- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1277-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18247-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- UAB „VSGA“
- Ieškovas
- UAB „Mūsų laikas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „VSGA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei UAB „VSGA“ dėl nuomos sutarties pažeidimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mūsų laikas“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „VSGA“ (toliau ir atsakovė) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau ir pastatas) pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant įrangą bei medžiagas įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pastatas ieškovei priklauso nuosavybės teise. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė 2012 m. sausio 31 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei valdyti ir naudoti nuomos teise dalį negyvenamų patalpų, esančių minėtame pastate: patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (pirmame aukšte), nuo (duomenys neskelbtini) (antrame aukšte), nuo (duomenys neskelbtini) (trečiame aukšte); nuomojamų patalpų plotas (duomenys neskelbtini) (toliau ir nuomos sutartis); vėliau, 2012 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. sausio 31d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuriuo ieškovė papildomai perdavė atsakovei valdyti ir naudoti nuomos teise patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esančią trečiame aukšte ir bendras nuomojamų patalpų plotas sudarė (duomenys neskelbtini) (toliau ir papildomas susitarimas).
3. Teigė, jog nuomos sutarties 3.8. punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad „Nuomotojas šia sutartimi sutinka ir leidžia Nuomininkui savo lėšomis, kurių Nuomotojas nekompensuoja, perplanuoti ir įrengti Nuomojamas patalpas savo nuožiūra, siekiant jas pritaikyti Nuomininko veiklai bei jos vykdymo metu kylantiems nuomininko poreikiams. Pirmame aukšte esančias nuomojamas patalpas (fojė, rūbinę, WC) įrengti atsižvelgiant papildomai į koncertinėms įstaigoms keliamų statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų normatyvinius reikalavimus. Nuomotojas sutinka ir leidžia nuomininkui įrengti atskirą įėjimą personalui iš kiemo pusės. Ruošiant šių patalpų projektavimo darbus, su jais supažindinti Nuomotojo atsakingą atstovą“.
4. Paaiškino, jog ieškovė 2012 m. balandžio 12 d. Sutikimu dėl statytojo teisių perleidimo visas statytojo teises perleido atsakovei. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė papildomu susitarimu suderino ir kaip turi būti įrengtos pirmame aukšte esančios patalpos (t. y., fojė, rūbinė, tualetai).
5. Nurodė, kad atsakovės (atsakovė buvo užsakovas) pasamdyti projektuotojai UAB „Studija 33“ parengė (duomenys neskelbtini), projektą (toliau ir projektas); 2012 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Paaiškino, jog vadovaudamiesi statybą leidžiančiu dokumentu atsakovės pasamdyti rangovai atliko nuomojamų patalpų statybos - kapitalinio remonto darbus, tačiau darbus, numatytus projekte ir statybą leidžiančiame dokumente, atsakovė atliko nepilnai, t. y. darbų, ta apimtimi, kuri buvo numatyta projekte ir statybą leidžiančiame dokumente, neužbaigusi, atsakovė 2013 m. liepos 10 d. parengė Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1. Ieškovės teigimu, minėta deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta, kad kapitalinio remonto 1-uoju etapu priimamas naudoti 779,48 kv. m plotas; deklaraciją apie statybos užbaigimą surašė ir pasirašė pati atsakovė; deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 buvo registruota Nekilnojamojo turto registre; atlikusi patalpų rekonstrukciją atsakovė parengė naują patalpų kadastro duomenų bylą.
7. Paaiškino, kad greta atsakovei išnuomotų patalpų ieškovė nuosavybės teise valdo ir naudoja patalpas, kuriose tuo pačiu metu, kuomet atsakovė įrenginėjo (remontavo) nuomojamas patalpas, ieškovė įrenginėjo (duomenys neskelbtini) salę. Nurodė, kad patekimas į ieškovės (duomenys neskelbtini) salę ir atsakovės (duomenys neskelbtini) patalpas yra tas pats - per pirmame aukšte esančias fojė patalpas, kurias vadovaujantis nuomos sutartimi nuomos teise valdo ir naudoja atsakovė. Teigė, kad nuomos sutartimi šalys susitarė (nuomos sutarties 4.2. punkte), kad „Nuomininkas sutinka, kad pirmame aukšte esančiomis patalpomis (fojė, rūbine, WC), pagrindiniu įėjimu turės teisę naudotis (duomenys neskelbtini) salės lankytojai“.
8. Šiuo metu (nuo 2013 m. liepos mėn.) yra tokia situacija, kuomet atsakovė neužbaigė nuomojamų patalpų rekonstrukcijos ir remonto (kapitalinio remonto) darbų, t. y. iš nuomojamų patalpų bendro ploto 1 036,59 kv. m atsakovė iki šiol suremontavo tik 779,48 kv. m. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė, remontuodama (savo veiklai įrenginėdama) pirmame aukšte esančias patalpas, neleistinai, nesuderinusi su ieškove ir negavusi ieškovės pritarimo, pirmo aukšto fojė patalpose įrengė pertvaras (sienas) ir užmūrijo vienintelį patekimą į ieškovės nuosavybės teise naudojamas ir valdomas patalpas (pirmo aukšto fojė neleistinai yra sudalinta (atskirta sienomis) į tris patalpas pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), neįrengė WC (tualetų) patalpų, rūbinės. Nurodė, kad dėl šios priežasties ieškovė, skirtingai nei atsakovė, jau trejus metus negali naudotis savo patalpomis ir patalpose negali vykdyti jokios veiklos. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovė pirmo aukšte pertvaras įrengė savavališkai ir pažeisdama nuomos sutarties nuostatas konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2- 2175-910/2017, ir 2017 m. vasario 27 d. priimdamas sprendimą.
9. Atkreipė dėmesį, jog apie tai, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės negali naudotis (duomenys neskelbtini) sale ir joje negali vykdyti jokios veiklos, ieškovė informavo atsakovę ne kartą; ne kartą ieškovė prašė gražiuoju atlikti pirmame aukšte esančių patalpų (fojė, rūbinės, WC) apdailos remonto darbus, taip kad ieškovė įprastomis sąlygomis turėtų galimybę patekti į (duomenys neskelbtini) salę ir ja ((duomenys neskelbtini) sale) naudotis. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtas patalpas ieškovė nuomos sutartimi yra perdavusi valdyti ir naudoti atsakovei, ieškovė pati savarankiškai šiose patalpose negali nieko daryti, tuo pačiu ir atlikti remonto darbus. Teigė, jog atsakovė ieškovės prašymo sutvarkyti ir suremontuoti pirmame aukšte esančias patalpas (fojė, rūbinės, WC) nėra įvykdžiusi iki šiol.
10. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei nuomos sutartimi perdavus patalpas naudoti ir valdyti atsakovei patalpose, pažymėtose indeksais (duomenys neskelbtini), buvo įrengtos WC (tualetų) patalpos ir jos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį. Teigė, jog vertinant tai, kad minėtos patalpos (pažymėtose indeksais (duomenys neskelbtini)) buvo perduotos atsakovei naudoti ir valdyti, atsakovė buvo pasirengusi pertvarkyti pirmo aukšto patalpas ir WC (tualetų) patalpas įrengti kitoje vietoje. Nurodė, kad atsakovės ketinimą įrengti fojė, rūbinės ir WC (tualetų) patalpas patvirtina ir atsakovės užsakymu parengtas projektas, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka.
12. Pažymėjo, kad loginė bei lingvistinė nuomos sutarties 3.8. punkto analizė leidžia teigti, kad Nuomotojas sutinka ir leidžia įsirengti Nuomininkui jam reikalingas patalpas, taip pat leidžia ir sutinka, kad Nuomininkas įrengtų pirmajame aukšte nurodytas WC, fojė, rūbinės patalpas su sąlyga, jog tai atitiks statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų normatyvinius reikalavimus. Teigė, jog tai, kad nuomos sutarties šalys būtent taip traktavo nuomos sutartį, patvirtina ir šalių susirašinėjimas. Tokiu būdu, anot atsakovės, nuomos sutartyje nebuvo ir nėra užfiksuota atsakovės pareigų įrengti aukščiau minimas WC (tualetų), fojė ar rūbinės patalpas, o yra tik nurodytas bendro pobūdžio ieškovės sutikimas ir leidimas tokių patalpų įrengimui (jei Nuomininkas turės tokių poreikių). Atsakovės manymu, ieškovė teisiškai neteisingai traktuoja nuomos sutarties 3.8. punktą.
13. Pažymėjo, kad ieškovė, aptardama papildomo susitarimo sąlygas bei reikšmę, visiškai iškreipė minėto susitarimo esmę, suteikdama jai visiškai kitą teisinę reikšmę nei sutarties šalys susitarė. Atsakovės įsitikinimu, minėtas papildomas susitarimas yra faktą fiksuojantis dokumentas, o ne nuomos sutarties esmę bei prasmę, jos sąlygas keičiantis dokumentas. Atsakovės teigimu, papildomas susitarimas negali paneigti nuomos sutartyje tarp šalių susitartos nuomininko teisės perplanuoti ir įsirengti patalpas savo nuožiūra ir jokiu būdu neįtvirtina atsakovės pareigos įrengti patalpas, kaip to pageidauja ieškovė. Pažymėjo, kad nuomininkas atitinkamai gali, tačiau neprivalo, įrengti (ir neplanuoja įrengti) kavinės ar kitokios maitinimo patalpos, nors tokią teisę jam ir suteikia nuomos sutartis, lygiai kaip gali, bet neprivalo įrengti WC (tualetų) ar fojė patalpų pagal ieškovės pageidavimus.
14. Paaiškino, kad atsakovė iki šiol neturi galimybės galutinai užbaigti patalpų įrengimo ir remonto darbų, t. y. įrengti sanitarinių mazgų WC (tualetų) pirmame aukšte, dėl to, kad ieškovė nevykdo savo pareigų pagal nuomos sutartį - neperkelia šilumos tinklų ir tokiu būdu nesuteikia atsakovei galimybės užbaigti patalpų remonto darbų, įrengiant WC (tualetą). Atsakovės teigimu, įrengtais sanitariniais mazgais ketina naudotis ir ieškovė naudodama (duomenys neskelbtini) salę (kuri, atsakovės duomenimis, dar nėra pilnai įrengta), dėl šios priežasties ieškovė taip pat yra suinteresuota sanitarinių mazgų tinkamu įrengimu. Nurodė, kad ieškovė, neatsižvelgdama į anksčiau pateiktus atsakovės pranešimus bei prašymus, 2013 m. lapkričio 21 d. pranešime atsakovei prašė kuo skubiau įrengti WC (tualetų) patalpas, neperkeliant šiluminės trasos. Atsakovės teigimu, į tai buvo atsakyta, ir ši aplinkybė nepasikeitė, t. y. kad įrengiant WC (tualetų), neiškeliant šilumos tinklų, esančių grindyse toje patalpų vietoje, kurioje pagal projektą pastato pirmame aukšte turėtų būti įrengti WC (tualetai), tektų užbetonuoti šilumos tinklus, kadangi tualeto grindys pagal projektą turi būti užbetonuotos. Nurodė, kad, savo ruožtu, toks darbų atlikimo būdas pažeistų Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. Dl-289 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" (toliau ir STR), 18.1 punktą. Teigė, jog ir STR 19.10 punkte bei Lietuvos standarte LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų įrengimas ir priėmimas eksploatuoti." yra numatyti reikalavimai šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynų šilumos izoliacijai, kurie taip pat būtų pažeisti, užbetonuojant tinklus grindyse.
15. Teigė, jog ir remiantis 2013 m. vasario 4 d. VĮ „Valstybės turto fondas" raštu „Dėl remonto darbų bei šilumos trasų pastate (duomenys neskelbtini)" bei 2013 m. vasario 4 d. UAB „YIT Technika" raštu, pastato šildymo sistemos prižiūrėtojas nurodė, kad „atliekant patalpų remonto darbus, šilumos tinklų užbetonuoti negalima, esamos šilumos trasos vamzdžiai turi būti iškelti arba turi būti sumontuoti loviai su nuimamais dangčiais, tokiu būdu užtikrinant galimybę nustatyti ir šalinti gedimus".
16. Paaiškino, kad remiantis nuomos sutarties 3.14. punktu, nuomotojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti inžinierinių sistemų (tame tarpe šildymo sistemos) tinklų keitimą. Šiuo pagrindu, atsakovės teigimu, pastarajai siekiant įrengti WC (tualetus), šilumos tinklų perkėlimo (keitimo) darbus turėtų atlikti ne kas kitas, o pati ieškovė, o jų neatlikdamas pažeidžia nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus.
17. Teigė, jog nesulaukusi ieškovės sprendimo dėl šilumos tinklų perkėlimo (keitimo) bei siekdama palengvinti susidariusios problemos sprendimą ir gera valia padėti ieškovei įvykdyti pareigą pagal nuomos sutartį, atsakovė parengė šilumos tinklų iškėlimo projektą bei tinklų iškėlimo darbų sąmatą; su minėtais dokumentais ieškovė buvo supažindinta, tačiau jokių veiksmų ta linkme neatliko.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-888-580/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-226-565/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamai bylai.
Atsiliepimas
19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant įrangą bei medžiagas, įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17056-809/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-888-580/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2175-910/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-226-565/2018 nustatytos aplinkybės dėl tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų aiškinimo, pareigos perkelti šilumos tinklus, atsakovės patalpose vykdomos veiklos ir kt. turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, kadangi šiose bylose dalyvavo tos pačios šalys (ieškovė ir atsakovė) ir juose buvo sprendžiami ginčai dėl nuomos sutarties pažeidimų pašalinimo ir įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-226-565/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2175-910/2017 konstatuotomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo įrengti WC (tualetų) patalpas, taip kaip šalys buvo sutarusios papildomu susitarimu, o atsakovės argumentas dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo nesuderinamumo su atsakovės vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla, yra nepagrįstas.
23. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad būtent dėl ieškovės neperkeltų inžinerinių tinklų atsakovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo, susijusio su pirmojo aukšto fojė sutvarkymu ir WC (tualetų) įrengimu.
24. Teismo vertinimu, nėra jokių priežasčių ar sąlygų, aprašytų Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo natūra.
25. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę įrengti WC (tualetų) patalpas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant įrangą bei medžiagas yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; 2) priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
27. Atsakovės teigimu, ginčijamame sprendime teismas pateikė perteklinius motyvus dėl faktinių aplinkybių, kurios net nebuvo įrodinėjamos procese bei nebuvo ginčo dalyku, o toks sprendimas nepagrįstai sukuria prielaidas, jog ieškovė inicijuos naujus teisminius ginčus prieš atsakovę, teigdama, jog ginčijamu sprendimu buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, kurių įrodinėti nebereikia (prejudiciniai faktai). Pažymi, kad ginčijamame sprendime konstatuota ne tik tai, jog nuomos sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą įrengti WC (tualetų) patalpas, bet ir tai, jog dėl neįrengtų WC (tualetų) patalpų ieškovė negali naudotis (duomenys neskelbtini) sale ir joje vykdyti veiklą, nors ieškovė šioje byloje šios aplinkybės neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, net ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš esmės, nepagrįsti ir pertekliniai pirmosios instancijos teismo motyvai privalo būti panaikinti apeliacinės instancijos teismo tam, jog ieškovei nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas naujuose teisminiuose ginčuose.
28. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neatliko savarankiško įrodymų tyrimo bei situacijos vertinimo pagal savo vidinį įsitikinimą, kadangi ginčijamo sprendimo 8 ir 9 puslapiuose tik išdėstytos citatos iš teismų sprendimų kitose civilinėse bylos, o 10 puslapyje nurodyta, jog minėtose civilinėse bylose nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo įrengti WC (tualetų) patalpas. Teigia, jog teismas nepagrįstai nusišalino nuo bylos situacijos tyrimo ir savarankiško įrodymų vertinimo, todėl nepagrįstai nurodė, jog prejudiciniai faktai patvirtina atsakovės pareigą įrengti WC patalpas, nes: 1) teismas nenurodė, kokie būtent nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina tokią atsakovės pareigą, o tik pateikė dideles kitų teismų sprendimų ištraukas; 2) kitų teismų sprendimuose pateiktas teisės (nuomos sutarties) aiškinimas nėra laikytinas prejudiciniu faktu. Atsakovės nuomone, ginčijamu sprendimu teismas pats neatliko individualaus teisinio vertinimo bei kvalifikavimo ir nepagrįstai rėmėsi kitų teismų sprendimuose pateiktais nuomos sutarties turinio (teisės) išaiškinimais, kaip neva nustatytais prejudiciniais faktais. Atkreipia dėmesį, jog, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinėse bylose Nr. e2-17055-809/2017, Nr. 2S-888-580/2018, Nr. e2-2175-910/2017 ir e2A-226- 555/2018 niekada nebuvo keliamas klausimas dėl šilumos tinklų perkėlimo ir teismai minėtose bylose jokių atsakovės ar ieškovės pareigų dėl šilumos tinklų perkėlimo netyrė, nevertino ir nenustatė.
29. Teigia, kad atsakovė į bylą buvo pateikusi įrodymus, patvirtinančius būtinybę iškelti šilumos tinklus bei įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovė ir negalėtų įrengti WC (tualetų) patalpų, kol nėra iškelti inžineriniai tinklai, dėl ko, atsakovės nuomone, jeigu teismas manė, jog atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, tai teismas turėjo dėl to argumentuotai pasisakyti, tuo labiau, kad ieškovė byloje neteikė nei įrodymų, nei atsikirtimų dėl jos pareigos iškelti inžinerinius tinklus nevykdymo.
30. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir jo netenkinti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-989-807/2018 nepakeistą.
31. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į esminius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus prejudicinių faktų nustatymo kriterijus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, visiškai tinkamai pripažino faktus, nustatytus ankstesnėse bylose, turinčiais prejudicinę galią. Ieškovės teigimu, atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018 suformuluotas taisykles, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutartyje pasisako kaip turi būti vertinamos faktinės aplinkybės teisės normų atžvilgiu, tačiau kolegija neteikia jokių išaiškinimų, susijusių su sutarties sąlygų turinio vertinimu. Nurodo, jog šiuo atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamas, kad sutarties sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, o išaiškintos sutarties nuostatos yra vertinamos kaip prejudiciniai faktai ir kitoje byloje tarp tų pačių šalių, iš naujo faktai neįrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012), o kai ji nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji yra laikoma prejudiciniu faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Pažymi, jog, ieškovės nuomone, priešingai nei teigia apeliantė, Vilniaus miesto apylinkės teismas itin kruopščiai ir nuosekliai vertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
32. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą ir logišką (ir vienintelę įmanomą) išvadą, kad nuomos sutartimi apeliantė prisiėmė pareigą įrengti pirmo aukšto patalpas (fojė, rūbinę, WC), ir kad pirmo aukšto patalpų (fojė, rūbinės, WC) perplanavimas (įrengimas) turi būti atliekamas pagal šalių suderintą planą, pridėtą prie papildomo susitarimo.
33. Paaiškina, jog ieškovė neturi teisės išnuomotose apeliantei patalpose atlikti jokių statybos darbų. Teigia, jog apeliantės pateikti įrodymai dėl šilumos tinklų iškėlimo patvirtina tik vieną iš apeliantės tuo metu svarstytų WC (tualetų) patalpos įrengimo būdų/sprendinių (t. y. iškeliant šilumos tinklus), tačiau ne būtinybę iškelti šilumos tinklus, kaip sąlygą įrengti WC (tualetų) patalpą.
34. Atkreipia dėmesį, jog faktinė šių dienų situacija yra tokia, kad WC (tualetų) patalpose jokie bendrastatybiniai darbai (tarp jų ir tinklų iškėlimo darbai) jau nebeatliktini – patalpų įrengimo lygis (išvedžiotas grindinis šildymas, įrengtos pertvaros) leidžia daryti išvadą, jog belikę patalpose atlikti apdailos bei sumontuoti WC (tualetų) įrangą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, apeliantės argumentai, jog darbų negalima atlikti dėl neiškeltų šilumos tinklų prieštarauja faktinei situacijai. Teigia, jog nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog jos pasirinktas WC (tualetų) patalpų įrengimo būdas, t. y perkeliant šildymo trasas yra vienintelis, kuris gali būti atliktas. Be to, labai abejotinas tokio projekto sprendinio ekonomiškumas. Nurodo, kad magistralinių tinklų iškėlimo (ar neiškėlimo) klausimas, šiuo atveju, nėra priežastis ar pagrindas apeliantei nuomojamose pirmojo aukšto patalpose išvengti prievolės vykdymo - įrengti WC (tualetų) patalpas. Ieškovės nuomone, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad būtent dėl ieškovės neperkeltų inžinerinių tinklų apeliantė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo, susijusio su pirmojo aukšto WC (tualetų) sutvarkymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi ir nustatytas įpareigojimas atsakovei per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant įrangą bei medžiagas, įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė šio sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą pagrindžiančius argumentus, t. y. pirmosios instancijos teismas, atsakovės nuomone, ginčijamame sprendime pateikė nepagrįstus ir perteklinius motyvus, nepagrįstai sprendė dėl kitose civilinėse bylose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios, nevertino aplinkybių dėl ieškovės pareigos iškelti šilumos tinklus.
37. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė šioje civilinėje byloje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant įrangą bei medžiagas įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus.
38. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, taip pat konstatavo ginčijamame sprendime, jog pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas nevykdymas sąlygoja tai, kad ieškovė neturi galimybės naudotis pirmame aukšte esančiomis WC (tualetų) patalpomis ((duomenys neskelbtini)) ir dėl šios priežasties negali naudotis (duomenys neskelbtini) sale ir joje vykdyti veiklą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šioje civilinėje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl to, kokios pasekmės atsirado dėl pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas nevykdymo, kadangi, akivaizdu, jog pasekmių dėl tokio pobūdžio pareigos nevykdymo (ne)atsiradimas, vertinant tai, kad ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinį įsipareigojimą, nėra laikytinas ieškinio pagrindą sudarančia faktine bylos aplinkybe, kuri šioje civilinėje byloje turi būti įrodinėjama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo esant priežastinį ryšį tarp pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas nevykdymo ir atitinkamai ieškovės negalimumo naudotis (duomenys neskelbtini) sale ir joje vykdyti veiklą, nors šioje civilinėje byloje šis klausimas visiškai neaktualus, šalys dėl šio klausimo savo argumentų taip pat neteikė ir šis klausimas byloje nebuvo (ir negalėjo būti) iš esmės svarstytinas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra perteklinės ir padarytos iš esmės nevertinant jokių tokiai išvadai padaryti svarbių aplinkybių.
39. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog ieškinio reikalavimą ieškovė kildino iš tarp ginčo šalių pasirašytos nuomos sutarties bei papildomo susitarimo, manydama, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nevykdo vieno iš sutartimi prisiimto įsipareigojimo, t. y. pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus, dėl ko ieškovė ir kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę šį sutartinį įsipareigojimą įvykdyti. Savo ruožtu, įvertinus atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pastaroji, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, ginčijo ne tik patį faktą dėl to, jog pagal šalių sudarytą nuomos sutartį bei papildomą susitarimą atsakovei yra kilusi pareiga pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus (t. y. ginčijo šios pareigos egzistavimą), bet taip pat kaip vieną iš esminių argumentų nurodė aplinkybę dėl pačios ieškovės sutartinio įsipareigojimo nevykdymo, kuris sąlygoja atitinkamai ir pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas įvykdymo negalimumą. Taigi, šioje civilinėje byloje, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, turėjo būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su šalių sutartiniais įsipareigojimais, t. y. ar iš pasirašytos nuomos sutarties bei papildomo susitarimo atsakovei yra kilusi pareiga pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas; ar atsakovė iš tikrųjų turėdama tokio pobūdžio pareigą jos sąmoningai nevykdo; jeigu tokios pareigos nevykdo, tai tuomet turi būti vertinama, kokios aplinkybės sąlygoja šios pareigos nevykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik išanalizavus šiuos bylos aspektus, galima įvertinti pareikšto ieškinyje reikalavimo pagrįstumą.
40. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino tik vieną bylos aspektą, t. y. ar iš pasirašytos nuomos sutarties bei papildomo susitarimo atsakovei yra kilusi pareiga pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus. Savo ruožtu, dėl kito šioje byloje svarbaus aspekto, t. y. dėl kokių priežasčių ši pareiga nėra vykdoma, pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė, nors atsakovė atsiliepime nurodė poziciją, jog ne tik, kad nesutinka su tokio pobūdžio pareigos atsakovei buvimu, bet taip pat ir nurodė esminę aplinkybę, kuri, atsakovės nuomone, sąlygoja tokios pareigos buvimo atveju jos įvykdymo negalimumą, t. y. inžinerinių tinklų neperkėlimas, o tai, atsakovės nuomone, ieškovės sutartimi prisiimtas įsipareigojimas pagal nuomos sutarties 3.14. punktą. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad būtent dėl ieškovės neperkeltų inžinerinių tinklų atsakovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo, susijusio su pirmojo aukšto fojė sutvarkymu ir WC (tualetų) įrengimu. Savo ruožtu, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nevertinant ir neanalizuojant jokių faktinių bylos aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, susijusių būtent su inžinerinių tinklų perkėlimu bei atitinkamai nevertinant kam iš ginčo šalių ši pareiga priskirtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ginčo situacija, kurioje turėjo būti nustatomas bei vertinamas ne tik atsakovės pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas (ne)buvimas, tačiau taip pat ir aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio pareigos vykdytinumu, t. y. ar egzistuoja reali galimybė atsakovei tokią pareigą įvykdyti (kokiais būdais ši pareiga gali (ir turi būti) įvykdoma) bei ar šios pareigos vykdytinumui turi įtakos atsakovės minimas nuomos sutarties 3.14. punkte įtvirtintas ieškovės sutartinis įsipareigojimas. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bei nepasisakė dėl nuomos sutarties 3.14. punkte įtvirtinto sutartinio įsipareigojimo, t. y. ar šiame sutarties punkte įtvirtintas įsipareigojimas yra susijęs su pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas vykdymu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės byloje keltas klausimas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų, įtvirtintų nuomos sutarties 3.14. punkte, galimo nevykdymo pirmosios instancijos teismo liko neišspręstas.
41. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, byloje turi būti vertinamos ir aplinkybės, susijusios su faktine šiuo metu esančia padėtimi pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), kadangi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar iš tikrųjų šioje vietoje šiuo metu yra inžineriniai tinklai bei, jeigu yra, kokiu būdu tokioje vietoje gali būti (ir turi būti) įrengtos WC (tualetų) patalpos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė.
42. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą iš esmės įvertinęs tik vieną iš bylos aspektų, iš esmės nevertindamas kitų taip pat esminių bylos aspektų, tik kuriuos išanalizavus bei įvertinus galima spręsti apie ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumą, dėl ko liko neatskleista bylos esmės.
43. Byloje yra pateikti įrodymai – 2013 m. vasario 4 d. UAB „YIT Technika“ raštas, 2013 m. vasario 6 d. ir 2013 m. kovo 22 d. VĮ „Valstybės turto fondas“ raštai, 2013 m. kovo 28 d. UAB „Studija 33“ raštas, kurie patvirtina, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas turi įtakos ir VĮ „Valstybės turto fondas“ teisėms bei pareigoms, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog toje vietoje, kurioje norima įrengti WC (tualetų) patalpas yra šilumos tinklai, kurie yra valdomi VĮ „Valstybės turto fondas“ bei kurių aptarnavimo paslaugas teikia UAB „YIT Technika“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje turi būti vertinami klausimai ne tik dėl pačios pareigos pastato pirmame aukšte esančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), įrenti WC (tualetų) patalpas ir atlikti apdailos remonto darbus, tačiau ir vertinamos aplinkybės dėl tokios pareigos vykdytinumo, t. y. kokiu būdu ši pareiga turi būti bei gali būti įvykdyta, šioje civilinėje byloje turi dalyvauti VĮ „Valstybės turto fondas“ bei UAB „YIT Technika“ kaip tretieji asmenys.
44. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
45. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimo paskirstymas nėra tikslingas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje, kuomet bus aiškus bylos šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1222/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovės UAB „VSGA“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.