Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-478-1089/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-25
Bylos Nr.
e2-478-1089/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02020-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai
Rita Petručionytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-478-1089/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02020-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ritai Petručionytei,atsakovės atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė I. P., patikslinusi savo reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 16 097 Eur draudimo išmoką, 0,04 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos, 9 256,50 Eur automobilio nuomos išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2020 m. birželio 11 d. DOK-113708). Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia remdamasi šiais esminiais argumentais:

1.1. 2019 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), dėl trečiojo asmens A. G. kaltės įvyko eismo įvykis. Trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas išvažiavo į sankryžą ir atsitrenkė į ieškovės vairuotą automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiojo asmens civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė. Atsakovė atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką

1.2. Atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra paremtas subjektyviais samprotavimais, kurie prieštarauja objektyvioms eismo įvykio aplinkybėms. Atsisakymas išmokėti yra nemotyvuotas, nes uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Impulsana“, kurią pasitelkė atsakovė, parengtoje išvadoje dėl eismo įvykio konstatuota, kad eismo įvykis buvo, o automobilių apgadinimai tarpusavyje suderinami. Taigi eismo įvykis įvyko ieškovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė negali būti atsakinga už tai, kad atsakovė neapžiūrėjo ieškovės automobilio ir, spręsdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu, nevertino duomenų apie saugos pagalvių išsiskleidimą.

1.3. Iš ieškovės turi būti priteista 16 097 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota kaip skirtumas tarp ieškovės vardinės ir likutinės vertės. Ieškovė taip pat turi pareigą sumokėti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 4 dalyje numatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. gegužės 16 d., kai turėjo būti išmokėta draudimo išmoka. Dėl atsakovės kaltės ieškovė nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nuomojosi pakaitinį automobilį, už kurio nuomą sumokėjo 9 256,50 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2019 m. spalio 21 d. DOK-123583, 2020 m. sausio 13 d. DOK-7983). Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Pradėjus ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimą, atsakovei kilo abejonių dėl eismo įvykio schemos ir kilusios žalos dydžio. Dėl to atsakovė kreipėsi į UAB „Impulsana“. Remiantis šios įmonės specialisto vertinimu buvo padaryta išvada, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai suderinami sąlyginai. Tarp šių automobilių galimai įvyko kontaktas, kai apie 40 km/h greičiu judėjęs ieškovės automobolis atsirenkė į stovėjusį trečiojo asmens automobilį. Šiuo galimai buvusiu kontaktu negalima pagrįsti ieškovės automobilio saugos oro pagalvių, apsaugančių nuo šoninių smūgių iš kairės ir dešinės, suveikimo. Be to, trečiasis asmuo prieš susidūrimą turėjo matyti atvažiuojantį ieškovės automobilį, o pastaroji galėjo išvengti susidūrimo. Natūraliomis sąlygomis ginčo eismo įvykis negalėjo įvykti. Dėl to buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką.

2.2. Ieškovės išlaidos pakaitinio automobilio nuomai yra pernelyg didelės. Atsakovės nuomone, vidutinė pakaitinio automobilio nuomos rinkos kaina yra 15 Eur už vieną parą.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

4. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė I. P. 2019 m. balandžio 18 d. pranešė atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, jog 2019 m. balandžio 16 d. (pranešime, nurodant įvykio datą, padarytas rašymo apsirikimas) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sankryžoje įvyko eismo įvykis. Įvykio metu į ieškovės vairuotą automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė atbuline eiga iš (duomenys neskelbtini) g. išvažiavęs automobilis Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio aplinkybės fiksuotos eismo įvykio deklaracijoje, kurioje nurodyta, kad automobilį Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo A. G.. Deklaracijoje taip pat nubraižyta eismo įvykio schema, pagal kurią eismo įvykis įvyko, kai trečiasis asmuo atbuline eiga išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) g. ir atsitrenkė į ieškovės vairuotą automobilį, judėjusį (duomenys neskelbtini) g.

5. Trečiojo asmens vairuoto automobilio Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio dieną buvo apdraudusi atsakovė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis).

6. Pradėjusi įvykio tyrimą, atsakovė paprašė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pateiktų papildomus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. 2019 m. balandžio 30 d. A. G. raštu papildomai paaiškino, kad, išvažiuojant atbuline eiga iš (duomenys neskelbtini) g., jam matomumą užstojo tujos; įvykio metu buvo saulėta. Ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. paaiškinimuose nurodė, kad trečiojo asmens vairuotas automobilis iš šalutinės gatvės išvažiavo netikėtai, ieškovės vairuoto automobilio greitis prieš susidūrimą buvo 30–40 km/h. Prieš priimdama sprendimą dėl žalos atlyginimo, atsakovė papildomai kreipėsi į UAB „Impulsana“, kad būtų atliktas tarp ieškovės ir atsakovo įvykusio eismo įvykio tyrimas.

7. UAB „Impulsana“ dirbantis ekspertas V. M. 2019 m. birželio 13 d. surašė Eksperto išvadą MV 2019-33. Pastarojoje, atsižvelgiant į atsakovės suformuluotus klausimus, pateiktos tokios išvados:

7.1. automobilių Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Partner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: tarp šių automobilių galimai įvyko tarpusavio kontaktas, kai apie 40 km/h greičiu judėjęs automobilis Audi priekio viduriy (daugiau kaire puse) smūgio būdu kontaktavo su stovėjusio (arba judėjusio nedideliu greičiu) automobilio Peugeot užpakaline kampine dešine puse;

7.2. automobilių susidūrimu negalima pagrįsti saugos oro pagalvių suveikimo automobilyje Audi, apsaugančių nuo šoninių smūgių iš kairės ir iš dešinės;

7.3. automobilio Peugeot vairuotojas, prieš įvažiuojant į gatvių sankirtą, galėjo tiesiogiai matyti keliu artėjantį automobilį Audi, jei jis būtų sustabdęs vairuojamą automobilį taip, kad jo galinis gabaritas būtų arti (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies krašto;

7.4. automobilio Audi vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti buvusio eismo įvykio, laiku sureagavus į eismo pavojų ir efektyviai stabdydama vairuojamą automobilį.

8. Remdamasi nurodyta UAB „Impulsana“ išvada, atsakovė 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. AJA/19/004170 pranešė ieškovei, kad ginčo eismo įvykį laiko nedraudiminiu, nes automobilių sugadinimai atsitiko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė ir trečiasis asmuo. Gavusi šį raštą, ieškovė kreipėsi į UAB „Auratra“, kad būtų nustatyti duomenys apie automobilio Audi saugos sistemų suveikimą. UAB „Auratra“, apžiūrėjusi automobilį Audi ir nuskaičiusi kontrolinio modulio informaciją, 2019 m. liepos 9 d. parengė pažymą dėl surinktų duomenų. Nurodytą pažymą ieškovė pateikė kartu su pretenzija dėl atsakovės 2019 m. liepos 3 d. rašte išdėstyto sprendimo. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. RESP-2019-315 ieškovės pretenziją atmetė. Iš šio rašto turinio aišku, kad atsakovė nevertino UAB „Auratra“ pažymos. Tą teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas A. Ž., einantis ekspertizių skyriaus vadovo pareigas (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 37 min. 52 sek.–3 val. 19 min. 57 sek.). Be kita ko, paminėtame rašte atsakovė patikslino savo poziciją dėl eismo įvykio aplinkybių vertinimo. Atsakovė papildomai nurodė, kad automobiliui Audi buvo visos sąlygos apvažiuoti susidariusią kliūtį arba pilnai sustoti iki jos, o automobiliui Peugeot iš anksto matyti artėjančią kliūtį ir neišvažiuojant į kelią išvengti susidūrimo.

9. Pareikštame ieškinyje ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė draudiminio įvyko tyrimo procedūrą ir be pagrindo pripažino, jog ginčo eismo įvykis yra imituotas. Nurodytos faktinės aplinkybės ir ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas patvirtina, kad ginčo esmę sudaro keli klausimai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 265 straipsnis). Pirma, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju. Ir antra, ar ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ieškiniu prašomas priteisti sumas.

Ar atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pagrįstai atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju?

10. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32 punktas). Transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė negali kilti, jeigu eismo įvykis yra imituojamas (pavaizduojamas kaip neva buvęs).

11. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į visetą duomenų: kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017, 27 punktas). Šios kasacinio teismo nutarties 29 punkte taip pat išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

12. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad draudžiamojo įvykio nebuvo, nes įvykis imituotas, tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Savo poziciją, kad eismo įvykis ieškovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis negalėjo kilti, atsakovė grindžia UAB „Impulsana“ išvada, taip pat papildomai Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 23 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-1686(20), parengtu pagal teismo pavedimą atlikus eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę. Išanalizavus byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja objektyvios prielaidos pripažinti, jog ginčo eismo įvykis imituotas.

13. Visų pirma, byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės ir trečiojo asmens vairuotų automobilių išoriniai sugadinimai – pagal jų pobūdį ir apimtį, negalėjo būti padaryti automobilių tarpusavio kontakto metu. Priešingai, UAB „Impulsana“ ekspertas V. M., atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad automobilių Audi ir Peugeot sugadinimai suderinami sąlyginai, t. y. automobilis Audi priekio viduriu (daugiau kaire puse) kontaktavo su automobilio Peugeot galine dešine kampine dalimi. Kaip galima spręsti iš teismo posėdyje V. M. pateiktų paaiškinimų, paminėto vertinimo sąlyginumas motyvuotas ne sugadinimų neatitiktimi, bet abejonėmis dėl eismo įvykio aplinkybių (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 13 sek.–2 val. 36 min. 6 sek.). Prie išvados, kad automobilių sugadinimai galėjo susidaryti ieškovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybės, priėjo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. M..

14. Kiek tai susiję su ginčo automobilių išorinių sugadinimų suderinamumo klausimu, pridurtina, kad abu automobiliai buvo apžiūrėti atsakovės įgaliotų asmenų, jų sugadinimai užfiksuoti. Sugadinimų apimtis, pobūdis ir susidarymo mechanizmas atitinka ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas įvykio aplinkybes. Tai yra, kad automobilis Audi priekine dalimi atsitrenkė į galinę automobilio Peugeot dalį. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė, kurie automobilių sugadinimų padariniai neatitinka objektyvių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo automobilių sugadinimai yra suderinami.

15. Antra, abu ekspertai taip pat padarė itin panašias išvadas dėl automobilių judėjimo greičių. UAB „Impulsana“ išvadoje nurodyta, kad automobilis Audi prieš kontaktą tikėtinai turėjo judėti apie 40 km/h greičiu, o automobilis Peugeot arba stovėjo, arba judėjo nedideliu greičiu. O Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje konstatuota, kad tikėtina, jog prieš susidūrimą automobilio Audi greitis buvo apie 45 km/h, o automobilis Peugeut judėjo atbulas apie 2 km/h greičiu. Reikšmingų neatitikimų tarp dviejų skirtingų asmenų, turinčių specialiųjų žinių, atliktų tų pačių faktinių duomenų tyrimo rezultatų nėra. Susidūrimo modeliavimo išvados iš dalies atitinka ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimus dėl jų vairuotų automobilių greičio prieš pat susidūrimą. Tiek 2019 m. gegužės 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad važiavo 30–40 km/h greičiu. Trečiasis asmuo, apibūdindamas eismo įvykio aplinkybes, konkretaus vairuoto automobilio judėjimo greičio nenurodė, apsiribodamas paaiškinimu, kad išvažiavo į sankryžą atbuline eiga staigiai. Trečiojo asmens paaiškinimai dėl važiavimo greičio iš dalies nesutampa su eismo įvykio modeliavimo metu gautais duomenimis. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 11 punkte, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl transporto priemonių judėjimo greičių įprastai nėra patikimi. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl jų vairuotų automobilių judėjimo greičių būtų akivaizdžiai nepatikimi ir neatitinkantys objektyvių eismo įvykio aplinkybių.

16. Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, įvertinęs duomenis apie automobilio Audi saugos sistemų suveikimą, padarė vienareikšmę išvadą, kad automobilio priekinių oro pagalvių ir abiejų šoninių užuolaidų suveikimą galima pagrįsti susidūrimu su automobiliu Peugeot. Toks vertinimas prieštarauja UAB „Impulsana“ išvadai, kad automobilių susidūrimu negalima pagrįsti saugos oro pagalvių suveikimo automobilyje Audi, apsaugančių nuo šoninių smūgių iš kairės ir iš dešinės. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada yra paremta analogiško automobilio Audi pasyvaus saugumo bandymų duomenimis. Toks išvados faktinis pagrindas yra objektyvesnis (pagrįstas realių bandymų metu gauta informacija) nei tas, kuriuo rėmėsi UAB „Impulsana“ – rašytinis šaltinis. Apklausiamas teismo posėdyje V. M. paaiškino, kad jo vertinimas dėl oro pagalvių suveikimo yra nulemtas praktinės patirties, o automobilių Audi oro pagalvių suveikimo algoritmai jam nėra žinomi. Šie V. M. paaiškinimai papildomai pagrindžia, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada dėl oro pagalvių suveikimo yra tinkamiau motyvuota. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto vertinimas tiesiogiai koreliuoja ir su kita išvada, kad automobilio Audi saugos sistemos suveikė nuosekliai vienu metu, esant tokiems patiems odometro (ridos) rodmenims. Pastarasis vertinimas pagrįstas UAB „Auratra“ nuskaitytos automobilio Audi kontrolinio modulio informacija apie saugos sistemų suveikimą analize.

17. Priežasčių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą abejoti UAB „Auratra“ nuskaitytų duomenų objektyvumu ir patikimumu, atsakovė nenurodė. 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė ir liudytoju apklaustas A. Ž. pripažino, kad atsakovės darbuotojai ieškovės automobilio Audi po eismo įvykio neapžiūrėjo, taip pat netikrino kontroliniame modulyje fiksuotų duomenų apie automobilio saugos sistemų suveikimą. Aplinkybė, kad tokių veiksmų atlikimą, sužinojusi apie atsakovės atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, inicijavo ieškovė, pati savaime nereiškia, jog Audi kontrolinio modulio informacija yra nepatikima (pvz., pakeista). Kaip pasisakyta, automobilio Audi saugos sistemos suveikė nuosekliai vienu metu, kai odometro rodmenys buvo 39 586 km, datos – 2019 m. balandžio 16 d., o laiko – 17 h 31 min. 25–27 sek. Pastarieji duomenys sutampa su ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais dėl eismo įvykio datos ir laiko. Automobilio Audi kontrolinio modulio informaciją UAB „Auratra“ darbuotojas A. J. (apklaustas liudytoju) nuskaitė 2019 m. liepos 4 d. Tai yra, informacijos nuskaitymo data atitinka ieškovės paaiškinimus.

18. Aplinkybė, kad automobilio Audi priekinėje dalyje smūgio jutiklių suveikimo momentas užfiksuotas kitu metu (odometro rodmenys – 39 582 km, datos – 2000.00.00, o laiko – 00 h 00 min. 00 sek.) nei suveikė prieš tai aprašytos sistemos, taip pat savaime nepagrindžia, jog duomenys apie automobilio saugos sistemų suveikimą yra nepatikimi. Teismo posėdyje liudytojas A. J. nurodytą neatitiktį paaiškino tuo, kad iš praktinės patirties žino, jog yra saugos sistemos komponentų, kurie įsimena ne viską, ir dėl to gali būti skirtingi duomenys (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 00 sek. – 1 val. 29 min. 35 sek.). A. J. pripažino, kad UAB „Auratra“ yra ne kartą teikusi ieškovei įvairias paslaugas. Bet tokio pobūdžio ryšys tarp ieškovės ir UAB „Auratra“ nesudaro pagrindo besąlygiškai abejoti UAB „Auratra“ ir liudytojo veiksmais, pastarojo parodymais. Kita vertus, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje konstatuota, kad nustatyti smūgio jutiklių suveikimo duomenų neatitikties priežasčių pagal bylos medžiagą negalima. Vadinasi, nurodytų neatitikimų priežastys negali būti nustatytos. Tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nes kalba eina ne apie oro pagalvių – kaip teismo posėdyje teigė liudytojas A. Ž., bet smūgio jutiklių duomenų neatitikimus.

19. Ketvirta, pagal ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus eismo įvykis įvyko dieną, kai buvo šviesu, mieste – viešoje, o ne nuošalioje vietoje. Taip pat nustatyta, kad buvo padarytos eismo įvykio nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad objektyvios eismo įvykio vietos aplinka, laikas formaliai neatitinka eismo įvykio imitavimui palankių vietos ir laiko sąlygų.

20. Penkta, UAB „Impulsana“ ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvados, kad trečiasis asmuo turėjo objektyvią galimybę pamatyti (duomenys neskelbtini) g. artėjusį automobilį Audi, neįvažiuodamas į šios gatvės važiuojamąjį dalį, sutampa. Abi išvados motyvuotos eismo įvykio plano modeliais, parengtais remiantis objektyviais duomenimis apie eismo įvykio vietą. Apklausiamas teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo jokio automobilio, švietė saulė, skubėjo (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 00 sek. – 35 min. 45 sek.). Iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad trečiasis asmuo, jeigu jis, prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g., neįsitikino, ar (duomenys neskelbtini) g. neartėja kiti automobiliai, elgėsi neapdairiai. Tačiau transporto priemonių vairuotojų neapdairumas yra viena iš tipinių eismo įvykių kilimą nulemiančių priežasčių. Dėl to savaime trečiojo asmens veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip įrodantys buvus norą dirbtinai sukelti eismo įvykį.

21. Apibūdindama eismo įvykio aplinkybes, ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad trečiojo asmens vairuotas automobilis atbuline eiga iš gretimos gatvės išvažiavo jai netikėtai (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 22 sek. – 24 min. 2 sek.). Ieškovė taip pat paaiškino, kad, siekdama išvengti susidūrimo, bandė pasukti į priešingą kelio pusę (kairę), bet iš priekio važiavo kitas automobilis ir susidūrimo nepavyko išvengti. UAB „Impulsana“ ir Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados dėl to, ar ieškovė turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, yra priešingos. UAB „Impulsana“ akte nurodyta, kad atstumas, kuriuo automobilio Audi priekis (27 m) buvo iki susidūrimo vietos, yra didesnis, nei skaičiuojamasis šio automobilio stabdymo kelias (apie 23 m), tai automobilio vairuotoja turėjo techninę galimybę, laiku sureagavusi ir efektyviai stabdydama, išvengti eismo įvykio. Kita vertus, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad negalima atkurti automobilio Peugeot judėjimo trajektorijos ir apskaičiuoti važiavimo greičio. Dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar automobilio Audi vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu Peugeot. Tačiau, eksperto vertinimu, automobiliui Audi judant 45 km/h greičiu, ieškovė neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, laiku stabdydama automobilį, jei automobilis Peugeot iš šalutinės gatvės išvažiavo iki susidūrimo vietos ieškovei priartėjus nedidesniu kaip 27 m atstumu. Iš UAB „Impulsana“ ir Lietuvos teismo ekspertizės centro aktų turinio aišku, kad nurodytus išvadų dėl to paties faktinio klausimo skirtumus nulėmė nevienodi eismo įvykio modeliavimo metu gauti duomenys apie tikėtinus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo greičius.

22. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Pagrindo abejoti UAB „Impulsana“ ar Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų kvalifikacija, kompetencija nėra. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados – įvertinus tai, kad išvada pateikta pagal teismo pavedimą, ekspertinės įstaigos nesieja jokie ryšiai su proceso dalyviais, objektyviuoju aspektu yra patikimesnės. UAB „Impulsana“ išvada parengta pagal atskirą atsakovės užsakymą. Dėl to esant šių subjektų išvadų konkurencijai prioritetas, sprendžiant dėl faktinių aplinkybių nustatymo, teiktinas Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvadai.

23. Apibendrinant tai, kas aptarta šio sprendimo 13–22 punktuose, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog ieškovė neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su trečiojo asmens vairuotu automobiliu Peugeot. Objektyviai nustatyti, kokios buvo automobilių padėtys prieš susidūrimą, neįmanoma. Tačiau eismo įvykio modeliavimo metu gauti duomenys iš esmės sutampa su ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais. Tai yra, kad trečiasis asmuo, neįsitikinęs, ar nėra kliūčių, netikėtai atbuline eiga išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį ir ieškovė dėl iki kliūties buvusio pernelyg trumpo atstumo nespėjo sustabdyti. Be to, negalima kategoriškai atmesti kaip nepagrįsto ir minėto ieškovės paaiškinimo, kad iš priekio važiavo kitas automobilis, sutrukdęs jai išvengti susidūrimo su trečiojo asmens vairuotu automobiliu.

24. Šešta, byloje nenustatyta faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo eismo įvykio metu buvo pažįstami ar susiję asmenys. Atsakovės į bylą pateiktame AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. vasario 26 d. rašte nurodyti duomenys apie tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra dalyvavę kituose eismo įvykiuose, taip pat kad kiti eismo įvykiuose dalyvavę ar su jais susiję asmenys turėjo kitų eismo įvykių, kurie buvo tiriami įtariant aplinkybių suklastojimą bei galimai inscenizuojamų eismo įvykių schemų taikymą, veikiant organizuotoje grupėje, ieškovės ir trečiojo asmens ryšių nepatvirtina (2020 m. vasario 26 d. DOK-45605). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo būtų dalyvavę tuose pačiuose anksčiau įvykusiuose eismo įvykiuose. Abstraktūs AB „Lietuvos draudimas“ vertinimai nei patvirtina, nei paneigia šioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo anksčiau yra patekę į eismo įvykius, pati savaime nėra neįprasta. Prievolė eismo įvykio dalyviams kviesti į eismo įvykio vietą policiją TPVCAPDĮ nenustatyta. Ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo teisę eismo įvykio schemą nubraižyti, aprašyti įvykio aplinkybes eismo įvykio deklaracijoje (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat vėliau nevengė bendradarbiauti su atsakove, teikė pastarajai papildomus paaiškinimus.

25. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens vairuotų automobilių kilęs eismo įvykis buvo imituotas. Atsakovės abejonės dėl atskirų eismo įvykio momentų nėra pakankamos pripažinti, kad ginčo eismo įvykis įprastomis sąlygomis negalėjo įvykti. Natūralu, kad eismo įvykį galėjo lemti vieno ar abiejų vairuotojų nepakankamas apdairumas. Taip pat natūralu, kad, nurodant ir aprašant eismo įvykio aplinkybes, pasireiškė tam tikra jų paklaida dėl automobilių judėjimo greičių, atstumų. Tokie neatitikimai negali būti vertinami kaip eismo įvykio dalyvių nesąžiningumas. Pridurtina, kad atsakovė logiškai nepaaiškino, kokią naudą iš eismo įvykio galėjo gauti jo dalyviai. Trečiojo asmens patirtos žalos niekas nekompensuoja. O ieškovės automobilis buvo nevažiuojantis. Atsakovė turėjo galimybę apžiūrėti ieškovės automobilį. Įrodymų, kad ieškovė būtų galėjusi būti suinteresuota sudaužyti savo automobilį dėl kokių nors jo trūkumų, byloje nepateikta.

Ar ieškovė I. P. pagrįstai reikalauja, kad atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sumokėtų ieškiniu prašomas priteisti sumas?

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 16 097 Eur draudimo išmoką, 0,04 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos, 9 256,50 Eur automobilio nuomos išlaidų atlyginimą.

27. Ginčo dėl to, kad ieškovės patirta žala yra 16 097 Eur, byloje nėra. Ieškovės prašoma priteisti draudimo išmokos suma atitinka pačios atsakovės 2019 m. balandžio 25 d. apskaičiuotą likutinę automobilio Audi likutinę vertę po eismo įvykio. Pripažinus, kad atsakovė be pagrindo atsisakė eismo įvykį pripažinti draudiminiu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 16 097 Eur draudimo išmoką tenkinamas (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, 98 straipsnis, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės kaltės laiku neišmokant draudimo išmokos buvo priversta nuomotis pakaitinį automobilį. Būtinybę turėti automobilį ieškovė įrodinėja tuo, kad jos darbovietės yra ne jos gyvenamosios vietos teritorijoje, taip pat ieškovė slaugo ir prižiūri neįgalų tėvą, kurį turi vežioti į gydymo įstaigas. Šiuos ieškovės teiginius pagrindžia ne tik jos paaiškinimai, bet ir pateikti rašytiniai įrodymai apie darbovietes, gyvenamąją vietą ir kt. (2020 m. sausio 17 d. DOK-12624). Ieškovės nurodytų pakaitinio automobilio poreikio pagrindų realumo atsakovė nekvestionavo. Pagal pateiktus įrodymus pakaitinį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2019 m. gegužės 20 d. išsinuomojo iš UAB „Auratra“. Sutarta vienos paros automobilio, įskaitant turto ir civilinės atsakomybės draudimą, nuomos kaina – 28 Eur be PVM. Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 3 d. surašytuose Transporto priemonės perdavimo aktuose nuomos kaina sumažinta iki 17 Eur be PVM už parą. Iki 2020 m. birželio 3 d. ieškovė patyrė 9 256,50 Eur dydžio automobilio nuomos išlaidas. Tą patvirtina UAB „Auratra“ 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ANA00877, UAB „Auratra“ 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. birželio 15 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugsėjo 1 d., 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. sausio 6 d. Pinigų priėmimo kvitai, taip pat UAB „Auratra“ patvirtinimas, kad likusią nurodytos sąskaitos dalį ieškovė apmokėjo mokėjimo pavedimais.

29. Išanalizavus paminėtus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia reikalavimą dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo, darytina išvada, kad tik dalis ieškovės išlaidų gali būti laikomos pagrįstomis. Ieškovė teigia, kad automobilį nuomojosi nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – viso 407 dienas. Pagal 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 15 d. Transporto priemonės perdavimo aktus, kaip prieš tai nurodyta, automobilio vienos paros nuomos kaina buvo 28 Eur be PVM. Tačiau šiuo laikotarpiu ieškovė už automobilio nuomą sumokėjo ne 1 148 Eur be PVM (28 Eur × 41 d.), bet 1 428 Eur be PVM. Taigi rašytiniais įrodymais pagrįstos ne 7 650 Eur be PVM, o 7 370 Eur (7 650 Eur – 280 Eur) be PVM dydžio išlaidos automobilio nuomai.

30. Ieškovės išlaidos automobilio nuomai yra nulemtos ginčo eismo įvykio ir atsakovės nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Apie tai, kad jai yra būtinas pakaitinis automobilis, ieškovė atsakovei pranešė 2019 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu. Atsakovė teisminio proceso eigoje iš pradžių teigė, kad ieškovės išlaidos automobilio nuomai yra pernelyg didelės (2020 m. sausio 13 d. DOK-7983). Tačiau 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje atsakovė pakeitė savo poziciją. Atsakovės atstovė paaiškino, kad išanalizavo ieškovės pateiktus dokumentus, argumentus ir laiko, jog ieškovės prašomų atlyginti automobilio nuomos išlaidų dydis yra protingas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovės pateikti skelbimai apie automobilių Audi A4 nuomos kainas nėra aktualūs, nes nesutampa skelbimuose nurodytos ir ieškovės sutartos nuomos sąlygos. Į ieškovės nuomoto automobilio kainą įskaičiuoti draudimo mokesčiai. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad skelbimuose automobilių nuomos kaina už parą yra nurodyta įskaičiavus į mokestį PVM ir kitus mokesčius. Atsakovės skelbimų įrodomąją reikšmę paneigia ir ieškovės pateikta informacija apie vidutines automobilių nuomos kainas (2020 m. sausio 16 d. DOK-12192). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė pagrindė turėtas išlaidas pakaitiniam automobiliui 8 917,70 Eur (7 370 Eur × 21 procentas) apimtyje (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Už šių išlaidų susidarymą yra atsakinga atsakovė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiamas 8 917,70 Eur nuomos išlaidų atlyginimas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

31. Kaip nurodyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 0,04 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalis).

32. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalį atsakingas draudikas per 30 dienų (arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytų terminų laikymąsi, o kartu – TPVCAPD sistemos tinkamą funkcionavimą ir nukentėjusiojo asmens interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtintos sankcijos – draudikas, praleidęs nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, taip pat gali būti taikomos kitos poveikio priemonės (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-701/2015).

33. Nustatyta, kad pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. balandžio 18 d. Apie sprendimą nemokėti draudimo išmokos atsakovė pranešė ieškovei 2019 m. liepos 3 d. Formaliai sprendimą atmesti ieškovės pretenziją atsakovė priėmė nepraleidusi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Tačiau pripažinus, kad atsakovė be pagrindo atsisakė išmokėti draudimo išmoką, atsakovei kyla pareiga mokėti įstatyme nustatyto dydžio delspinigius nuo 2019 m. liepos 3 d., kai buvo priimtas sprendimas netenkinti pretenzijos, bet ne nuo 2019 m. gegužės 16 d., kaip to prašo ieškovė. Nagrinėjama situacija atitinka TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas sąlygas, todėl taikytinas trijų mėnesių, o ne trisdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo pretenzijos pateikimo dienos. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 28 d. Nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 560,18 Eur (16 097 Eur × 0,04 procento × 87 d.) dydžio delspinigius. Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovės priteisiami 560,18 Eur dydžio delspinigiai.

34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios įstatyme nustatytos palūkanos (vadinamos procesinėmis), kaip ir netesybos, atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja ieškovo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patiriamus minimalius nuostolius. Dėl to netesybos ir procesinės palūkanos kartu negali būti priteistos, kad nebūtų sukurta situacija, kai ieškovas gautų daugiau, nei jam priklauso. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (25 574,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netesybos už tą patį laikotarpį nepriteisiamos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Pridurtina, kad reikalavimas priteisti delspinigius pagal savo pobūdį yra materialaus teisinio pobūdžio. Taigi formaliai toks reikalavimas turi būti apskaičiuojamas ir išreiškiamas tvirta suma kreipimosi į teismą metu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Nustatyta, kad ieškovė turėjo 570,31 Eur žyminio mokesčio išlaidų, už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 600 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 99,21 Eur dydžio kelionės išlaidų atlyginimą. Išlaidos teisinei pagalbai – įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį (parengtas ieškinys, atstovauta keturiuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė 6 val. 59 min.), vertinamos kaip protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės pateiktuose kvituose, kuriais grindžiamos kelionės išlaidos, įtrauktos ne išlaidos kurui, bet ir kitos su kelione nesusijusios 1,75 Eur dydžio išlaidos. Atstumas nuo ieškovės gyvenamosios vietos iki Vilniaus, įtraukiant užsukimą į Kauną, pirmyn ir atgal yra 344 km (http://maps.lt). Pagal pateiktus dokumentus ieškovės iš UAB „Auratra“ nuomoto automobilio vidutinės kuro sąnaudos – 5,5 l/100 km. 2019 m. gruodžio 13 d. kuro kaina, fiksuota ieškovės pateiktuose kvituose, buvo 1,146 Eur/l, 2020 m. sausio 17 d. – 1,176 Eur/l, o 2020 m. birželio 15 d. – 0,829 Eur/l. Paminėtų duomenų pagrindu spręstina, kad išlaidos kurui yra pagrįstos ne 99,21 Eur, o 59,80 Eur (atstumas / kuro sąnaudų vidurkis 100 km × kuro kaina) sumos apimtyje. Ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r. Taigi vykimo į teismo posėdžius išlaidos yra būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

36. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovė buvo apibrėžusi ne konkrečia suma, todėl, sprendžiant dėl to, kokia dalis ieškinio reikalavimų patenkinta, pastarasis reikalavimas į bendrą sumą neįskaičiuotinas. Patikslinto ieškinio suma buvo 25 353,35 Eur. Iš atsakovės ieškovei priteista 25 014,70 Eur (16 097 Eur + 8 917,70 Eur). Taigi patenkinta 98,66 procentai (25 353,35 Eur / 25 014,70 Eur) ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 2 200,23 Eur (2 230,11 Eur (570,31 Eur + 1 600 Eur + 59,80 Eur) × 98,66) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, kurių atlyginimą jį prašo priteisti, – 50 Eur už automobilio kontrolinio modulio duomenų nuskaitymą, 300 Eur už pretenzijos parengimą, nėra pagrįstos mokėjimo dokumentais. Be to, prašymas priteisti atlyginimą už pretenzijos parengimą atmestinas ir dėl to, kad į bylą nepateikta ieškovės minima pretenzija ir UAB „Auratra“ sąskaita už duomenų nuskaitymą.

38. Atsakovė už teismo ekspertizę sumokėjo 685,83 Eur, taip pat ieškovė už V. M. dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 181,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmesta 1,34 procentas ieškinio reikalavimų. Taigi ieškovė turėtų atlyginti 11,62 Eur (867,33 Eur × 1,34) atsakovės turėtų išlaidų. Ši suma įskaitoma į ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ir viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 188,61 Eur (2 200,23 Eur – 11,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,91 Eur. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 16,68 Eur (16,91 Eur × 98,66) pašto išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. P. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 16 097 Eur (šešiolikos tūkstančių devyniasdešimt septynių eurų) draudimo išmoką, 8 917,70 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniolikos eurų ir 70 ct) nuomos išlaidų atlyginimą, 560,18 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų ir 18 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 574,88 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt keturi eurai ir 88 ct) nuo bylos iškėlime teisme (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 188,61 Eur (dviejų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 16,68 Eur (šešiolikos eurų ir 68 ct) pašto išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis