur vertės dviratį, bendros 236 Eur vertės „Istkon“ pagalves ir vilnas, 212 Eur vertės „Istkon“ paklotą iš vilnos, bendros 1 240 Eur vertės baldus. Iš viso sugadino ir sunaikino bute buvusio turto, kurio bendra vertė 3 499 Eur, taip pat sugadino buto sienas, lubas, supildami jas nenustatytu skysčiu, kurių bendra vertė 2 741,05 Eur. Tokiu būdu A. G., E. J., I. V., T. T. ir K. Š., veikdami bendrininkų grupe, sugadino ir sunaikino A. K. priklausantį 5 607,43 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.15. E. J. veiksmai dėl pasikėsinimo kartu su A. G. per balkoną išmesti dviratį, jei teisėjų kolegija pripažintų, kad dviratis įvykio metu kainavo daugiau negu 150 Eur, traktuotini kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Dėl turtinės žalos

Dėl neturtinės žalos

4.17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis T. T. atlygino nukentėjusiajai A. K. dalį padarytos žalos – 610 Eur turtinės ir 834 Eur neturtinės žalos. Tačiau teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai į šią atlygintinos žalos dalį įskaičiavo visą T. T. atlygintos žalos sumą, nors V. T. atlygino tik 834 Eur neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo I. V.gynėjo apeliacinio skundo

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nuteistojo I. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išanalizavus baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio turinį, aplinkybės, teikiančios pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų vertinimo nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus BPK pažeidimus, lėmusius akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, nenustatytos.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. V. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys, veikdami bendrininkų grupe, sugadino ir sunaikino A. K. priklausantį 5 607,43 Eur vertės turtą.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009, 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikaltimo bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

15. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai E. K. priklausantis butas ir jame esantis turtas bei dalis namų apyvokos daiktų buvo sugadinti/sunaikinti ne vieno įvykio metu, o keliais etapais laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2018-09-16, ir grupės šioje byloje nuteistų asmenų, kurių pozicija nebuvo nuosekli, todėl tiksliai nustatyti, kada tiksliai ir kokį konkrečiai nukentėjusiosios bute buvusį turtą kiekvienas iš šioje byloje nuteistų asmenų sugadino/sunaikino, nebuvo galimybės. Juolab, kad nurodytu laikotarpiu nukentėjusiosios bute, kaip nustatyta, lankėsi nemažai ir kitų asmenų, iš jų ir mažamečių, kurie taip pat galėjo prisidėti prie nukentėjusiosios buto niokojimo.

16. Pažymėtina, jog nustačius, kad asmenys veikė bendrininkų grupe, nėra būtina bendrininkų grupės nariams inkriminuojant nusikalstamas veikas kiekvieno jų atveju identifikuoti, kuriuos konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš jų, jei tokioms aplinkybėms nustatyti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai nukentėjusiajai priklausantis butas buvo niokojamas pakankamai ilgą laiko tarpą, keliais etapais ir grupės šioje byloje nuteistų asmenų, todėl tiksliai identifikuoti kiekvieno iš bendrininkų veiksmus nebuvo galimybės.

17. Šiuo atveju I. V. ir kitiems padaryto nusikaltimo bendrininkams inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, sudarančios nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, nustatytos ir aprašytos tiek, kiek jas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes (kaip minėta, nusikaltimas padarytas ne vieno įvykio metu, o per 10 dienų laikotarpį, kai nukentėjusiosios bute, be grupės šioje byloje nuteistų asmenų, skirtingais laikotarpiais dalyvavo nemažai ir kitų asmenų) pavyko nustatyti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Šiuo atveju I. V. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, veikė bendrininkų grupe, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais gadino ir naikino nukentėjusiajai A. K. priklausantį turtą, ko pasekoje bendrais kaltininkų veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje nustatyta turtinė žala.

19. Nagrinėjamu atveju I. V., kaip ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys, matydami ir suvokdami akivaizdžiai neteisėtus vieni kitų veiksmus, prisijungė prie jų, suprasdami, kad ir patys elgiasi neteisėtai, ir norėdami taip elgtis. Teismas padarė teisingas išvadas, kad nuteistieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vieni kitų veiksmams, šių veiksmų tęsimu).

20. Nustačius, kad I. V., prisidėdamas prie kitų svetimą turtą naikinusių/gadinusių kaltininkų, pats betarpiškai atliko dalies svetimo turto naikinimo/gadinimo veiksmus, t. y. realizavo dalį visiems kaltininkams inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, tokiu būdu pritardamas bendrininkų nusikalstamiems veiksmams ir juos skatindamas, nuteistojo I. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto sugadinimas, veikiant bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistas ir skundžiamame nuosprendyje įvardytais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. V. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia. Naikinti I. V. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo E. J. gynėjo apeliacinio skundo

21. Nuteistojo E. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog E. J. veikė bendrininkų grupe sugadinant ir sunaikinant nukentėjusiosios A. K. turtą, jis nė vieno daikto nesugadino ir nesunaikino, kitų tai daryti neinicijavo. Tačiau tokius nuteistojo E. J. gynėjo skundo argumentus iš dalies paneigia jo paties apeliaciniame skunde minimi E. J. parodymai apie tai, jog pastarasis su A. G. iš kambario nuvarė dviratį į balkoną, kad jį išmestų, tačiau, pasak apelianto, vėliau šio sumanymo savanoriškai atsisakė ir paliko dviratį balkone, jo priekiniam ratui esant ant balkono rėmo, o užpakaliniam ratui remiantis į grindis. Taigi, kaip matyti, pats nuteistasis E. J. pripažino, kad jis su A. G. nuvarė dviratį iš nukentėjusiosios kambario į balkoną (tai apklausiami teisme patvirtino ir nuteistieji A. G. bei I. V., taip pat ir liudytojas M. P., ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodydamas, kad dviratį paėmė ir nuvežė į balkoną E. J. ir A. G.) tam, kad jį išmestų, tik teigė, kad vėliau šio sumanymo, pusę dviračio iškišę iš balkono, savanoriškai atsisakė. Tačiau sutikti su tokia E. J. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu išdėstyta pozicija ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo ir nagrinėjamu atveju visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad palikdami dviratį kaboti ant balkono, kaip nurodė pats E. J., taip pat ir A. G., jie prisiėmė ir riziką, kad jis gali būti tyčia ar netyčia numestas kitų asmenų arba nukristi dėl vėjo ar vibracijos, todėl, priešingai nuteistojo E. J. gynėjo tvirtinimui, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti E. J., kartu ir kartu su juo veikusio A. G. savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis).

22. Nuteistojo E. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nuteistųjų bendrininkavimą, t. y. veikimą iš anksto susitarusių asmenų grupe aprašė labai lakoniškai ir neinformatyviai – byloje nėra nustatyta konkreti data, kada ir kokie daiktai buvo sunaikinti, kada ir kas bute tuo momentu buvo, nesusiję su E. J. kaltės turiniu sugadinant nukentėjusiajai priklausantį turtą, veikiant bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, juolab, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajai priklausantis butas ir jame esantis turtas buvo sugadinti ne vieno įvykio metu, o laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2018-09-16 ir grupės šioje byloje nuteistų asmenų, kurių pozicija nebuvo nuosekli, todėl tiksliai nustatyti, kada konkrečiai ir kokį nukentėjusiosios bute buvusį turtą kiekvienas iš šioje byloje nuteistų asmenų sugadino/sunaikino, nebuvo galimybės. Šiuo atveju E. J. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, veikė bendrininkų grupe, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiajai A. K. priklausantis turtas, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendravykdžiai. Nors, kaip pažymi nuteistojo E. J. gynėjas apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šioje byloje nuteisti asmenys būtų žodžiu taręsi dėl nukentėjusiajai priklausančio turto gadinimo ir naikinimo, tačiau, priešingai gynėjo tvirtinimui, jie savo nusikalstamu elgesiu – bendrininkų akivaizdoje naikindami/gadindami svetimą turtą - pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir juos skatino, siekdami bendro rezultato – nukentėjusiosios buto ir jame buvusio turto suniokojimo, todėl nuteistųjų veikos kvalifikacijai neturi esminės reikšmės aplinkybė, kokį konkrečiai turtą betarpiškai suniokojo kiekvienas kaltininkas. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad E. J. kartu su A. G., kaip patys pripažino, nuvarė dviratį iš nukentėjusiosios kambario į balkoną, kad jį išmestų, todėl nekyla abejonių, kad jie tokiais savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie to, kad dviratis buvo išmestas per balkono langą ir tokiu būdu sugadintas. Tai, kad nuteistieji E. J. ir A. G. bei nuteistasis I. V. pateikė skirtingas versijas dėl dviračio išmetimo per balkoną aplinkybių, tokiu būdu siekdami apsiginti ir išvengti atsakomybės, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiosios bute buvęs dviratis buvo išmestas per balkono langą bendrais kaltininkų veiksmais ir tokiu būdu sugadintas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, būtent dėl kaltinamųjų bendrų veiksmų, nepaisant to, kokius veiksmus jie pasirinko atlikti, buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiajai priklausantis turtas.

23. Pritariant apylinkės teismo išvadai dėl E. J. kaltės, veikiant bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis įvykdžius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pažymėtina, kad išankstinis aiškus, konkretus susitarimas nėra būtinas bendrininkavimo požymis, nes, kaip minėta, pagal teismų praktiką, susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. asmens elgesiu, iš kurio matyti jo tyčia bendrai padaryti nusikalstamą veiką, pvz., rodant pritarimą kito asmens veiksmams gestais, mimika, prisidedant prie šių veiksmų, tęsiant nusikalstamą veiką. Anksčiau aptarti duomenys rodo, kad E. J. susitarimas su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis nagrinėjamu atveju reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kokiais konkrečiais veiksmais E. J. realizavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko ir motyvuotai pripažino, kad E. J. veikė sutartinai su kitais bendrininkais ir suprato savo vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje.

24. E. J. gynėjo skunde, remiantis nukentėjusiosios parodymais, kad ji dviratį įvertina 400 Eur, tačiau teismo posėdžio metu, atsakydama į gynybos klausimą tikslinant šio dviračio vertę, nurodė, jog dviratį pirko už 500 litų (144,81 Eur), keliamos abejonės dėl realios dviračio vertės nusikalstamos veikos padarymo metu, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme reali dviračio rinkos vertė nebuvo nustatyta, dviračio kokia nors prekinė ekspertizė neatlikta. Gynėjo nuomone, šio dviračio, įvertinus nusidėvėjimą (dviratis buvo eksploatuojamas 8 metus), vertė yra daug mažesnė negu 150 Eur, todėl šio dviračio tyčinio sunaikinimo atveju asmenims negali kilti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su draudimo bendrovės nustatyta dviračio verte – 180 Eur, kurios nei E. J. bei jo gynėjas, nei kiti šioje byloje nuteisti asmenys ir jų gynėjai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme neginčijo ir jokių abejonių dėl dviračio vertės nekėlė. Be to, E. J. su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis yra nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, sugadino ir sunaikino bendros 5 607,43 Eur vertės nukentėjusiajai A. K. priklausantį turtą, todėl nagrinėjamu atveju kalbėti vien apie dviračio vertę ir tokiu būdu spręsti, ar dėl šio konkretaus daikto sugadinimo asmenims gali / negali kilti baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindo.

25. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą E. J. pritaikė tinkamai. Nuteistojo E. J. gynėjo subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, naikinti E. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti nėra pagrindo.

26. Nuteistojo E. J. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti nuteistajam E. J. paskirtą įpareigojimą 6 mėnesius būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. arba šį laiką nustatyti nuo 23.30 val., nurodydamas, kad šis įpareigojimas labai suvaržo E. J., kaip jauno, anksčiau neteisto žmogaus laisvę (jis negali lankyti vakarinių kino seansų, diskotekų, įvairių koncertų ir renginių), todėl toks ribojimas yra perteklinis ir neatitinka šios dienos jaunimo poreikių, neleidžia harmoningai vystytis jaunai asmenybei, kartu pažymėdamas, kad E. J. šiuo metu dirba, nebendrauja su šioje byloje nuteistais asmenimis ir jokių santykių su jais nepalaiko. Sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

27. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro laisvės apribojimo bausmės, kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema, nubaudimo elementus. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš baudžiamojo proceso paskirčių yra teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Ši nuostata yra pamatinė įstatyme įtvirtinanti visuomenės interesą nubausti nusikaltimą padariusį asmenį. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi šiuo atveju nepatogumus nuteistajam sukeliančių skundžiamame nuosprendyje nustatytų teismo įpareigojimų ir draudimų netaikymas, kai pats paskirtos bausmės pobūdis asmeniui numato tik vieną apribojimą – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas), iš esmės suformuotų nebaudžiamumo nuostatas, nes paliekant nuteistajam E. J. tik vieną iš paskirtų įpareigojimų – per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis, asmuo, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas visas galimybes dirbti arba mokytis (nuosprendžio priėmimo metu E. J. niekur nedirbo ir nesimokė), iš esmės nejaustų jokio baudžiamojo įstatymo griežtumo ir atsakomybės naštos.

29. Nuteistojo E. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos priežastys (E. J. negali lankyti vakarinių kino seansų, diskotekų, įvairių koncertų ir renginių) neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam E. J. skirtas įpareigojimas 6 mėnesius būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. yra perteklinis, neproporcingas ar skirtas nepagrįstai, taip pat nesudaro pagrindo nustatyti vėlesnį šio įpareigojimo taikymo laiką – nuo 23.30 val. E. J. gynėjo skundo argumentas, kad nustatytas elgesio apribojimas neleidžia harmoningai vystytis jaunai asmenybei, yra prieštaringas ir nelogiškas, nes vakarinių kino seansų ir diskotekų lankymas visiškai nesusijęs su harmoningu asmenybės vystymusi, ypač kai elgesio apribojimas nustatytas iš esmės poilsio ir nakties metu. Sutiktina, kad nuteistajam taikomi įpareigojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina ir tai, kad E. J. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, tačiau įpareigojimas būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, paskirtas tik šešių mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, elgesio apribojimas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, – paskirtas pagrįstai, įvertinus E. J. jauną amžių ir jo padarytos nusikalstamos veikos, veikiant bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, pobūdį, siekiant tinkamos jo asmenybės korekcijos jam skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Šis elgesio apribojimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veiks pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka proporcingumo reikalavimus ir tiesiogiai skatins nuteistąjį E. J. savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų ir paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. J. laisvės apribojimo bausmę ir, be kita ko, įpareigodamas tikru laiku būti namuose, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl nuteistojo A. G. atstovo pagal įstatymą A. G. apeliacinio skundo

30. Nors nuteistojo A. G. atstovas pagal įstatymą A. G. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. G. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo taikyti jo sūnui A. G. BK 93 straipsnio nuostatas, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiant į tai, kad jis kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė ir iki teismo posėdžio pasižada atlyginti jai padarytą žalą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

31. BK 93 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės numato, kad teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, tik esant visoms šioje teisės normoje numatytoms būtinosioms sąlygoms ir bent vienai iš alternatyvių sąlygų. BK 93 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje būtinąsias šio instituto taikymo sąlygas, numatyta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį gali būti nepilnametis, kuris pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

32. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi jis atitinka būtinas BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Tačiau, kaip minėta, taikant BK 93 straipsnio nuostatas, privaloma nustatyti ir bent vieną iš alternatyvių sąlygų, t. y. kad kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

33. Nuteistojo A. G. atstovas pagal įstatymą A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sūnus A. G. savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė ir iki teismo posėdžio pasižada atlyginti jai padarytą žalą. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje atlikus įskaitymus konstatuota, jog nukentėjusiajai padaryta turtinė žala jau yra visiškai atlyginta, todėl nuteistojo ketinimai atlyginti nukentėjusiajai likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį neturi juridinės reikšmės sprendžiant apie BK 93 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytos aplinkybės egzistavimą. Tačiau byloje nustatyta, kad nuteistasis A. G. nukentėjusiosios A. K. neatsiprašė, savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo elgesį vertina nekritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų nuteistojo parodymų turinys, jo elgesys po nusikaltimo padarymo (nesiėmimas veiksmingų priemonių bent iš dalies atlyginti padarytą neturtinę žalą, atsiprašyti nukentėjusiosios) neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarimu A. G. nubaustas pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-12-29 1 val. 16 min. grįžęs namo girtas (nustatytas girtumas 1,43 promilės alkoholio) konfliktavo su namiškiais. Nustačius, jog A. G., tuo metu dar būdamas nepilnametis, dar nepasibaigus jo baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, nakties metu girtauja (nustatytas beveik vidutinis girtumo laipsnis), nebūna namuose, o neblaivus grįžęs namo konfliktuoja su namiškiais, taipogi nėra jokio pamatuoto pagrindo tikėtis, kad ateityje jis laikysis įstatymų. Šių duomenų kontekste nėra pagrindo taikyti nuteistajam A. G. BK 93 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje nenustatyta nė viena iš alternatyvių sąlygų, būtinų šio instituto taikymui.

Dėl nukentėjusiosios A. K. apeliacinio skundo

34. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018).

35. Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 3 664,76 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 tomas, b. l. 103–106). Apklausiama teisme nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis T. T. atlygino dalį padarytos žalos – 1 444 Eur, todėl civilinio ieškinio sumą šia dalimi mažina. Vėliau nukentėjusioji pateikė teismui raštą, kuriuo ji atsisakė civilinio ieškinio kaltinamajam T. T., kadangi jis atlygino jai padarytą 610 Eur turtinę ir 834 Eur neturtinę žalą (t. 4, b. l. 66, 130).

36. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, priteisdamas iš nuteistųjų 276 Eur turtinės žalos, išskaičiavus draudimo bendrovės nukentėjusiajai sumokėtą sumą, ir nustatė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, draudimo bendrovei nukentėjusiajai A. K. išmokėjus 5 607,43 Eur draudimo išmoką, turtinė žala jai buvo visiškai atlyginta, teismas papildomai priteisė 276 Eur už valymo darbus, už kuriuos nukentėjusiajai nebuvo sumokėta. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog neigiamų išgyvenimų pasekmės turėtų ilgalaikių liekamųjų reiškinių, įvertinęs, kad būsto atstatymo, remonto, laikino gyvenimo klausimai, važinėjimas, sugaištas laikas yra sunkai pamatuojamas finansine prasme, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nustatė, kad protinga ir proporcinga neturtinės žalos atlyginimo suma nukentėjusiajai yra 1 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai.

37. Vertinant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės argumentus dėl civilinio ieškinio įrodytumo visų prima pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas turtinės ir neturtinės žalos sampratos nepateikia, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Remiantis CK 2.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš nuteistųjų iš A. G., E. J., I. V. ir K. Š., BPK ir CK reikalavimų nepažeidė, visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto teisingai, savo sprendimą išsamiai argumentavo.

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog draudimo bendrovė Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas buvo apdraudęs nukentėjusiajai A. K. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovė, pagal nukentėjusiosios A. K. pateiktus duomenis įvertinusi padarytos turtinės žalos dydį, apskaičiavo ir nukentėjusiajai A. K. išmokėjo 5 607,43 Eur draudimo išmoką. Pagal draudimo bendrovės pateiktą nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo lentelę, matyti, jog buvo apskaičiuotas 3 499 Eur nuostolis už namų turtą ir 2 108,43 Eur buto remonto išlaidos (t. 4, b. l. 93–94, 104–105). Pagal minėtą nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo lentelę 3 499 Eur nuostolį už namų turtą sudaro sugadinti ir sunaikinti bute buvę šie daiktai: „Bauer“ kėdė, kurios vertė 180 Eur, rašomasis stalas, kurio vertė 355 Eur, virtuvės kėdė, kurios vertė 43 Eur, žaliuzės, kurių vertė 35 Eur, domofonas, kurio vertė 34 Eur, durų skambutis 20 Eur, dušo užuolaida, kurios vertė 15 Eur, 3 vnt. paveikslai, kurių bendra vertė 95 Eur, šviestuvo gaubtas, kurio vertė 20 Eur, skrudintuvas „Gamma“, kurio vertė 35 Eur, orkaitė „Ardo“, kurios vertė 239 Eur, laikrodis, kurio vertė 20 Eur, indai, kurių bendra vertė 140 Eur, puodas „Zepter“, kurio vertė 240 Eur, kavos virimo aparatas „Rowenta“, kurio vertė 70 Eur, suvenyrai, kurių bendra vertė 60 Eur, patalynė, kurios vertė 30 Eur, dviratis, kurio vertė 180 Eur, „Istkon“ pagalvės ir vilnos, kurių bendra vertė 236 Eur, „Istkon“ paklotas iš vilnos, kurio vertė 212 Eur, bei 40 Eur sofos valymas ir 1200 Eur baldų remontas (spinta, stalius, virtuvės baldai, sekcija, batų spinta, koridoriaus spinta, svetainės spinta).

39. Atsižvelgdamas į tai, jog draudimo bendrovės atstovas po įvykio buvo atvykęs į nukentėjusiosios A. K. butą, sudarė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą (t. 4, b. l. 101), apskaičiavo nuostolio ir draudimo išmokos sumą (t. 4, b. l. 104–105, 106), o nukentėjusioji A. K. draudimo bendrovei dėl nuostolio apskaičiavimo ir draudimo išmokos sumos pretenzijų nereiškė, teismas nustatė, jog draudimo bendrovės apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka yra reali sunaikinto ir sugadinto turto bendra vertė, todėl kaltinamajame akte nurodytą sugadinto ir sunaikinto turtą vertę – 8 996,9 Eur, kuri, kaip minėta, buvo nurodyta remiantis iš esmės vien nukentėjusiosios parodymais ir kai kurių daiktų ir baldų įsigijimo bei buto remonto darbų sąmatos sudarymo dokumentais ir buto remonto darbų kainos paskaičiavimu, patikslino, nurodydamas, kad kaltinamieji sugadino nukentėjusiajai priklausantį 5 607,43 Eur vertės turtą.

40. Pritariant skundžiamame nuosprendyje pateiktam įrodymų vertinimui dėl turtinės žalos dydžio papildomai pažymėtina, kad negalima sutikti su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik Swedbank P&C Insurance AS atliktu nuostolių (žalos) vertinimu (buto remonto išlaidas įvertino 2 108,43 Eur) ir neatsižvelgė į eksperto M. L. pateiktą remonto darbų lokalinę sąmatą, kurioje remonto suma nurodyta 4 436,19 Eur.

41. Nukentėjusioji E. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo didesnes buto remonto išlaidas, nei paskaičiavo ir išmokėjo draudimo bendrovė Swedbank P&C Insurance AS. Ji nepateikė statybos (remonto) darbų atlikimo sutarties, medžiagų įsigijimo kvitų, duomenų apie apmokėjimą už atliktus darbus ar kitų įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentus, todėl didinti priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.

42. Nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiosios A. K. skundo teiginiais dėl neteisingai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad nukentėjusioji dėl jai priklausančio turto sugadinimo patyrė neturtinę žalą, abejonių nekyla. Abejonių nekelia ir pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis – 1 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisiamą sumą neturtinei žalai atlyginti pripažindamas protinga, adekvačia patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir nepatogumams kompensacija, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios interesą gauti žalos atlyginimą, bet ir į nuteistųjų amžių, gaunamas pajamas, jų galimybes atlyginti žalą, į tai, kad dalis neturtinės žalos yra atlygintina ir pagrįstai 1 500 Eur sumą laikė atitinkančia teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią sumą didinti, teisėjų kolegija nenustatė.

43. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai A. K. dėl padaryto jos turto sugadinimo būtų kilusios ilgalaikės sveikatos sutrikimo pasekmės, nuolatiniai nepatogumai ir išgyvenimai. Byloje esantys garso įrašai nepatvirtina, kad dėl buto apgadinimo tapo nebegalima jo parduoti ir dėl to nukentėjusioji patiria nuolatinį stresą. Argumentai, jog dėl įvykdyto nusikaltimo sumažėjo buto vertė, atmestini, nes jokių įrodymų apie tai A. K. nepateikė, be to, tai būtų turtinės žalos dydžio klausimas, o tokio reikalavimo byloje nėra pateikta.

44. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę ir neturtinę žalą išsprendė tinkamai, žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į visus reikšmingus kriterijus, faktines bylos aplinkybes. Turtinės žalos dydis nustatytas remiantis objektyviais duomenimis, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo I. V. gynėjo advokato Juozapo Surblio, nuteistojo E. J. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus, nuteistojo A. G. atstovo pagal įstatymą A. G., nukentėjusiosios A. K. apeliacinius skundus atmesti.