- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-52-354/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00211-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. L.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Raseinių policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria L. L. 2020 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskirtos baudos dydis sumažintas iki 500 Eur, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. L. 2020 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad ji 2020 m. spalio 16 d. 19.25 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Vyriausybės nutarimas) paskelbto karantino laikotarpiu buvo viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), bei prie R. rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 8 asmenų grupėje bei viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos apsaugos priemonės) ir taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi L. L. skundas dėl 2020 m. lapkričio 24 d. Institucijos nutarimo buvo tenkintas iš dalies, sumažinant Institucijos nutarimu L. L. paskirtą 1000 Eur dydžio baudą iki 500 Eur . Teismas sprendė, jog L. L. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pagrindo šią veiką perkvalifikuoti nenustatė. Vis dėlto, teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. L. stengėsi laikytis atstumo, kad pripažino, jog nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, ir dėl to gailisi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jai paskirtą baudą sumažino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu L. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos, L. L., skundą dėl 2020 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimo patenkinti.
3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo ir nėra kaltinama nesilaikiusi Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. papunkčio nustatytų įpareigojimų, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo nustatyti, kad ji (apeliantė) padarė minėto Vyriausybės nutarimo papunkčio pažeidimą, t. y. 2020 m. spalio 16 d. 19.25 val., būdama viešoje vietoje, buvo ne mažesnėje nei 8 asmenų grupėje.
3.2. Apeliantė teigia, kad Vyriausybės nutarimas apskritai nenustatė draudimo asmenims rengti susirinkimų, susibūrimų, mitingų ir/ar kokias nors kitų renginių viešose vietose, be to, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 straipsnis nustato, kad asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, todėl karantino metu, jei dėl karantino nėra paskelbiama nepaprastoji padėtis, konstitucinė asmens teisė rinktis į taikius susibūrimus apskritai net ir negalėtų būti apribota.
3.3. Be to, skunde teigiama, jog nutarties argumentas, kad „kai kurie susirinkę asmenys turėjo tiesioginį fizinį kontaktą, lietė tuos pačius daiktus (plakatus, deglus, žiebtuvėlį), susirinkę asmenys stovėjo prie R. rajono savivaldybės esančio šaligatvio, kur neišlaikė būtino atstumo ir su pro šalį einančiais asmenimis“, yra nepagrįstas. Apeliantė pažymi, kad ji nebuvo ir nėra kaltinama tuo, kad nevengė tiesioginio kontakto su kitais asmenimis, be to, nei Institucijos nutarime nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta ir įrodyta, kad tokius veiksmus atliko būtent ji (L. L.).
3.4. Apeliantė skunde pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tuo metu, kuriuo ji ir yra kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, buvo nuo kitų asmenų nutolusi mažesniu nei 2 metrų atstumu. Be to, atsižvelgiant į Raseinių r. PK nutarimu jai inkriminuotą pažeidimą, ji (L. L.) net nėra kaltinama tuo, kad nesilaikė saugaus, ne mažesnio nei 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų ar asmenų grupių. Apeliantės vertinimu, byloje esančiu vaizdo įrašu negalima vadovautis, nes tokia priemonė, nustatant, koks konkrečiu metu buvo faktinis (o ne tariamas) atstumas tarp jos (apeliantės) ir kitų asmenų, yra nepatikima. Teigiama ir tai, kad terminas „būti grupėje“ turėtų būti suprantamas ir aiškinamas kaip nuolat, t. y. tam tikrą laiką besitęsiantis asmens buvimas vienas šalia kito. Pastebima, kad byloje turėjo būti įrodyta ir patikimai bei įtikinamai pagrįsta, kad kiti asmenys nėra apeliantės šeimos nariai, kaip jie apibrėžti Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. p.
3.5. Apeliantė neginčija to, kad 2020 m. spalio 16 d. 19.25 val., būdama Institucijos nutarime nurodytoje vietoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios priemonės, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad nurodytas pažeidimas sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, kaip ir nesutinka su tuo, kad buvo padarytas būtent ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas.
3.6. Skunde akcentuojama, kad jos (apeliantės) padaryta veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama, kadangi byloje nėra nustatytas ir įrodytas vienas iš veikai pagal šią teisės normą kvalifikuoti privalomų administracinio nusižengimo požymių – padaryta veika sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamajai ligai. Nurodoma, kad sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas pats savaime nereiškia, kad toks pažeidimas sukelia realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.
3.7. Teigiama, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog užtenka įrodyti vien tik pažeidimo padarymo faktą, kadangi, jei būtų nustatytas vien tik pažeidimo padarymo faktas, tokia asmens veika galėtų būti kvalifikuota tik pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Akcentuojama, kad asmuo, kuris nėra ligą sukeliančio užkrato nešiotoju, nekelia pavojaus išplisti ligai, nes užkrečiamoji liga kitam asmeniui gali būti perduodama tik nuo tokio asmens, kuris yra (o ne gali būti) užkrato nešiotoju. Pažymima, kad šioje konkrečioje byloje nėra jokių įrodymų, kad ji (apeliantė) buvo ligą sukeliančio užkrato nešiotoja. Pažymima, kad ANK 45 straipsnio 4 dalis aiškiai reikalauja byloje įrodyti, kad dėl padaryto pažeidimo pavojus užsikrėsti Užkrečiamąja liga, kitam asmeniui realiai kilo.
3.8. Apeliantė taip pat akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau — ŽULPKĮ) 9 straipsnis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir/ar izoliuotis dėl užkrečiamos ligos, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Kitaip tariant, asmuo, kuris neserga Užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga Užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju Užkrečiamąja liga (ir dėl to neprivalo izoliuotis), ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Atsižvelgiant į tai, apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog ji (L. L.) sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Kadangi Covid-19 liga plinta tik nuo šią ligą sukeliančio viruso nešiotojo, todėl byloje nesant įrodymų, kad ji (apeliantė) buvo šią ligą sukeliančio viruso nešiotoja, tvirtinti, kad ji sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, yra ir neteisėta, ir neteisinga.
3.9. Be to, apeliantė nurodo, kad šiuo atveju yra aktuali teismų praktika – Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas (bylos Nr. II-81-224/2020), bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis (bylos Nr. AN2-307-873/2020).
3.10. Be kita ko, apeliantė mano, jog kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti ir įrodyti tai, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamai ligai eliminuoja, t. y. ne sumažina pavojų išplisti ligai, o jį visiškai eliminuoja. Aplinkybė, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti Covid-19 liga, bet šio pavojaus visiškai neeliminuoja, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti Covid-19 ligai, kadangi pavojus plisti Covid-19 ligai kyla (egzistuoja) tiek kaukę dėvint, tiek jos nedėvint.
4. Atsiliepimu į L. L. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi L. L. kaltę padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. L. savo apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo tenkinti apylinkės teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai, o netenkinus šio prašymo, veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
Dėl proceso pažeidimų
7. Apeliantė skunde teigia, jog ji buvo nepagrįstai nubausta dėl Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. papunkčio reikalavimo pažeidimo (draudimo viešose vietose būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis), kuris jai net nebuvo inkriminuotas. Apygardos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu.
7.1. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
7.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-38-976/2020).
7.3. ANK 617 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. ANK 635 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, tiek Institucijai, tiek teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant dėl asmeniui inkriminuojamo pažeidimo kvalifikavimo yra suteikiama galimybė keisti, koreguoti pirminį pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole nurodytą veikos kvalifikavimą ar konkretų pažeistą teisės aktą, kai paties administracinio nusižengimo esmė yra aiški ir įrodyta, tačiau ANK nėra numatyta galimybė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijai ar teismui savarankiškai suformuluoti visiškai naują kaltinimą pažeidėjui.
7.4. Iš apygardos teismui pateiktų bylos duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. Institucija L. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo už tai, kad L. L. 2020 m. spalio 16 d. paskelbto karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje laikotarpiu, būdama viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos apsaugos priemonės) ir taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. L. L. 2020 m. lapkričio 24 d. Institucijos nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2020 m. spalio 16 d. 19.25 val. Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino laikotarpiu buvo viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), bei prie R. rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 8 asmenų grupėje bei viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos apsaugos priemonės) ir taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimų.
7.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad L. L. pagal jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą galėjo būti nubausta tik dėl karantino taisyklių, susijusių su reikalavimu viešoje vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, pažeidimo, kuris padarytas prie (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju Institucija šios privalomos nuostatos nesilaikė ir priimdama 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą L. L. atžvilgiu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį akivaizdžiai peržengė kaltinimo L. L. ribas, tokiu būdu iš esmės pažeisdama apeliantės galimybę gintis nuo jai pareikšto kaltinimo, o apylinkės teismas skundžiama nutartimi šios klaidos neištaisė. Taigi, Institucija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu nepagrįstai peržengė administracinio nusižengimo protokolu L. L. apibrėžtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas, kadangi Institucijos nutarime nurodoma papildoma nauja administracinio nusižengimo padarymo vieta – prie R. rajono savivaldybės administracijos pastato, bei L. L. inkriminuotos visiškai naujos papildomos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir teisės akto pažeidimas, t. y. Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. papunktyje nustatytų karantino taisyklių pažeidimas – Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino laikotarpiu buvimas viešoje vietoje ne mažiau kaip 8 asmenų grupėje. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarime minėtos L. L. nurodytos naujos pažeidimo aplinkybės (nauja pažeidimo vieta bei nauji karantino taisyklių pažeidimai) laikytinos iš esmės skirtingomis nuo jai pirminiame kaltinime (administracinio nusižengimo protokole) nurodytų aplinkybių, šių aplinkybių nurodymas Institucijos nutarime iš esmės reiškia ne pirminio L. L. pareikšto kaltinimo tikslinimą pagal ANK 617 straipsnio 2 dalies ir 635 straipsnio 3 dalies nuostatas, o visiškai naujo kaltinimo L. L. suformulavimą, nors to administracinės bylos nagrinėjimo metu ANK nenumato. Minėtos Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės L. L. buvo siurprizinės, iš esmės apribojusios pastarosios teisę į gynybą, todėl skundžiama teismo nutartis keistina ir iš Institucijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo šalinamos aplinkybės, jog L. L. buvo „prie R. rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 8 asmenų grupėje <...> ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punkto reikalavimų“ (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7.7. Kartu apygardos teismas pastebi, jog minėtų aplinkybių pašalinimas iš Institucijos nutarimo neturi reikšmės L. L. administracinei atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi Vyriausybės nutarime numatyti 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. papunkčių reikalavimai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl asmenims atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla pažeidus bent vieną iš jų. Pakeitus apylinkės teismo nutartį pagal ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagrindo pakeisti L. L. Institucijos nutarimo paskirtos ir apylinkės teismo pakeistos administracinės nuobaudos nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą L. L., kadangi apylinkės teismas skundžiama nutartimi L. L. Institucijos nutarimu paskirtą baudą sumažino iki minimalaus ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyto dydžio.
Dėl prašymo bylą grąžinti Institucijai
8. Apeliantė prašo bylą grąžinti Institucijai. Apygardos teismo vertinimu, šis prašymas visiškai nepagrįstas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtas apeliantės prašymas nagrinėjimas tik tiek, kiek tai susiję su jos nubaudimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl karantino taisyklių (viešoje vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones) pažeidimo prie (duomenys neskelbtini).
8.1. Pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 1 dalis 3 punkte numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.
8.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių esminių įrodymų trūkumų, dėl kurių reiktų L. L. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti. Byloje esama pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų (vaizdo įrašas, pareigūno tarnybinis pranešimas, pačios pažeidėjos L. L. paaiškinimai bei pastarosios skunduose nurodytos aplinkybės, kuriuose ji pripažįsta viešoje vietoje nedėvėjusi nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių), kurie patvirtina L. L. kaltę įvykdžius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Pagrindo kažką papildomai tirti ir aiškintis nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog Institucija netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą dėl L. L. padaryto karantino taisyklių pažeidimo prie (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde bei pareigūnams teiktuose paaiškinimuose iš esmės pripažįsta jai inkriminuoto Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2 papunkčio pažeidimo padarymą. Be to, visiškai nėra pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo įrašo patikimumu, kadangi iš esmės pati apeliantė patvirtina, jog minėtame vaizdo įraše ir yra užfiksuotas jai inkriminuojamas administracinis nusižengimas.
Dėl veikos perkvalifikavimo
9. Apeliantė taip pat prašo jos veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, jog ji savo veiksmais nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai, kadangi ji nėra virusio nešiotoja, be to, apeliantės nuomone, dėvimos veido kaukės tik sumažina, bet neeliminuoja Covid-19 ligos plitimo riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
9.1. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmenims kyla atsakomybė dėl Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
9.2. Nagrinėjamu atveju ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kylą įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė L. L. ar su ja kartu prie (duomenys neskelbtini) buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina apeliantės veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarosios atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
9.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad L. L. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Akcentuotina, kad L. L. jai inkriminuojamą Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2 papunkčio pažeidimą (viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių) padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje metu, pažeidimas buvo padarytas šalia (duomenys neskelbtini), t. y. šalia vietos, kurioje dirba gydytojai ir kitas personalas, kurie teikia pagalbą tiek Covid-19, tiek kitomis ligomis sergantiems asmenims, taip keliant minėtiems asmenims nereikalingą papildomą riziką, be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kartu su L. L. buvo ir kiti asmenys, kurie taip pat nedėvėjo apsauginių nosį ir burną dengiančių priemonių, taip keliat pavojų kartu su pažeidėja buvusiems asmenims užsikrėsti Covid-19. Įvertintina ir tai, jog L. L. ir su ja buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje buvo ne dėl svarbių, pateisinamų, o dėl itin ciniškų priežasčių – atvyko protestuoti dėl paskelbto karantino ir jo metu taikomų priemonių. Taigi, L. L., priešingai nei ji mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Kartu pažymėtina, kad pati apeliantė skunde pripažįsta, jog apsauginės kaukės dėvėjimas sumažina riziką užkrėsti ir užsikrėsti Covid-19 liga, todėl apsauginių nosį ir burną dengiančių priemonių nenaudojimas paskelbto karantino metu patvirtina, jog tokie veiksmai sukelia realų pavojų išplisti užkrečiamajai Covid-19 ligai. Apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad, jei ji vis dėlto įvykio metu būtų sirgusi COVID-19 liga, nors ir to nežinodama, jos veiksmai galimai būtų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje, kas vėlgi eliminuoja galimybę apeliantės veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą.
9.4. Pagrindo vadovautis skunde nurodomomis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020 ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (bylos Nr. II-81-224/2020), kaip turinčiomis precedento galią, nagrinėjamu atveju nėra, kadangi iš esmės skiriasi minėtų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Pastebėtina, jog minimos bylos Nr. AN2-307-873/2020 atveju pažeidėjas viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tačiau tai darė naktį, nesant aplinkui kitų asmenų, be to, priešingai nei nagrinėjamu atveju, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole net nebuvo inkriminuotas privalomasis ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymis – pavojingi padariniai. Bylos Nr. II-81-224/2020 atveju pažeidėjas nedėvėjo kvėpavimo takus dengiančios apsauginės priemonės rūkydamas prie kebabais prekiaujančios įmonės ir gatvėje valgydamas kebabą, o ne dėl savo nepasitenkinimo paskelbtu karantinu, tyčią siekiant pažeisti Vyriausybės nutarimu nurodytus reikalavimus.
10. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog L. L. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, todėl tenkinti apeliantės skundo prašymus dėl bylos grąžinimo Institucijai arba veikos perkvalifikavimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį:
pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą:
iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo pašalinti aplinkybes, jog L. L. buvo „prie R. rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 8 asmenų grupėje <...> ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punkto reikalavimų“.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.