Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Brunas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Brunas“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 26 d. buvo gautas UAB „Brunas“ bankroto administratorės prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo, kuriuo buvo prašoma patvirtinti kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir UAB „Suvirinimo technika“ finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino.

3. Kreditorė V. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties. Atskirajame skunde nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija praleido finansinio reikalavimo pareiškimo terminą ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl termino atnaujinimo. Spręsdamas klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, teismas turėjo įvertinti faktą, kad bankroto administratorė pateiktame prašyme nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos yra svarbios ir terminas turėtų būti atnaujintas. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas nepatikrinus ir neįvertinus jo pagrįstumo.

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją ir bankrutavusios UAB „Brunas“ bankroto administratorę pateikti motyvuotą procesinę poziciją dėl kreditorės V. P. atskirajame skunde nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

5. Vykdydama teismo įpareigojimą, bankrutavusios UAB „Brunas“ bankroto administratorė nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) yra nustatyta teismo teisė tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, kurie pateikti pažeidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas grindžiamas Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-142, kuris yra įsiteisėjęs, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir turėtų būti tvirtinamas UAB „Brunas“ bankroto byloje. Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. spalio 15 d. bankroto administratorei ir Kauno apygardos teismui pateikė raštą dėl finansinio reikalavimo, kuriuo informavo, kad bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai UAB „Brunas“ neturi įsiskolinimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitomas prievoles Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymų nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, taip pat atlikus mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetus apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei gavus nepateiktas ar patikslintas deklaracijas, Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas gali būti patikslintas. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. gegužės 22 d. buvo pradėjusi UAB „Brunas“ mokestinį patikrinimą, kuris baigtas 2019 m. gegužės 6 d., surašant patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-152, pasirašytinai įteiktą bankroto administratorės įgaliotam asmeniui V. S.. Patikrinimo aktas 2019 m. birželio 11 d. buvo patvirtintas sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-142, juo buvo patvirtinta papildomai apskaičiuota 91 877,39 Eur mokesčių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. suma. Spendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. liepos 15 d. bankroto administratorei ir Kauno apygardos teismui pateikė raštą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriame prašė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 77 141,40 Eur finansinį reikalavimą UAB „Brunas“ bankroto byloje. Po prievolių sudengimo su deklaruotų mokesčių skirtumu (permoka), delspinigiai perskaičiuoti ir sumažinti 1 378,87 Eur suma. UAB „Brunas“ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitomas prievoles bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai skolinga 75 762,53 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prašė svarbiomis pripažinti termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimo priežastis, atnaujinti finansinio reikalavimo pateikimo terminą ir patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 75 762,53 Eur finansinį reikalavimą UAB „Brunas“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino prašymą ir patvirtino bankrutavusios UAB „Brunas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukdamas Valstybinę mokesčių inspekciją su 75 762,53 Eur finansiniu reikalavimu.

7. Teismas konstatavo, kad termino kreditoriams pareikšti reikalavimus paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne nubausti terminą praleidusią šalį, nesant byloje duomenų, leidžiančių manyti, jog termino atnaujinimas šiuo atveju galėtų turėti neigiamos įtakos atsakovės bankroto proceso trukmei ir vykdomų procedūrų eigai, ir įvertinęs tai, kad formalus termino praleidimo pasekmių taikymas neatitiktų teisingumo principo, teismas sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti Valstybinės mokesčių inspekcijos praleistą terminą finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje pateikti.

8. Pasisakydamas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas nurodė, kad iš esmės visi kreditorės V. P. argumentai dėl ginčijamo Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo yra susiję su bankrutavusios UAB „Brunas“ mokestinių prievolių vykdymu ir mokestinio patikrinimo veiksmų teisėtumo vertinimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju teismo prašoma atlikti mokesčių administratoriaus funkcijas ir iš naujo, esant galiojančiam ir nenuginčytam sprendimui dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo, konstatuoti kitokį prievolės dydį ar tokios prievolės nebuvimą.

9. Teismas atmetė kreditorės V. P. argumentą, kad pati Valstybinė mokesčių inspekcija prašo patvirtinti mažesnę finansinio reikalavimo sumą, nei buvo nustatyta sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Teismo vertinimu, kreditorius turi teisę atsisakyti finansinio reikalavimo ar jo dalies (ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalis), prašydamas patvirtinti mažesnį finansinį reikalavimą, tai pat Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. sausio 24 d. rašte pateikė detalų paaiškinimą, kodėl prašo patvirtinti 75 762,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Šiame rašte nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. Valstybinė mokesčių inspekcija teikė prašymą patvirtinti 77 141,40 Eur finansinį reikalavimą, kadangi iš deklaruotų grąžintinų mokesčių buvo įskaityta 14 735,99 Eur suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 24 d. prašyme prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą dar sumažino 1 378,87 Eur suma, kadangi po atlikto įskaitymo buvo perskaičiuoti (sumažinti) delspinigiai.

10. Taip pat teismas atmetė kreditoriaus Ž. A. nurodytą aplinkybę apie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neišnagrinėtą jo skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo atmestas Ž. A. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 2 d. raštą ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją iš esmės išnagrinėti jo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo, kadangi tai nėra kliūtis išnagrinėti byloje pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Minėtą teismo sprendimą pakeitus ar panaikinus, bankroto byloje gali būti sprendžiamas finansinio reikalavimo tikslinimo klausimas. Aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atliekamame ikiteisminiame tyrime mažesnei sumai nei prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas UAB „Brunas“ bankroto byloje, nesudaro pagrindo Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą pripažinti nepagrįstu. O aplinkybė, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, taip pat neleidžia spręsti, kad UAB „Brunas“ bankroto byloje tvirtintinas Valstybinės mokesčių inspekcijos 75 762,53 Eur finansinis reikalavimas (ar jo dalis) yra nepagrįstas, nes sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas atsižvelgiant į duomenų visumą, o ne tik į ikiteisminiame tyrime analizuojamus duomenis, taip pat ikiteisminis tyrimas vyksta konkretaus asmens atžvilgiu – L. A., kuris ėjo direktoriaus pareigas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Kreditorė V. P. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – neatnaujinti Valstybinei mokesčių inspekcijai termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti; netvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku pareikšti finansinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino Valstybinei mokesčių inspekcijai terminą reikalavimui pareikšti. Apie bankroto bylos iškėlimą šiai kreditorei buvo žinoma. Kreditorė dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kreipėsi praleidusi terminą daugiau nei aštuonis mėnesius, ji buvo nerūpestinga, piktnaudžiavo savo teisėmis ir terminą finansiniam reikalavimui pateikti praleido be svarbių priežasčių, jų apskritai nenurodė.

11.2. Teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas, atnaujindamas terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, taip pat nenurodė nė vienos priežasties, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui pateikti.

11.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog mokestinis patikrinimas buvo atliekamas nepagrįstai ilgai, nes bylos duomenys patvirtina, kad mokestinį tyrimą Valstybinė mokesčių inspekcija atliko dar nuo 2018 m. gegužės 22 d., o baigė tik 2019 m. gegužės 6 d., t. y. mokestinį patikrinimą atliko beveik metus laiko, nors iš tiesų įmonės mokestinis patikrinimas buvo atliekamas dar nuo 2017 m. gruodžio 5 d. ir baigtas dar 2018 m. liepos mėnesį, o Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, grąžino įmonės dokumentus ir jokių mokestinių nepriemokų nenustatė.

11.4. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 6 d. aktas ir jo pagrindu priimtas 2019 m. birželio 11 d. sprendimas, kurių pagrindu yra pareikštas finansinis reikalavimas, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl teismas nepagrįstai patvirtino akivaizdžiai nepagrįstą Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą. Tai patvirtina byloje esanti specialisto UAB „Veiklos partneriai“ išvada ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja, apklausta liudytoja, kuri patvirtino, jog tyrimas buvo atliktas nesiremiant visais įmonės buhalteriniais dokumentais.

11.5. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, teismas, manydamas, kad neturi teisės vertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dydžio teisėtumo, turėjo pareigą sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2221-575/2021 dėl ginčo akto ir sprendimo neteisėtumo, o ne skubėti patvirtinti akivaizdžiai nepagrįstą Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą. Teismas tokiu būdu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kai analogiškoje byloje teismas bylą sustabdė.

11.6. Teismas nepagrįstai patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos visą finansinį reikalavimą, kadangi 2019 m. gegužės 6 d. akte yra neteisingai nustatyti pažeidimai Nr. 1, 3, 4. Valstybinė mokesčių inspekcija neįrodė reikalavimo pagrįstumo, o vien ta aplinkybė, kad ji vienašališkai pasirašė aktą ir sprendimą, kurių teisėtumas nebuvo peržiūrėtas įstatymų nustatyta tvarka, negali būti pagrindas patvirtinti akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą reikalavimą. Teismas, spręsdamas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumo, neatliko įrodymų tyrimo, nenurodė reikalavimo pagrįstumo motyvų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

12. Bankrutavusi UAB „Brunas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas buvo pateiktas laiku, 2018 m. spalio 15 d., o tokio reikalavimo patikslinimas yra galimas viso bankroto proceso metu, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

12.2. UAB „Veiklos partneriai“ specialisto išvada dėl UAB „Brunas“ buhalterinių dokumentų vertinimo neturi teisinės reikšmės, nes nei UAB „Veiklos partneriai“, nei išvadą pasirašiusiai J. B. nėra išduoti auditoriaus pažymėjimai Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka bei jie nėra įtraukti į Lietuvos auditorių rūmų sąrašą, o pateikta išvada nėra išsami, nėra konkretizuojama kokiais dokumentais buvo remtasi parengiant išvadą.

12.3. Valstybinės mokesčių inspekcijos 75 762,53 Eur dydžio finansinis reikalavimas nustatytas atlikus UAB „Brunas“ mokestinį patikrinimą ir grindžiamas 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktu bei patvirtintas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo, kuris yra įsiteisėjęs.

12.4. Apeliantė atskirąjį skundą pateikė praleidusi 7 dienų terminą.

13. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo nenagrinėti, o nusprendus nagrinėti – jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pradinis Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas buvo pateiktas laiku, t. y. 2018 m. spalio 15 d, o reikalavimo tikslinimai galimi tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. 2018 m. spalio 15 d. bankroto administratorei ir Kauno apygardos teismui pateikė raštą dėl finansinio reikalavimo, kuriuo informavo, kad bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai UAB „Brunas“ neturi įsiskolinimo, tačiau vėliau gali būti tikslinamas, kas ir buvo padaryta gavus patikrinimo rezultatus.

13.2. Reikalavimas yra grindžiamas mokestinio patikrinimo rezultatais, o kreditorės pateikta specialisto išvada juridinės reikšmės nagrinėjamu klausimu neturi.

13.3. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, o šiuo atveju teismo prašoma atlikti mokesčių administratoriaus funkcijas ir iš naujo, esant galiojančiam ir nenuginčytam sprendimui dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo, konstatuoti kitokį prievolės dydį ar tokios prievolės nebuvimą.

13.4. Apeliantė iš esmės neneigia esant Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo, o nurodo jį esant netiksliu, tačiau neteikia savo nuomonės, koks jis turėtų būti.

13.5. Apeliantės skundas gautas 2021 m. birželio 8 d., t. y. praleidus nutarties apskundimo 7 dienų terminą, todėl yra nenagrinėtinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas UAB „Brunas“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl atskirojo skundo priėmimo

16. Tiek atsakovės, tiek kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apeliantės atskirąjį skundą, nes, jų vertinimu, buvo praleistas nutarties apskundimo terminas.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiama nutartis buvo priimta 2021 m. gegužės 31 d. 2021 m. birželio 1 d. nutarties kopija buvo išsiųsta apeliantės atstovei. Nutartis apeliantei buvo įteikta 2021 m. birželio 2 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2021 m. birželio 9 d. Apeliantė atskirąjį skundą teismui pateikė 2021 m. birželio 8 d., todėl daroma išvada, kad terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas ir pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė tinkamai.

Dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija praleido finansinio reikalavimo pateikimo terminą UAB „Brunas“ bankroto byloje, o pirmosios instancijos teismas šį terminą atnaujino nepagrįstai. Apeliantės teigimu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku pareikšti finansinį reikalavimą UAB „Brunas“ bankroto byloje, o teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas, atnaujindamas terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nenurodė nė vienos priežasties, dėl kurios toks pagrindas egzistuoja.

19. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis (kadangi atsakovės bankroto procedūra ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėtos iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo, todėl klausimas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas) reglamentuoja, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

20. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo terminas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Atsižvelgiant į tai, jog įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017).

22. Nepaisant nutarties 20 punkte nurodyto procesinių teisės normų aiškinimo, pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartimi ne tik išspręstas termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, spręstina, kad šioje byloje paduotas atskirasis skundas gali būti prilyginamas apeliaciniam skundui, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirojo skundo argumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019).

23. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis), t. y. jei teismas nusprendžia, kad termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Nutartimi buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos finansiniams reikalavimams pareikšti. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d., todėl teismo nustatytas terminas finansiniams reikalavimams pateikti pasibaigė 2018 m. lapkričio 8 d. Valstybinė mokesčių inspekcija bankroto administratorei ir Kauno apygardos teismui pateikė 2018 m. spalio 15 d. raštą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, kuriame nurodė, kad pagal Valstybinė mokesčių inspekcija apskaitomas prievoles UAB „Brunas“ neturi įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, taip pat pažymėjo, kad, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymų nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, taip pat atlikus mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetus apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei gavus nepateiktas ar patikslintas deklaracijas, Valstybinė mokesčių inspekcija finansinis reikalavimas gali būti patikslintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, 2018 m. spalio 15 d. raštas nėra laikytinas kreditorės prašymu dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, atitinkamai 2019 m. lapkričio 26 d. teismui pateiktas prašymas finansinio reikalavimo tikslinimu, kadangi 2018 m. spalio 15 d. rašte informuojama, jog atsakovė įsiskolinimo neturi. Nepaisant to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2018 m. spalio 15 d. raštas yra reikšmingas, sprendžiant dėl termino reikalavimui pateikti atnaujinimo, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija, nepraleisdama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatyto termino, informavo tiek bankroto administratorę, tiek teismą, apie faktinę situaciją. Be to, rašte aiškiai paminėjo, kad reikalavimas atsakovei dar gali būti tikslinamas ateityje, atlikus patikrinimą. Ir kaip matyti iš vėlesnių kreditorės veiksmų, Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. gegužės 22 d. pradėjo UAB „Brunas“ mokestinį patikrinimą, kurį baigė 2020 m. gegužės 6 d., surašant patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-152. Patikrinimo aktas 2020 m. birželio 11 d. buvo patvirtintas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-142, juo buvo nustatyta papildoma apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių įsiskolinimo suma laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 91 877,39 Eur. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

25. Apeliantė teigia, kad patikrinimas vyko nepateisinamai ilgai, o iš tiesų jis buvo pradėtas net 2017 m. gruodžio 5 d. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė įrodymų, kurie pagrįstų, jog patikrinimas buvo pradėtas anksčiau nei 2018 m. gegužės 22 d., nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje esančioje 2019 m. birželio 20 d. patikrinimo ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. gegužės 22 d. (faktinė patikrinimo pradžios data – 2018 m. birželio 4 d.). Antra, įmonių bankroto procesas nereglamentuoja mokesčių administratoriaus atliekamų mokestinių patikrinimų (kada, kokia tvarka jie turi būti atliekami). Jie atliekami mokesčių administravimą ir mokestinių patikrinimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į imperatyvaus pobūdžio sąlygą – būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016). Todėl nepagrįstu ir subjektyviu laikytinas apeliantės argumentas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai ilgai delsė dėl UAB „Brunas“ mokestinio patikrinimo atlikimo po įmonės bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendinusi nerūpestingai, aplaidžiai. Akivaizdu, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti buvo praleistas dėl atliekamo patikrinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

26. Be kita ko, apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas, atnaujindamas terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nenurodė nė vienos priežasties, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertintos visos aplinkybės, kurios lėmė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo pateikimą praleidus terminą, bei padaryta argumentuota išvada dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo teismo nutartį pripažinti nemotyvuota.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino Valstybinės mokesčių inspekcijos praleistą terminą finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje pateikti (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 10 straipsnio 9 dalis).

Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo pagrįstumo

28. Apeliantė atskirajame skunde ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio nėra. Su Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo pagrįstumu sutinka ir bankrutavusios UAB „Brunas“ bankroto administratorius.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

30. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prašė patvirtinti 75 762,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Brunas“ bankroto byloje, šį reikalavimą grįsdama įsiteisėjusiu Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-142. Šiuo sprendimu buvo iš dalies patvirtintas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-152 ir nurodyta, kad patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyta papildoma apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių įsiskolinimo suma – 91 877,39 Eur, kurią sudaro: 10 592 Eur papildomai apskaičiuota nesumokėta PVM suma, 1 035,82 Eur PVM delspinigiai, 1 059 Eur PVM bauda, 64 738 Eur papildomai apskaičiuota nesumokėta pelno mokesčio suma, 7 979,57 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 6 473 Eur pelno mokesčio bauda. 2020 m. sausio 24 d. rašte Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad prievoles sudengus su deklaruotų mokesčių skirtumu (permoka), UAB „Brunas“ valstybės biudžetui ir savivaldybių fondams skolinga iš viso 75 762,53 Eur sumą, kurią sudaro: 60 594,01 Eur papildomai apskaičiuota nesumokėta pelno mokesčio suma, 7 582,61 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 6 473 Eur pelno mokesčio bauda, 53,91 Eur PVM delspinigiai, 1 059 Eur PVM bauda. Atskirajame skunde apeliantė, kaip ir pirmosios instancijos teisme, iš esmės ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktą patikrinimą ir pateikia argumentus, susijusius su mokestinio patikrinimo galimu neteisėtumu ir apskaičiuoto skolos dydžio nepagrįstumu.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir reikalavimus, pažymi, kad ginčas kilo dėl specifinio kreditoriaus reikalavimo, kylančio iš mokestinių teisinių santykių (nesumokėtų mokesčių). Iš esmės visi apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčijamo Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo pagrįstumu, yra susiję su bankrutavusios UAB „Brunas“ mokestinių prievolių vykdymu ir mokestinio patikrinimo veiksmų teisėtumo vertinimu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnis nustato, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas. Ginčų, kylančių iš mokestinių teisinių santykių nagrinėjimas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti ginčų, susijusių su mokestiniais teisiniais santykiais (mokestinių prievolių vykdymu, mokestinio patikrinimo tvarka), ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Dėl šios priežasties nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegiją, šia civilinę bylą nagrinėjanti apeliacinio proceso tvarka, neturi kompetencijos vertinti apeliantės nurodomų argumentų, susijusių su mokestinio patikrinimo, teisėtumu. Dėl tos pačios priežasties nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi ir apeliantės pateikta UAB „Veiklos partneriai“ parengta specialisto išvada dėl UAB „Brunas“ 2016–2018 metų buhalterinių dokumentų vertinimo, kuria iš esmės siekiama paneigti įsiteisėjusį mokesčių administratoriaus sprendimą.

32. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės dėl teismų kompetencijos nereiškia, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi įvertinti kreditoriaus reiškiamo reikalavimo, kylančio iš mokestinių teisinių santykių, pagrįstumo ir teisėtumo bankroto procese. Remiantis nurodyta teismų praktika, bankroto procese gali būti patvirtinti tik teisėti ir pagrįsti kreditorių reikalavimai. Todėl teismas turi patikrinti kreditoriaus reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje vertinama, kokiais duomenimis remiantis atliktas mokestinis patikrinimas, ar sprendimas priimtas atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą, ar pateikti kreditoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos) reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumą patvirtinantys duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-516-330/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nustatė, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-142, kuriuo iš dalies buvo patvirtintas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-152, nėra nuginčytas. Sprendime nustatytos aplinkybės, susijusios su UAB „Brunas“ vykdytomis mokestinėmis prievolėmis. Tai reiškia, kad apeliantės ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Bankroto administratorius, turintis pareigą bankroto procese ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai patvirtino.

33. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dydžio teisėtumo ir turėjo pareigą sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2221-575/2021 dėl ginčo akto ir sprendimo neteisėtumo. Taip pat, kad tokiu būdu buvo nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, kai analogiškoje byloje teismas bylą sustabdė.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo ir išaiškino, jog tuo atveju, jei paaiškėtų naujos aplinkybės ir atsirastų pagrindas koreguoti (pvz., sumažinti) Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dydį, tą padaryti bus galima patikslinant finansinį reikalavimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kauno apygardos teismo formuojamos praktikos. Apeliantės nurodoma civilinė byla Nr. eB2-1113-638/2021 buvo sustabdyta, vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju, kai vienas teismas tam tikrą aplinkybę konkrečioje byloje pripažįsta svarbia ir turinčia įtakos bylos stabdymui, nesudaro pagrindo teigti, kad ta pati aplinkybė ir kitoje byloje privalo būti pripažinta sudarančia pagrindą stabdyti nagrinėjamą bylą.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.