Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog jis išmetė tik dvi taures ir sulaužė lagaminą. Parodė, jog įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini). Bute jis buvo vieną kartą, tai buvo vakaras, apie 22.00 val. Jis su E. J. vaikščiojo, sutiko draugę O. P., kuri pasakė, kad yra laisvas butas ir į jį pakvietė juos. Kai jie atvažiavo į butą, buto duris atidarė K. Š. ar J. A., iš buto sutiko išeinančius M. S. ir T. T., bute buvo J. A., K. Š., I. V.. Butas buvo jau nuniokotas ir išdaužytas, sulaužytos durys, sulaužytas tualetas, ant grindų mėtėsi stiklai, nuorūkos, saulėgrąžų lukštai, grindys buvo sulaistytos, grojo muzika. Jis pamatė bokalus su alkoholiu ir nuorūkomis ir nusprendė tuos bokalus išmesti per langą. Kas paskatino tai padaryti, negali pasakyti. Taip pat per langą išmetė sulaužytą lagaminą, kurį jam padavė K. Š.. Po to, jis su E. J. į balkoną atvežė dviratį, norėjo pajuokauti, tačiau išmesti dviračio per langą nenorėjo. Dviratį pastūmė ir išmetė I. V. su M., kurio pavardės nežino. Jis nežino, ką dar bute prieš tai darė M.. Viską telefonu filmavo J. A.. E. J. bute nieko nedarė. K. Š. - išmetė lagaminą. Bute dar buvo labai daug nepilnamečių asmenų, kurie niokojo butą, tačiau jų pavardžių negali pasakyti. K. Š. minėjo, kad bute buvo mažametė pavarde S., kitų jis nepažysta. Tuo metu, kai jis buvo bute niekas nežaidė jokio žaidimo, alkoholio nevartojo. Sutinka atlyginti tik savo veiksmais padarytą žalą, už kitų asmenų veiksmus nenori atsakyti.

Kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino, parodė, jog buvo kaltinime nurodytame bute, bet neigia sugadinęs ir sunaikinęs svetimą turtą. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini). Bute buvo tris kartus. Pirmą kartą į butą pakvietė N. K., sakė tėvų nėra, užeik į svečius,. Jie ten parūkė, pažiūrėjo filmą ir jis išvažiavo namo. Antrą dieną jis į butą atvažiavo su nakvyne. Jį pakvietė N. K., jis jam paskambino ir pasakė „darau tūsą, atvažiuok su nakvyne“. N. K. kvietė tik jį, ruošėsi „tūsą“ daryti tik dviese. Atvažiavo ir pamatė daug mažamečių vaikų ir dar kelis savo draugus – J. A., K. Š., N. K.. Tą vakarą, jis, M. S., I. V., J. A. ir K. Š. bute liko nakvoti, gėrė ir rūkė. T. T. gulėjo ant lovos ir rūkė cigaretę, jis sudegino pagalvę. Jis pats nematė, kaip T. T. degino pagalvę, tuo metu jis buvo virtuvėje ir gėrė alkoholį. Po antros dienos vakarėlio, lova buvo sudarkyta, pagalvės ir statulėlės sugadintos. Nežino kas sugadino tuos daiktus. Ryte jis iš buto išėjo pirmas, nes jam reikėjo namo. Trečią kartą, t. y. kitą dieną, į butą jis atėjo su A. G., apie 22.00 val. Tuo metu N. K. buvo (duomenys neskelbtini) pas mamą. Jis buto raktus buvo davęs J. A.. Bute buvo labai daug žmonių, apie 10 žmonių, iš jų J. A., I. V., K. Š., T. T., M. S., kitų ten buvusių nepilnamečių nepažysta. Matė, kaip K. Š. pro langą išmetė lagaminą, A. G. išmetė bokalus. Jie norėjo išmesti dviratį per balkoną, bet neišmetė, norėjo jį pakabinti per pusę lango, pusiau išlindusį. Daugiau bute jis nieko nedarė. Bute jis buvo apie vieną valandą. Bute buvo labai triukšminga, kaimynai sakė, kad iškvies policiją. Iš buto jie namo išvažiavo apie 23.00 val. Liudytojas E. J. patikslino, kad pirmą dieną bute niekas daiktų nemėtė, antrą dieną buvo sugadinta pirtis, t. y. sulaužyta per pusę, kas laužė, nežino, bet matė, kad prieš tai į pirtį nuoga buvo įlindusi K. Š.. Daugiau toje pirtyje niekas nesimaudė. Antrą dieną buvo perpjautos pagalvės, kitų sugadintų daiktų nematė. Trečią dieną – jis su A. G. norėjome išmesti dviratį per langą, bet neišmetė, K. Š. išmetė lagaminą, A. G. išmetė bokalus, daugiau nematė kas ką apgadino. Dviratį iš balkono išmetė I. V. ir kitas jo draugas. Po to jiems paskambino N. K. ir paprašė sutvarkyti butą. Butą tvarkė jis, J. A. ir K. Š.. Jie išnešė šiukšles, tvarkė vonią, buto raktus atidavė N. K.. Po pusvalandžio grįžo mama, bet jis jos nesutiko. Su žalos dydžiu nesutinka.

Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog šiuo metu yra pilnametis, įvykio metu buvo nepilnametis. N. K. bute buvo du ar tris kartus. Pirmą kartą į butą jį pakvietė J. A., ji parašė, kad jie sėdi bute ir jeigu nori, gali užeiti, sakė ateiti iki (duomenys neskelbtini) ir pasitiks jį. Kai jis atėjo į butą, jame buvo N. S., T. P., J. A. ir K. Š.. Po valandos prasidėjo buto niokojimas. M. S. pradėjo daužyti mažus langelius, taip pat išdaužė kitus stiklus. Jeigu jo nebūtų buvę bute, tai butas būtų dar stipriau suniokotas, jis aiškino pasekmes, jis sulaikė, kad M. S. neišdaužtų lango, M. S. taip pat kratė ant sofos cigarečių pelenus, spardė pirtį su kojomis, jis taip elgėsi nes turėjo konfliktą su savo mama, M. S. jam taip sakė, metė indus per langą, sulaužė kelis paveikslus, vieną paveikslą sulaužė su rankomis, o kitą paveikslą išmetė per langą, kiti tiesiog stebėjo, ar kažką veikė, laiptinėje išdaužė langus, buto viduje nematė, kad kažką daužytų su kastetu. J. A. filmavo, paskui pergėrė ir gulėjo. K. Š. bute rūkė, ant sofos kratė pelenus, triukšmavo, per langus mėtė indus, jo akyse su kojomis sulaužė vieną didelį paveikslą, kuris buvo didžiajame kambaryje. Taip pat matė, kaip K. Š. kartu su nepilnamečiu N. S. be marškinėlių buvo pirtyje. Matė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip K. Š. stūmė dviratį. I. V. triukšmavo, šiukšlino, rūkė kambaryje, matė vaizdo įraše, kaip jis lagaminą stumdė. E. J. vėmė į vonią, nematė, kad jis padarytų kokią nors žalą. A. G. tuo metu nepažinojo ir bute jo nematė. Pripažįsta, jog iš pykčio jis išdaužė paskutinį langelį duryse ir buvo padegęs kačių namelį. Buto niokojimas vyko kelias dienas. Visas chaosas buvo antro apsilankymo metu, bet buto niokojimas vyko ir vieną dieną, ir kitą dieną. Nesutinka su K. Š. parodymais, kad jis daužė duris su kastetu. Jis kasteto su savimi neturėjo. N. K. jis nepažinojo, jį matė su J. A.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti, civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Kaltinamasis I. V. kaltu neprisipažino, parodė, jog buvo kaltinime nurodytame bute, bet neigia sugadinęs ir sunaikinęs svetimą turtą. Parodė, jog į butą pirmą kartą atėjo rugsėjo 4 ar 5 dieną. Buvo kartu su E. J., N. K. ir keliomis merginomis, viena iš jų K.. Jam pasiūlė ateiti E. J.. Jis su E. J. sutaria gerai, kartu leidžia laiką. Jis žinojo, kad butas yra N. K.. Jam tada buvo (duomenys neskelbtini). Dabar jam (duomenys neskelbtini). Bute buvo netvarkinga, sulaužyta nieko nebuvo. Jis bute pabuvo labai trumpai. Rugsėjo 7 dieną bute buvo antrą kartą. Tada irgi pakvietė draugai. Nepamena, kas. Antrą kartą kai atėjo, buvo vakaras apie 17.00 ar 18.00 val. Bute buvo tie patys žmonės, tarp jų ir M. P., bet jis nieko nelaužė. Bute tą kartą buvo labiau prišiukšlinta ir prirūkyta, nepamena ar kas nors buvo sulaužyta. Jie sėdėjo, kalbėjosi ir vartojo alkoholį. Jis visada beveik buvo virtuvėje, apie žaidimus nieko nežinojo. Kartu su juo virtuvėje sėdėjo ir M. S., jis nieko nelaužė. Virtuvėje sugadinimų nebuvo, nei stalas, nei kėdės sulaužytos nebuvo. Jis porą kartų buvo nuėjęs į kambarį. Matė, kaip A. G. kažką išmėtė per langą, tačiau nesuprato ką. Matė, kad T. T. juodos spalvos kastetu daužė buto duris. Buvo stiprus garsas – metaliniu daiktu daužomas medinis daiktas. T. T. prieš metus iki įvykio jam buvo rodęs savo kastetą. Bute buvo dar vienas kambarys, miegamasis, ten irgi buvo žmonių. Merginos pasakė, kad pirtį sulaužė T. T.. Jis pats nematė, kaip buvo sulaužyta pirtis. Matė, kad nebebuvo galima naudotis tualetu, vandens buvo iki viršaus, taip pat buvo sulaužytas unitazo dangtis. Taip pat matė, kaip A. G. ir E. J. į balkoną atnešė dviratį, pastatė ant turėklo ir jis nukrito. Nematė, kas išdaužė sekcijos stiklus ir kas išlaužė virtuvinio komplekto dureles. Tačiau girdėjo, kad kažkas laužė ir stiklą išdaužė. Jis nieko nelaužė ir nesidomėjo kas ką veikia. Jis bute nenakvojo. Apie 21.00 ar 22.00 val. jis išėjo iš buto, kiti liko. Negirdėjo, kad kaimynai šauktų, jog kvies policiją. Išėjęs į lauką, matė išmestą dviratį, šiukšles. Padarytos žalos nėra atlyginęs, nes nieko nesulaužė. Šiuo metu studijuoja universitete, (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus M. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 172), kaltinamasis I. V. parodė, jog jis nebuvo įėjęs į balkoną ir dviračio nelietė, dviratis nukrito atsitiktinai, jo niekas nekvietė atgal ištraukti dviračio. Jis buvo tik prie balkono, žiūrėjo ką kiti trys asmenys, neatsimena kas, darė su dviračiu.

Kaltinamoji K. Š. kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog ji sugadino tik lagaminą. Parodė, jog ji N. K. bute lankėsi tris kartus 2018-09-07, 2018-09-10, 2018-09-11. N. K. buto raktus buvo davęs J. A.. Bute be jos dar buvo E. J., T. T., I. V., T. P., M. S., V. V.. Bute lankėsi tam, kad pasėdėti, nes pakvietė į svečius. Pirmą kartą, kai atėjo į butą, bute buvo mažamečiai, kurie ten gėrė. Tomis dienomis bute buvo ir kitų asmenų. Butas yra dviejų kambarių. Ji vartojo alkoholį, alkoholį vartojo ir kiti asmenys. Viskas vyko didžiajame kambaryje, ji buvo kitame kambaryje. Kitame kambaryje buvo ne viena, į tą kambarį vis kas nors užeidavo. Kai ji išėjo iš kito kambario pamatė, kaip A. G. išmetė bokalus. Ji išmetė tik lagaminą. Tuo metu J. A. filmavo. J. A. bute filmavo, nieko daugiau nedarė. J. A. pati nutarė filmuoti, ji nesakė jiems nusiraminti, vėliau vaizdo įrašą patalpino į internetą ir pasidalino su kitais. Matė, kaip T. T. su kastetu daužė šarvuotas duris, į jas smūgiavo tris kartus, po to padegė katės namelį. Jai šį vaizdo įrašą atsiuntė M. S., jis filmavo T. T. veiksmus. I. V. bute nieko nedarė. Ką darė E. J., ji nematė. Tik vaizdo įraše matė, kaip jis į balkoną atvežė dviratį. Kas sulaužė pirtį ir virtuvėje buvusias kėdes, nematė. Kai ji įėjo į kambarį, jame mėtėsi sulaužytos kėdės, buvo išpiltas padažas. Bute „Dormeo“ pagalvių ir puodo, kuris kainuoja 250 Eur nematė. Bute jie buvo iki 22.00 val. Buto niokojimas prasidėjo apie 20.00 val. ir viskas vyko apie pusvalandį. Dvi dienas butas buvo tvarkingas, nuniokotas butas buvo tik trečią dieną. Ji nematė ir neatsimena, kas niokojo butą. I. V. bute buvo paskutinę dieną, jis nieko nedarė, jokios užduoties negavo. Jis buvo su ja. Jie žaidė žaidimą „Tiesa/drąsa“, žaidimo užduotis buvo išmesti lagaminą. Kas pasakė išmesti lagaminą, ji neatsimena. Ji ne iš karto pradėjo žaisti. Žaidimo taisyklės - užduoda klausimą, turi atsakyti, o jei neatsakysi, turi atlikti užduotį, kurią tau pasako, o kai ji išmetė lagaminą pradėjo šaukti, kad atvažiavo policija ir jie visi išėjo. Kai ji išėjo į lauką, matė lauke daug gulinčių daiktų, dviratį, lagaminą, paveikslus, pagalves, užuolaidas. Nematė, kas mėtė daiktus ir sugadino sofą lovą, tik matė, kad ant jos šokinėjo mažamečiai. Kas bute nakvojo, ji neatsimena. M. P. ir I. V. bute lygtai nenakvojo. Nesutinka su E. J. parodymais, kad ji buvo pirtyje. Ji pirtyje nebuvo ir nežino, kas joje buvo. Ji per tas tris dienas nematė, kas galėjo naudotis pirtimi. Kartą N. K. buvo atvažiavęs pažiūrėti į butą, prašė, kad jie sutvarkytų butą, nes visi vaikščiojo su batais. Jis jiems dar pasakė, kad jis sumokės po 20 Eur, už tai, kad jie sutvarkė butą. Civilinio ieškinio suma yra per didelė. Su civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, sutinka atlyginti tik dėl lagamino padarytą žalą.

Nukentėjusioji A. K. parodė, jog rugsėjo 17 d. jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad per balkoną buvo metami daiktai, ji tuo metu dirbo. Buvo iškviesta, atėjusi prie namų, prie gatvės, pamatė daug daiktų. Užlipus į penktą aukštą pagalvojo, kad benamis įsilaužė ir gyveno jos bute. Atidarius buto duris buvo šoke, negalėjo atsigauti, butas buvo apverstas aukštyn kojom, viskas sulaužyta, ištepliota, baisus kvapas, tabako, alkoholio ir kažkokių vaistų. Buvo pribarstyta tablečių per visą butą. Virtuvėje buvo atidarytos visos spintelės. Ji nežinojo, kad tą dieną sūnus N. K. atsives draugų. Kai ji paskambino sūnui, jis papasakojo, kad po pamokų 6 ar 5 dieną jis su draugais B., N. ir S. užėjo į butą. Jis tai papasakojo vėliau, nes pradžioje jam grasino. Vėliau sužinojo, kad sūnui grasino T. T.. Kai sūnus buvo bute su draugais, žaidė kortomis, gal po pusvalandžio atėjo T. T., kurio sūnus nekvietė. Sūnus sakė, kad buto durų buvo neužrakinęs. T. T. sūnų išvarė iš buto. Ji apie tai sužinojo, kai koridoriuje sutiko V., kuri papasakojo, kad buvo didelis triukšmas, vyko kažkokie baliai, manė, kad jie kažkam pardavė butą. Ji matė vaizdo įrašą darytą jos bute, įraše užfiksuota K. Š., J. A., girdėti A. G. balsas. Paskutinį kartą bute ji buvo liepos mėnesį, jis buvo ruošiamas pardavimui. Buto raktus turėjo ji, sūnus N. K. ir vyras A.. Sūnus lankė mokyklą, nakvojo pas juos, kasdien veždavo jį į mokyklą, kartais nakvojo pas močiutę mieste. Įvykio metu jos ir N. K. bute nebuvo. N. K. visada buto raktą padeda prie veidrodžio. Įvykio metu sūnus išeidamas iš buto pas močiutę raktų nerado. Sūnus buto raktų neatgavo keletą dienų. Kažkaip vėliau juos atgavo. Sūnus davė raktus J. A., kad ji sutvarkytų butą, o ji tuos raktus visiems dalino. Kai ji atėjo į butą, sutiko M. N. ir V., kurios pavardės nepamena, jie turėjo raktus. Ji klausė jų, iš kur gavo raktus. Pasakė, kad N. K. jų prašė atimti raktus. Įvykio metu sūnui buvo (duomenys neskelbtini). Sūnus labai ramus, tylus ir nepiktybiškas. Jis pasiduoda įtakai. Jei atsiranda vaikinai, kurie kreipia į jį dėmesį, jis neatsisako padėti ar suteikti paslaugą. Jam nustatyti specialieji poreikiai – yra lėtesnis ir lengvai pasiduoda kitų įtakai.

Dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji A. K. parodė, jog jai buvo padaryta 9272 Eur turtinė žala, kurią sudaro sugadintų daiktų vertė - 4700 Eur, dingę daiktai - 4560 Eur. Butas buvo apdraustas, sausio mėnesį draudimas atlygino dalį žalos. Liko neatlyginta 3664 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos. Šiai dienai T. T. yra jai atlyginęs dalį žalos – 1440 Eur. Mažina civilinio ieškinio sumą ta dalimi, kurią atlygino T. T.. Turtinę žalą apskaičiavo pasamdyta įmonė. Pakvietė vertintoją, kuris sudarė preliminarią darbų sąmatą. Sąmatoje sumos buvo paskaičiuotos su PVM. Nežino, ar remontą atliekantis asmuo yra PVM mokėtojas. Remonto darbus atlieka ne ta įmonė, kuri sudarė sąmatą, o pažįstami, kurie dirba remontus atliekančioje įmonėje. Remontas vyksta iki šiol, trūksta pinigų baigti remontą. už remonto darbus mokėjo grynais. Šiai dienai už remonto darbus iš viso sumokėjo apie 3500-4000 Eur. Iki sugadinimo, prieš 5 metus, bute buvo padarytas kosmetinis remontas. Prieš įvykį butas buvo švarus, ruošiamas pardavimui. Dėl įvykio sumažėjo buto vertė. Po įvykio butą reikėjo išvalyti, kad galėtų jame gyventi toliau. Buto plotas 42 kvadratiniai metrai, grindyse sudėtas lamintas, po įvykio lubos buvo purvinos ir kai kuriose vietose įskilimai, tarsi būtų daužyta, sienos išteptos nenuplaunamai, virtuvėje buvo deginimo žymės ant sienų. Iš didesnių daiktų buvo sulaužytas kavos apartas, paklotė „Eastcon“, pirtis „Bauer“. Valymo paslaugos kainavo 276 Eur. Buvo išmestas ir sugadintas lagaminas, dviratis, paveikslai. Sofos lovos nepavyko išvalyti. Pirties negalima suremontuoti, buvo sulaužytas rėmas, nebėra kėdės. Civiliniame ieškinyje nurodė dviračio įsigijimo kainą – 500 Lt, šiuo metu tą dviratį vertina – 400 Eur sumai. Dviratis buvo visiškai sulaužytas, jį išmetė. Butas buvo draustas, draudimo bendrovė apskaičiuodamas padarytą žalą, apskaičiavo nusidėvėjimą. Iš draudimo bendrovės gavo pinigus, dėl likusios neišmokėtos sumos draudimui pretenzijų nereiškė. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad po įvykio pasikeitė jos gyvenimo kokybė, negalėjo bute gyventi, patyrė daug išlaidų ir nepatogumų, sutriko hormonų veikla, iki dabar vartoja vaistus, paūmėjo ligos.

Liudytojas N. K. parodė, jog teismo salėje esantys kaltinamieji nėra jo draugai. Įvykis buvo rugsėjo 7 d., po jo praėjo labai daug laiko, nepamena įvykio aplinkybių. Kartą, po mokyklos, jis kartu su draugais N. B., M. N., R., kurio pavardės nežino, keturiese, grįžo namo ir žaidė kortomis. Nepamena, ar dar kas nors atėjo jiems žaidžiant. Tada niekas nieko nelaužė, nieko neįvyko. Jis užrakino buto duris, raktas liko pas jį. Kitą kartą, jam būnant namuose, pas jį atėjo J. A. ir K. Š., vėliau T. T.. J. T. T. nekvietė. Tuo metu bute buvo apie 5 asmenis, tarp jų J. A., T. T. ir K. Š.. T. T. būdamas bute kažką darė, bet nieko nelaužė. Jis norėjo, kad T. T. išeitų iš buto, nes prieš tai jis jam grasino, kadangi jis T. T. buvo skolingas 10 Eur. Jis pats neprašė, kad T. T. išeitų iš buto. Jis buto raktus davė J. A., kad ji T. T. išvytų iš buto ir po 20 minučių jis išėjo pas močiutę. Su juo dar buvo M.. Bute liko J. A., T. T., K. Š. ir gal E. J.. Bute taip pat buvo S., bet jis jo nematė. Raktas pas J. A. buvo apie savaitę. Kurį laiką mokykloje jos nematė, sutikęs paklausė, kur raktai. Ji pasakė, kad nežino kur yra raktai, tiksliai nepamena, gal ji jam atidavė raktus. Po to, jis nuėjo į butą, kuriame buvo netvarka. Kas atrakino buto duris, nepamena. Daiktai sulaužyti ir išmėtyti pro langą nebuvo. Sulaužyta ir išmėtyta buvo vėliau. J. A. tarkė butą, truputį padėjo ir jis. Vėliau, iš draugo A. L. sužinojo, kad bute viskas sulaužyta ir sudaužyta, jis J. A. rašė žinutes, klausė kur buto raktai ir pasakė, kad jei juos negrąžins bus blogai. Ryte po mokyklos nuėjo pasižiūrėti į butą, pamatė laiptinėje sudaužytus stiklus, norėjo užeiti į vidų, bet durų niekas neatidarė. Gali būti, kad kažkas bute buvo, girdėjo kažką, bet nežino, kas ten buvo. Daug kartų beldėsi ir skambino. Po dviejų dienų buvo išmėtyti daiktai. Jam sakė, kad butą suniokojo T. T.. Kas tai pasakė, nepamena. Jis matė vaizdo įrašą, kaip buvo suniokotas mamos butas. Jame buvo užfiksuota, kaip K. Š., A. G. ir E. J. mėtė per langą kažką, ką nepamena, ir suniokojo butą. Jis pats niekam nesakė, kad galima į butą eiti, nieko nekvietė. Nepamena, ar J. A. prašė duoti buto raktus, kad galėtų ten pabūti. Raktus atsiėmė tik po 3-4 dienų. Anksčiau nepasiėmė, nes buvo užimtas. Nesakė mamai apie tai, kad pas svetimą žmogų buvo buto raktai, nespėjo.

Liudytojas M. N. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini). 2018 m. jo paprašė atvažiuoti prie prekybos centro „Akropolis“. Ten susitiko 2-3 asmenys, tarp jų buvo J. A., kurią jis pažinojo. J. A. jam davė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), raktus ir liepė juos grąžinti N. K., kadangi jie yra klasiokai. Minėto buto raktai buvo jo kišenėje apie pusvalandį. Jis nuvažiavo iki N. K. buto, galvojo ten kažką sutikti ir grąžinti N. K. raktus. Jis pakilo į penktą namo aukštą ir pamatė, jog N. K. mama išėjo su policijos pareigūnais. Tada jis pamatė suniokotą butą. Apie tai, kad butas buvo suniokotas kai jam perdavė raktus, jis nežinojo. Kai atidavė buto raktus, jis iš T. T. gavo grasinančių žinučių dėl to, kad jis kažką pasakė policijos pareigūnams. Prieš tai jis N. K. bute buvo du kartus. Kai pirmą kartą buvo N. K. bute, jis su N. K. sėdėjo ir žaidė kortomis. Tame bute taip pat buvo J. A., K. Š., T. T. ir jam nepažįstamų asmenų. Kai jie baigė žaisti kortomis, kiti draugai jau ėjo iš buto, jis taip pat išėjo. Bute pats vienas liko N. K.. Po savaitės jis vėl atėjo į N. K. butą. Tada jį pakvietė J. A.. Tame bute buvo J. A., K. Š. ir dar kažkas, teismo salėje jų nėra. Minėti asmenys porą kartų buvo išėję į balkoną parūkyti. Bute sulaužyta nieko nebuvo. Po to jis daugiau N. K. bute nebuvo. Liudytojas patikslino, jog jis pažįsta J. A., K. Š., T. T. ir A. G.. Šiuos visus minėtus asmenis matė N. K. bute. Bute taip pat buvo dar kitų asmenų, kurių jis nepažįsta. Vėliau jis matė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip A. G. išmetė stiklines pro langą. Kas jam rodė vaizdo įrašą nepamena. A. G. N. K. bute matė vieną kartą.

Liudytojas A. S. parodė, jog jam (duomenys neskelbtini), K. Š., A. G., J. A. pažįsta iš matymo, visus juos yra matęs mokykloje. N. K. buvo pasikvietęs į butą prieš jo suniokojimą. Tuo metu buvo dar du jam nepažįstami asmenys. Po to visi jie išėjo namo. Daugiau tame bute jis nėra buvęs. Jis iš N. K. ir M. N. sužinojo apie N. K. mamos buto suniokojimą. Tą dieną jo bute nebuvo. Jis nežino kas suniokojo butą.

Liudytoja V. V. parodė, jog apie N. K. ji nieko nežino, jis yra jos pažįstamas iš mokyklos. N. K. bute buvo du kartus. Pirmą kartą bute ji buvo su N., J., K., K. ir su dar keliais jai nepažįstamais vaikinais. Niekas N. K. nevarė iš buto. T. T., E. J., I. V. pirmą kartą bute nebuvo, neprisimena ar jie buvo bute jai būnant jame antrą kartą. Antrą kartą ji į butą atėjo apie 17.00 val., ir jame buvo apie 3-4 valandas. Būnant bute antrą kartą labai garsiai grojo muzika, todėl nieko negirdėjo. Ji kitame kambaryje sėdėjo su K. ir klausėsi muzikos, N. K. ten nebuvo. O kitame kambaryje buvo J., K. ir A.. Iš viso buvo apie 5-6 asmenys, kitų asmenų nepažinojo. Ji nematė kaip buvo niokojamas butas, tai vyko ne jos akivaizdoje. Tik išėjusi iš kambario pamatė, kad buvo netvarka, buvo išmėtyti daiktai, stiklo šukės, pro langą išmestas dviratis ir smulkūs daiktai. Sudaužytų paveikslų ir pirties nematė, alkoholinių gėrimų nebuvo. Kai pamatė išmestus daiktus, paklausė, kas tai padarė, bet jai niekas nieko nepasakė. Ji iš buto išėjo viena, o J., K. ir K. iš buto išėjo dar prieš ją. Po kelių dienų ji su N. ir dar keliais draugais atėjo į N. K. butą. Ten buvo N. K. mama, paties N. K. nebuvo.

Liudytojas M. S. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini). N. K. jis yra matęs porą kartų. N. K. bute buvo tris kartus. Bute buvo T. T., K. Š. ir T.. Jis nematė ką jie veikė, tik matė kaip T. T. ir dar kažkas gadino bute esančius daiktus. Pradžioje T. T. prašė įleisti į butą, bet jis nebuvo įleistas, tuomet T. T. pradėjo spardyti ir su kastetu daužyti N. K. buto šarvuotas duris. Vėliau, kai T. T. buvo bute, T. T. parodė tualetą ir pasakė, kad tai jis jį sugadino. Jis matė, kaip iš klozeto bėgo vanduo ir buvo išmėtyti daiktai. Bute buvo šiltnamis, kurį spardė ir tokiu būdu sulaužė. Taip pat buvo katės draskyklė, kurią T. T. padegė. Šis įvykis buvo nufilmuotas, vaizdo įrašą turi K. Š.. Jis asmeniškai nieko nelaužė, jis padėjo tvarkyti butą.

Liudytojas T. P. parodė, jog jis gimęs (duomenys neskelbtini), teismo salėje ne visi jam pažįstami. N. K. bute buvo 3 kartus, klausėsi muzikos, pasėdėjo. Jis asmeniškai N. K. nepažįsta. Jam kažkas pasakė, kad butas priklausė N. K.. Kas jį pakvietė į minėtą butą, jis nepamena. Tame bute jis buvo su T., M., K. (J.) ir K.. Kai bute jis buvo pirmą ir antrą kartą, jame sulaužyta ir sugadinta nieko nebuvo. Kai bute buvo paskutinį kartą, jis neprisimena ar kas nors buvo sugadinta. Laiptinės du langus išdaužė M..

Liudytojas M. P. parodė, jog jam yra (duomenys neskelbtini), kaltinamoji K. Š. yra jo pusseserė, J. A., E. J., I. V. yra jo draugai, T. T. pažįsta, A. G. nepažįsta. Paaiškino, jog įvykis buvo prieš metus, jis buvo kažkokiame bute, buvo atsinešęs bandelių, kartu su I., K. ir J. sėdėjo virtuvėje, gėrė sultis ir bendravo. Kitame kambaryje dar buvo apie keturis asmenis, kurių jis nepažįsta. Ar tuo metu bute buvo N. K., nepamena. Jis į butą atėjo vienas, visi kiti ten jau buvo bute. Į minėtą butą jį buvo pakvietusi K. Š.. Ar bute buvo kas nors laužoma ir mėtoma, nepamena. Tik pamena, kad kai jis buvo bute, išgirdo, kad balkone kažkas vyksta, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad pro langą bando išmesti dviratį. Jis su I. V. priėjo prie dviračio ir bandė jį traukti atgal, bet tas dviratis jiems iškrito iš rankų. Kuomet buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, po pamokų su savo pažįstamais draugais atėjo į butą esantį (duomenys neskelbtini). Į butą jį pasikvietė pusseserė K. Š.. Jis žinojo, jog butas priklauso N. K., jį pažįsta, juos supažindino K. Š.. Iš viso tame bute jis buvo du kartus, bet tikslių dienų neprisimena. Minėtą dieną bute buvo K. Š., J. A., E., T. T., A., N. S. ir daugiau asmenų, kurių jis nepažinojo. Jis, K. ir I. sėdėjo virtuvėje, kiti vaikai buvo kambaryje, konkrečiai ką jie darė nematė. Jis valgė savo atsineštą bandelę, svetimo maisto ir gėrimų nevartojo. Vėliau matė kaip E. ir A. paėmė dviratį, nuvarė į balkoną, dviratį pakėlė ir norėjo išmesti per balkono langą, vėliau lyg nebenorėjo mesti dviračio, paliko dviratį kyboti ant lango rėmo. I. ir jis atėjo į balkoną tikslu įtraukti dviratį į vidų, tačiau nepavyko jo įtraukti, dviratis nukrito. Jis matė kaip T. T. per balkoną išmetė katino namelį, vėliau su žiebtuvėliu degino sekciją. Po to jam K. pasakojo, kad T. su kastetu daužė šarvuotas duris. Iš buto asmeniškai jokių daiktų nepavogė ir nematė, kad kiti vaikai būtų ką nors nešę iš buto. Per balkono langą jis nieko nemetė, išskyrus dviratį. Bute alkoholio nevartojo, per naktį bute nebuvo (1 tomas, b. l. 172-174).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2019-09-16, apie 12.30 val., ji kvietė policiją, nes minėtu laiku ji nešė šiukšles ir būdama lauke pastebėjo kaip iš (duomenys neskelbtini) buto balkono langą buvo mėtomi namų apyvokos daiktai. Matė, kad per langą metė lagaminą, paveikslus, indus, butelius. Kas konkrečiai mėtė ji nematė, žmonių veidų identifikuoti negalėtų. Matė, kad išmestus daiktus susirinko pašalinė moteris, eidama pro šalį. Konkrečiai kokie daiktai buvo išmesti pasakyti negalėjo, nes ji daiktų neapžiūrinėjo. Iki tos dienos, kelias dienas prieš, ji girdėjo triukšmą laiptinėje, buvo bildėjimai, bėgiojimai laiptais, šaukimas. Pati į laiptinę nėjo, nežiūrėjo. Ji yra senyvo amžiaus, retai išeina iš savo buto, todėl į teismo posėdį nevyks. Kas gyvena Nr. (duomenys neskelbtini) ji nežino, kas ir kiek dažnai lankosi tame bute nežino (1 tomas, b. l. 159-160).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, jog 2018-09-16, 12.33 val. buvo gautas pranešėjos Z. B. pranešimas apie tai, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte, į lauką mėto baldus: stalus, sofą. Pranešėja baiminasi dėl praeivių saugumo, pareigūnus pasitiks, pranešėja, kuri yra namo gyventoja (1 tomas, b. l. 11-13).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo G. A. 2018-09-16 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2018-09-16 buvo gautas pranešimas, kad iš buto (duomenys neskelbtini), yra išmėtyti daiktai. Įvykio vietoje nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), yra išdaužyti daiktai, viskas išvartyta, išmėtyta, kai kurie daiktai išmesti ir per balkono langą į lauką (1 tomas, b. l. 30).

2018-09-16 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Tai penkiaaukštis plytinis, trijų laiptinių namas, pirma laiptinė, (duomenys neskelbtini) aukštas, dviejų kambarių butas. Ties namo (duomenys neskelbtini) laiptine aplinkui mėtosi įvairūs daiktai: dviratis, lagaminas, paveikslas ir kt. Bute yra netvarka, sekcijos stiklai sudaužyti, daiktai išmėtyti, išdaužti durų stiklai, butas nuniokotas. Fotolentelėse esančiose prie 2018-09-16 apžiūros protokolo užfiksuota namo laiptinė, prie kurios matosi iš buto išmesti daiktai. Taip pat užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose netvarka, išmėtyti įvairūs daiktai (1 tomas, b. l. 20-29).

2018-10-16 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog A. K. elektroniniu paštu atsiuntė tris vaizdo įrašus, kuriuos ištraukė iš socialinių tinklų. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, jame matyti netvarkingas butas, bute yra išmėtyti namų apyvokos daiktai, mergina vilkinti juodos spalvos su užrašu „Adidas“ sportinį kostiumą, gelsvais palaidais plaukais, nustatyta, kad tai K. Š., paima į rankas mėlynos spalvos lagaminą, nuneša į balkoną ir lagaminą išmeta per balkono langą, taip pat vaikinas, vilkintis raudonu megztuku ir pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, nustatyta, kad tai A. G. minėtą lagaminą prilaiko rankomis, padeda jai išmesti lagaminą pro langą. Vaikinas sako rusiškai sako „davai davai filmuok, mergina, kuri galimai filmuoja, jos nesimato, rusiškai atsako „tyliai“. K. užsideda akinius nuo saulės ir abu su minėtu vaikinu pozuoja prieš kamerą, garsiai juokiasi. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, vėl matyti tas pats vaikinas, apšvietimas neryškus, girdisi merginos balsas, ji rusiškai sako „nėra blykstės, duok žibintuvėlį“. Atidarius trečiąjį vaizdo įrašą, vėl matyti tas pats vaikinas, jis šaukia „K., K.“, o minėta ta pati mergina K. tuo metu žiūri per balkono langą, jai pasitraukus, šis vaikinas mėto stiklines per balkono langą, rusiškai sako „skrendu, skrendu“, K. taip pat nueina į kambarį, paima alaus butelį ir žurnalą, kuriuos išmeta per balkono langą, jie abu juokiasi, taip pat viso įrašo metu girdisi dar vienos merginos balsas, jos juokas, kalba rusiškai, ištaria kelis žodžius neaiškiai rusų kalba, panašu, kad ši mergina filmuoja įvykį telefonu (1 tomas, b. l. 37-38, 40).

2019-05-09 kitų apžiūros protokolu nustatyta, jog 2019-02-20 J. A. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kambario patalpa, ant grindų padėtas katino namelis – draskyklė, matyti kaip vyriškos išvaizdos rankoje laiko žiebtuvėlį, ir su žiebtuvėliu minėtą namelį padega, dega iš kelių kartų skirtinguose namelio vietose, namelis – draskyklė iš karto užsidega. Vaizdo įrašo metu girdėti vaikiškas juokas, girdėti kaip du vaikinai tarpusavyje rusiškai bendrauja sakydami „b.... davai einam“, abu vaikinai atsitūpę prie namelio, matosi iš sulenkto kojos kelio dalies. Patys vaikinai vaizdo įrašo metu nesimato, vaizdo įrašas trumpos apimties, laikas ir data nefiksuota (1 tomas, b. l. 42).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

Kaltinamasis T. T. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamieji A. G. ir K. Š. iš dalies prisipažino kaltais padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau kiti kaltinamieji E. J. ir I. V. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų kaltinimų nepripažino.

Kaltinamieji neneigia, kad jie, laikotarpyje nuo 2018-09-07 iki 2018-09-16, buvo A. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyko buto niokojimas sugadinant ir sunaikinant A. K. priklausantį turtą, tačiau kaltinamasis A. G. teigia išmetęs tik dvi taures ir sulaužęs lagaminą, K. Š. teigia sugadinusi tik lagaminą, kitų daiktų negadinusi ir nenaikinusi, todėl mano turi atlyginti padarytą žalą tik už tuos daiktus, kuriuos kiekvienas sugadino ar sunaikino, kaltinamieji E. J. ir I. V. teigė jokio A. K. priklausančio turto nesugadinę ir nesunaikinę. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašais ir kita bylos medžiaga.

Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo motinai priklausantis butas buvo nuniokotas, matė, laiptinėje sudaužytus stiklus, išmėtytus daiktus, dėl ko prašė kaltinamųjų sutvarkyti butą. Liudytoja Z. B. nurodė, jog matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) buto balkono langą buvo mėtomi namų apyvokos daiktai – lagaminas, paveikslai, indai, buteliai. Liudytoja V. V. taip pat patvirtino, kad bute buvo netvarka, buvo išmėtyti daiktai, stiklo šukės, pro langą išmestas dviratis ir smulkūs daiktai. Tai, kad N. K. motinai A. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo laužomi, mėtomi ir sunaikinami daiktai neneigė patys kaltinamieji, nurodė kokius kiekvienas veiksmus atliko. Kaltinamoji J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog matė, kad butas buvo netvarkingas, sienos ir grindys buvo supiltos su lipniu skysčiu, grindys buvo nešvarios, bute buvo rūkoma ir geriama, duryse nebuvo stiklų, virtuvėje nebuvo užuolaidų, jos buvo išmestos per langą, vonia buvo netvarkinga, vonios kilimėlis buvo supiltas, pirtis sulaužyta, matė sugadintų daiktų, taip pat matė, kad per langą buvo išmesti paveikslai, kėdė, matė, kaip T. T. būdamas laiptinėje su kastetu daužė buto duris, po to sulaužė ant lango buvusį šiltnamį, sulaužė ir mėtė pirtį, sulaužė lentyną, A. G. išmetė du stiklinius bokalus ir vieną paveikslą, sugadino damafoną, K. Š. išmetė lagaminą ir jai padėjo taip padaryti A. G., E. J. ir A. G. per balkono langą įkišo dviratį, kuris stovėjo prieš tai kambaryje, ir jį balkone paliko. Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis iš pykčio išdaužė paskutinį langelį duryse ir buvo padegęs kačių namelį, matė, kaip K. Š. bute rūkė, ant sofos kratė pelenus, triukšmavo, per langus mėtė indus, su kojomis sulaužė vieną didelį paveikslą, kuris buvo didžiajame kambaryje, I. V. triukšmavo, šiukšlino, rūkė kambaryje, vaizdo įraše matė, kaip K. Š. stūmė dviratį, I. V. stumdė lagaminą. Kaltinamoji K. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atėjusi į butą matė sulaužytas kėdes, išpiltą padažą, lauke matė daug gulinčių daiktų, dviratį, lagaminą, paveikslus, pagalves, užuolaidas, matė, kaip A. G. išmetė bokalus, T. T. su kastetu daužė šarvuotas duris, po to padegė katės namelį , vaizdo įraše matė, kaip E. J. į balkoną atvežė dviratį. Pripažino, kad ji išmetė tik lagaminą. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atėjęs į butą matė, kad butas nuniokotas ir išdaužytas, sulaužytos durys, sulaužytas tualetas, ant grindų mėtėsi stiklai, nuorūkos, saulėgrąžų lukštai, grindys buvo sulaistytos, matė, kaip K. Š. išmetė lagaminą, pripažino, jog jis išmetė du bokalus ir sulaužytą lagaminą, kurį jam padavė K. Š.. Taip pat nurodė, jog jis su E. J. į balkoną atvežė dviratį, norėjo pajuokauti, tačiau išmesti dviračio per langą nenorėjo, dviratį pastūmė ir išmetė I. V. su M., kurio pavardės nežino. Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog matė, kad bute buvo sudarkyta lova, pagalvės ir statulėlės sugadintos, per pusę perpjautos pagalvės, per pusę sulaužyta pirtis. Matė, kaip K. Š. pro langą išmetė lagaminą, A. G. išmetė bokalus. Taip pat nurodė, jog jis su A. G. norėjo išmesti dviratį per balkoną, bet neišmetė, norėjo jį pakabinti per pusę lango, pusiau išlindusį, dviratį iš balkono išmetė I. V. ir kitas jo draugas. Kaltinamasis I. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atėjęs į butą matė, jog butas netvarkingas, prišiukšlinta ir prirūkyta, girdėjo, kad kažkas kažką laužė ir stiklą išdaužė, išėjęs į lauką, matė išmestą dviratį, šiukšles, matė, kaip A. G. kažką išmėtė per langą, tačiau nesuprato ką, T. T. juodos spalvos kastetu daužė buto duris, A. G. ir E. J. į balkoną atnešė dviratį, pastatė ant turėklo ir jis nukrito. Jis neigia išmetęs dviratį, nurodė, jog į balkoną nebuvo įėjęs ir dviračio nelietė.

Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės ir vaizdo įrašai patvirtina, jog nukentėjusiajai A. K. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuniokotas, sugadinant ir sunaikinant įvairius daiktus. Iš fotolentelių esančių prie 2018-09-16 apžiūros protokolo matyti lauke, prie namo laiptinės, išmėtyti įvairūs daiktai, dviratis (1 tomas, b. l. 24, 25).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji A. G., E. J., T. T., I. V. ir K. Š. dalyvavo nusikaltimo padaryme ir bendrai, pritardami vienas kito veiksmams, paskatindami vienas kitą prisidėti prie turto gadinimo, naikinimo, tuo tyčia bendrais veiksmais sugadino ir sunaikino A. K. priklausantį turtą.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji A. G. ir E. J. laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiajai A. K. priklausančio dviračio per balkoną neišmetė, nurodė, jog tai padarė I. V. ir jo draugas. A. G. teigė, kad veždamas dviratį į balkoną jo nenorėjo išmesti per langą, o E. J. priešingai nurodė, jog veždamas dviratį į balkoną norėjo jį išmesti per langą, tačiau persigalvojo, dviratį norėdami tik pakabinti per pusę lango pusiau išlindusį. Kaltinamasis I. V. teigė, jog jis į balkoną nebuvo įėjęs ir dviračio nelietė. Tačiau tokius kaltinamojo I. V. parodymus paneigia liudytojo M. P. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis su I. V. buvo priėjęs prie dviračio ir buvo prie jo prisilietę, t. y. bandė traukti, bet jis iškrito. Tai, jog kaltinamieji A. G., E. J. ir I. V. bando apsiginti nurodydami priešingas įvykio aplinkybes, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad dviratis buvęs bute buvo išmestas per balkono langą ir tokiu būdu jis buvo sugadintas. Pažymėtina, jog būtent dėl kaltinamųjų bendrų veiksmų, nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas iš kaltinamųjų, buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiosios N. K. turtas. Atmestina ir gynybos pozicija, kad kaltinamieji A. G. ir E. J. nors turėjo ketinimų ir kėsinosi išmesti dviratį bet tos minties atsisakė ir paliko jį pakabintą ant balkono. Teismo vertinimu nutraukus pradėtą nusikalstamą veiką kaltinamieji turėjo gražinti daiktą į vietą ir nesudaryti prielaidų jo sunaikinimui. Palikdami dviratį rizikingai kaboti ant balkono, prisiėmė ir riziką, kad jis gali būti tyčia ar netyčia numestas kitų, nukristi dėl vėjo ar vibracijos, todėl šiuo atveju nėra savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 str.).

Kaltinamajame akte aprašant sugadintą ir sunaikintą turtą ir jo vertę, buvo vadovaujamasi iš esmės nukentėjusiosios parodymais ir jos pateiktu žalos įvertinimu, nurodant, kad „laikotarpyje nuo 2018-09-07 iki 2018-09-16, būnant A. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamieji A. G., E. J., T. T., I. V. ir K. Š., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino butą ir išmetant per buto balkono langą sunaikino bei laužant, daužant ir kitaip niokojant sugadino ir sunaikino bute esantį turtą ir dalį namų apyvokos daiktų, būtent: paveikslą 25 Eur vertės, laikrodį 20 Eur vertės, durų spyną 400 Eur vertės, pakabinamo veidrodžio dėžę 50 Eur vertės, chemijos valymo priemones 30 Eur vertės, vonios užuolaida 7 Eur vertės, vonios kilimėlį 10 Eur vertės, unitazo dangtį 17 Eur vertės, stalo įrankius 40 Eur vertės, maisto produktus 30 Eur vertės, ,,Zepter” puodą 250 Eur vertės, kavos virimo aparatą ,,Roventa” 70 Eur vertės, elektrinę duonkepę ,,Garmoni” 90 Eur vertės, du paveikslus, kurių bendra vertė15 Eur, vertikalias, tekstilines žaliuzes 30 Eur vertės, virtuvinio komplekto dureles 20 Eur vertės, metalinę lentynėlę 30 Eur vertės, 3 vienetus keramikinių indų, kurių bendra vertė 45 Eur, virtuvinę kėdę 30 Eur vertės, du paveikslus, kurių bendra vertė 70 Eur vertės, taures 100 Eur vertės, suvenyrus 20 Eur vertės, suvenyrą ,,Statūla” 40 Eur vertės, sekciją 500 Eur vertės, sofą-lovą 311 Eur vertės, stalą 65 Eur vertės, lagaminą 65 Eur vertės, du patalynės komplektus 30 Eur vertės, dviratį 400 Eur vertės, šiltnamį 40 Eur vertės, du vienetus pagalvių 265 Eur vertės, paklotą ,,Eastkono” 212 Eur vertės, pagalvę ,,Dormeo” 35 Eur vertės, pirtį ,,Bauer” 998 Eur vertės, dvi lovas 200 Eur vertės. Iš viso sugadino ir sunaikino bute buvusio turto, kurio bendra vertė 4560 Eur, taip pat sugadino buto sienas, lubas, supildami jas nenustatytu skysčiu bei išbraižė grindis, kurių bendra vertė 4436,19 Eur.

Teismas nesutinka su pateiktame kaltinime nustatyta sugadinto ir sunaikinto turto verte, t.y, 8996,19 Eur vertės turtas. Kaltinimas dėl sugadinto ir sunaikinto turto žalos dydžio iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios A. K. parodymais ir daiktų įsigijimo bei buto remonto darbų kainos paskaičiavimo dokumentais. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. padarytos turtinės žalos dydį grindžia tik, kai kurių daiktų (pagalvių, paklotų, antklodžių, rankšluosčių komplekto, aliejaus, saunariumo (infraraudonųjų spindulių saunos), baldų, įsigijimo ir atliktų valymo paslaugų ir buto remonto darbų sąmatos sudarymo dokumentais bei buto remonto darbų kainos apskaičiavimais (1 tomas, b. l. 62, 63-64, 65-66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74-75, 76-79, 99, 100).

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog draudimo bendrovė Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas buvo apdraudęs nukentėjusiajai A. K. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovė pagal nukentėjusiosios A. K. pateiktus duomenis įvertinusi padarytos turtinės žalos dydį, apskaičiavo ir nukentėjusiajai A. K. išmokėjo 5607,43 Eur draudimo išmoką. Pagal draudimo bendrovės pateiktą nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo lentelę, matyti, jog buvo apskaičiuotas 3499 Eur nuostolis už namų turtą bei 2108,43 Eur buto remonto išlaidos (4 tomas, b. l. 93-94, 104-105). Pagal minėtą nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo lentelę 3499 Eur nuostolį už namų turtą sudaro sugadinti ir sunaikinti bute buvę šie daiktai: „Bauer“ kėdė, kurios vertė 180 Eur, rašomasis stalas, kurio vertė 355 Eur, virtuvės kėdė, kurios vertė 43 Eur, žaliuzės, kurių vertė 35 Eur, demofonas, kurio vertė 34 Eur, durų skambutis 20 Eur, dušo užuolaida, kurios vertė 15 Eur, 3 vnt. paveikslai, kurių bendra vertė 95 Eur, šviestuvo gaubtas, kurio vertė 20 Eur, skrudintuvas „Gamma“, kurio vertė 35 Eur, orkaitė „Ardo“, kurios vertė 239 Eur, laikrodis, kurio vertė 20 Eur, indai, kurių bendra vertė 140 Eur, puodas „Zepter“, kurio vertė 240 Eur, kavos virimo aparatas „Rowenta“, kurio vertė 70 Eur, suvenyrai, kurių bendra vertė 60 Eur, patalynė, kurios vertė 30 Eur, dviratis, kurio vertė 180 Eur, „Istkon“ pagalvės ir vilnos, kurių bendra vertė 236 Eur, „Istkon“ paklotas iš vilnos, kurio vertė 212 Eur, bei 40 Eur sofos valymas ir 1200 Eur baldų remontas (spinta, stalius, virtuvės baldai, sekcija, batų spinta, koridoriaus spinta, svetainės spinta).

Esant šioms aplinkybėms, kaltinimas dėl sugadinto ir sunaikinto turto tikslinamas, nurodant, jog „laikotarpyje nuo 2018-09-07 iki 2018-09-16, būnant A. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamieji A. G., E. J., T. T., I. V. ir K. Š., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino butą ir išmetant per buto balkono langą sunaikino bei laužant, daužant ir kitaip niokojant sugadino ir sunaikino bute esantį turtą ir dalį namų apyvokos daiktų, būtent: „Bauer“ kėdę, kurios vertė 180 Eur, rašomąjį stalą, kurio vertė 355 Eur, virtuvės kėdę, kurios vertė 43 Eur, žaliuzes, kurių vertė 35 Eur, demofoną, kurio vertė 34 Eur, durų skambutį 20 Eur, dušo užuolaidą, kurios vertė 15 Eur, 3 vnt. paveikslus, kurių bendra vertė 95 Eur, šviestuvo gaubtą, kurio vertė 20 Eur, skrudintuvą „Gamma“, kurio vertė 35 Eur, orkaitę „Ardo“, kurios vertė 239 Eur, laikrodį, kurio vertė 20 Eur, indus, kurių bendra vertė 140 Eur, puodą „Zepter“, kurio vertė 240 Eur, kavos virimo aparatą „Rowenta“, kurio vertė 70 Eur, suvenyrus, kurių bendra vertė 60 Eur, patalynę, kurios vertė 30 Eur, dviratį, kurio vertė 180 Eur, „Istkon“ pagalves ir vilnas, kurių bendra vertė 236 Eur, „Istkon“ paklotą iš vilnos, kurio vertė 212 Eur, baldai, kurių bendra vertė 1240 Eur. Iš viso sugadino ir sunaikino bute buvusio turto, kurio bendra vertė 3499 Eur, taip pat sugadino buto sienas, lubas, supildami jas nenustatytu skysčiu, kurių bendra vertė 2741,05 Eur.

Tokiu būdu, A. G., E. J., T. T., I. V. ir K. Š., veikdami bendrininkų grupėje, sugadino ir sunaikino A. K. priklausantį 5607,43 Eur vertės turtą.“. Toks kaltinimo patikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, jos nekeičia.

J. A. buvo kaltinama tuo, kad, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. G., E. J., T. T., I. V. ir K. Š., sugadino ir sunaikino A. K. priklausantį turtą. Išanalizavus bylos įrodomąją medžiagą, darytina išvada, kad byloje nėra tokį kaltinimą pagrindžiančių įrodymų. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nenustatyta, kad J. A. būtų veikusi kaip minėtos nusikalstamos veikos bendrininkė, sujungusi savo pastangas su kitų asmenų, dalyvaujančių toje pačioje nusikalstamoje veikoje, nusikalstamais veiksmais, sugadinant ir sunaikinant A. K. priklausantį turtą. Kaltinamoji J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė kaltę dėl svetimo turto sugadinimo ir sunaikinimo, nurodė, jog kuomet buvo niokojamas A. K. turtas ji tik filmavo, pati nieko negadino ir nenaikino. Tokius J. A. parodymus patvirtino kaltinamieji A. G., T. T. ir K. Š., kurie teigė, jog J. A. bute nieko nedarė, tik filmavo. Tokius parodymus paneigiančių duomenų byloje nesurinkta. Tai, kad pas J. A. buvo nukentėjusiosios buto raktas taip pat neįrodo jos kaltės, nes į butą įleido asmenis nukentėjusiosios sūnus N. K. ir pats pasišalino iš jo palikęs atrakintą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-485/2017)

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, kaltinamajam E. J. skirtini įpareigojimai – per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis, ir 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.