- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-888-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10745-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSGA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSGA“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mūsų laikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant apdailos medžiagas atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiose patalpose, pažymėtose indeksais 1-3, 1-4 ir 1-5, apdailos remonto darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir savo nuožiūra pasirenkant apdailos medžiagas atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiose patalpose, pažymėtose indeksais 1-3, 1-4 ir 1-5, apdailos remonto darbus.
UAB „VSGA“ pateikė prašymą peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių. Ieškinys įteiktas 2017-03-22, teisininkė nuo 2017-03-20 iki 2017-03-27 atostogavo, o po atostogų jai dokumentai nebuvo perduoti. Atsakovui iškelta ir daugiau civilinių bylų, kurių procesus jis atidžiai seka. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes reiškia naujus ieškinius taip pačiais klausimais. Atsakovo teigimu, būtų tikslinga šią civilinę bylą sujungti su analogiška byla ir sustabdyti iki dar vienos bylos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjimo. Nurodo, kad tarp šalių 2012-01-31 sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2012/01-31 (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovas atsakovui išnuomojo savo nuožiūra įrengti neįrengtas negyvenamąsias patalpas, skirtas lošimo namams su kavine. Byloje Nr. e2-2175-910/2017 ieškovas pareiškė reikalavimą dėl pertvarų išardymo; byloje Nr. e2-24788-807/2017 pareiškė reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tualeto remontą. Šioje byloje pareiškė ieškinį dėl patalpų pirmame aukšte (1-3, 1-4, 1-5) įrengimo. Ginčo išskaidymą vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovas neįsipareigojo įrengti ieškovo reikmėms pirmo aukšto patalpų. Atsakovas atliko didžiąją dalį remonto darbų, tačiau negali baigti patalpų įrengimo darbų, nes patalpos (1-3, 1-4 ir 1-5) gali būti įrengiamos tik kartu su patalpomis 1-7 (tualetas), o įrengti tualeto negalima, nes ieškovas neperkelia šilumos tinklų. Atsakovas konstruktyvaus atsakymo nesulaukė. Ieškovo pageidavimas bendrai naudotis lošimo namų patalpomis (tualetu, fojė, rūbine ir kt.) prieštarauja Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog lošimo namai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą.
Ieškovas prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių nepateiktas atsiliepimas, nepateisinamos, o argumentai dėl ieškinio esmės nesudaro pagrindo abejoti sprendimu už akių Ieškovas tikėjosi, jog po pirmos bylos (Nr. e2-2175-910/2017) šalims pavyks susitarti. Nepavykus susitarti, pradėta nagrinėjama byla ir trečia byla Nr. e2-24788-807/2017. Šalys susitarė, jog nuomininkas savo lėšomis įrengs nuomojamas patalpas. Kadangi greta atsakovui išnuomotų patalpų yra ir koncertinės salės patalpos, šalys susitarė, jog fojė, rūbinė ir tualetas bus įrengti pagal koncertų įstaigoms keliamus reikalavimus. Atsakovas sutiko, kad šiomis patalpomis ir pagrindiniu įėjimu turės teisę naudotis koncertų salės lankytojai. Pirmojo aukšto patalpos turi būti įrengtos pagal prie 2012-08-03 Patvirtinimo prie Nuomos sutarties pridedamą schemą. Šalys susitarė, jog atsakovas azartinius lošimus vykdys antrame ir trečiame aukšte, o pirmo aukšto patalpose bus vykdoma kita pagal Azartinių lošimų įstatymą leidžiama veikla. Pirmo aukšto patalpose atsakovas nevykdo klientų registracijos. Pirmo aukšto įėjimu (1-1 ir 1-2) šalys naudojai bendrai. Atsakovas neturi atskiro įėjimo, tačiau gavo leidimą organizuoti azartinių lošimų veiklą. Kadangi atsakovas neįrengė pirmo aukšto patalpų, atsakovas negali naudotis koncertų salės patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi nutarė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Pažymėjo, kad sprendimas už akių priimtas, atsakovui nepateikus atsiliepimo. Terminas atsiliepimui pateikti pasibaigė 2017-04-05, kai atsakovo teisininkė buvo grįžusi iš atostogų, atsakovas neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti. Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl termino praleidimo priežastys nesvarbios.
Teismas nustatė, kad šalys 2012-01-31 sudarė Nuomos sutartį, kuria ieškovas perdavė naudotis negyvenamąsias patalpas atsakovo veiklai lošimo namų (kazino) su kavine / baru įrengimui. Ieškovas sutiko, kad atsakovas savo lėšomis, jų nekompensuojant, perplanuotų ir įrengtų patalpas, savo nuožiūra pritaikytų atsakovo veiklai bei poreikiams. Nuomos sutarties 4.2 punktu atsakovas sutiko, kad pirmame aukšte esančiomis patalpomis ir pagrindiniu įėjimu turės teisę naudotis koncertų salės lankytojai. Atsakovas Nuomos sutartimi ir 2012-08-03 Patvirtinimu įsipareigojo įrengti pirmo aukšto patalpas pagal šalių suderintą pirmo aukšto planą. Kadangi byloje nekeliamas ginčas dėl tualeto įrengimo, atsakovo argumentai dėl tualeto įrengimo nenagrinėti.
Nepagrįsti argumentai dėl bendro patalpų naudojimo prieštaravimo Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms. Prie pasirašydamas Nuomos sutartį, atsakovas žinojo, kokiam tikslui nuomoja patalpas bei patalpų įrengimo reikalavimus, tačiau sutiko, kad pirmame aukšte esančiomis patalpomis ir pagrindiniu įėjimu turės teisę naudotis koncertų salės lankytojai. Atsakovas neteikė duomenų, kad nebuvo išduotas leidimas vykdyti veiklą. Lošimų (kazino) veiklą atsakovas įsipareigojo vykdyti išsinuomotų patalpų antrame ir trečiame aukštuose. Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „VSGA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių bei perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Sprendime už akių teismas rėmėsi CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai nesuderinama su pareigos priteisimo natūra esme ir paskirtimi. Prievolės įvykdymas natūra turi būti aiškiai numatytas ir įsipareigojimai negali būti aiškinami plečiamai. Šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, todėl neteisėta atsakovo pareigas kildinti iš rangos.
Teismas netinkamai aiškino Nuomos sutarties nuostatas, spręsdamas, jog atsakovas įsipareigojo įrengti patalpas. Ieškovas davė leidimą atsakovui įrengti patalpas bei pritaikyti savo veiklai, o atsakovas įsipareigojo, esant poreikiui, tokias patalpas įrengti ar perplanuoti. Atsakovas turi tik teisę, o ne pareigą pertvarkyti patalpas. Atsakovo pareiga yra ta, kad įrengdamas patalpas turi atsižvelgti į koncertinėms įstaigoms keliamus reikalavimus. Jeigu tokią pareigą atsakovas pažeidžia, gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o ne nustatoma pareiga natūra. Pareiga sudaryti sąlygas koncertų salės lankytojams naudotis patalpomis atsiranda tik tada, jeigu atsakovas nuspręstų patalpas įrengti.
Koncertų salė iki šiol neįrengta ir ieškovo klientai nesilanko. 2012-08-03 Patvirtinimas buvo sudarytas atsakovo naudai, išreiškiant ieškovo valią, jog šis pretenzijų dėl Nuomos sutarties vykdymo neturi. Patvirtinimas tik fiksuoja faktą ir nekeičia Nuomos sutarties esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių sutartis pakeičia imperatyvias Azartinių lošimų įstatymo nuostatas. Jeigu sutartis prieštarauja įstatymui, tai tokia sutarties nuostata negalioja (CK 1.80 straipsnis, 1.96 straipsnis). Lošimo namų izoliacija aiškinama kaip reikalavimas kazino patalpas izoliuoti taip, kad jos būtų atskirtos nuo visų kitų, nenaudojamų kazino veiklai, kad atskiru įėjimu į kazino patalpas būtų įeinama ir iš jų išeinama tik lošimu reikalu, jokiose kazino priklausančiose patalpose, įskaitant ir koridorius, fojė, tualetus ir pan., negali atsirasti atsitiktiniai asmenys. Pagal šią nuostatą ieškovo teisė prieštarauja Azartinių lošimų įstatymui.
Šioje byloje nustatytos aplinkybės bus svarbios civilinei bylai Nr. e2-24783-807/2017. Bylos turi būti sujungiamos. Ieškovas minėtoje byloje reikalauja įpareigoti atsakovą įrengti tualetų patalpas ir atlikti apdailos darbus. Ieškovas abiejose bylose remiasi analogiškais argumentais.
Ieškovas UAB „VSGA“ atskirąjį skundą prašė atmesti. Pastebėjo, kad 2012-08-03 Patvirtinimu nuomininkas supažindino nuomotoją su pirmame aukšte esančių nuomojamų patalpų planavimo, projektavimo darbais, o nuomotojas patvirtino, kad neturi pretenzijų. Patvirtinimo pasirašymo dieną statybos darbai išnuomotose patalpose nevyko, statybos leidimas gautas tik 2012-12-10. Patvirtinimu šalys išsprendė nesutarimus dėl planuojamo pirmo aukšto patalpų įrengimo. Pagal pirmo aukšto patalpų rekonstrukcijos projektą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui. 2012-08-03 Patvirtinimas patvirtina, kad šalys ne be pagrindo Nuomos sutartyje įtraukė 3.8 punkto nuostatą.
Ieškovas apeliantui nėra išnuomojęs pirmame aukšte esančio praėjimo (įėjimo) patalpų. Jei ieškovas turėtų galimybę naudotis koncertų sale, patalpos būtų naudojamos bendrai. Tai neprieštarauja Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms. Teisinis reguliavimas, susijęs su patalpų azartiniams lošimams įrengimu, buvęs Nuomos sutarties ir 2012-08-03 Patvirtinimo sudarymo metu yra toks pat bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas yra gavęs leidimą organizuoti patalpose azartinių lošimų veiklą. Ginčo dalyku yra pirmas aukštas, kuriame apeliantas neorganizuoja azartinių lošimų veiklos. Pirmo aukšto patalpos apeliantui tarnauja kaip praėjimo patalpos, rūbinė, laiptinė, pirmame aukšte apeliantas nevykdo klientų registracijos (patikros).
Ieškovo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teisme esančios civilinės bylos gali būti išnagrinėtos atskirai, bylų nagrinėjimo stadija yra skirtinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti sprendimą už akių, konstatavus, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai negali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartis priimta, taikant CPK 288 straipsnio 4 dalį, pagal kurią numatyta, jog teismas gali panaikinti sprendimą už akių dviem atskirais pagrindais – jeigu konstatuoja arba tai, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba tai, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-13 nutartyje pasisakyta abiem pagrindais, tačiau atskiruoju skundu atsakovas ginčija tik pirmąjį pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins tik tai, ar atsakovo pateikti įrodymai turi įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.
Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra neaktyviai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai,CPK 287straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Faktinės aplinkybės rodo, kad šalys bylinėjasi dėl 2012-01-31 sudarytos Nuomos sutarties 3.8 punkto sąlygų aiškinimo. Nuomos sutarties 3.8 punktu nuomotojas sutiko ir leido nuomininkui savo lėšomis, kurių nuomotojas nekompensuoja, perplanuoti ir įrengti nuomojamas patalpas savo nuožiūra, siekiant jas pritaikyti nuomininko veiklai bei jos vykdymo metu kylantiems nuomininko poreikiams. Pirmame aukšte esančias nuomojamas patalpas (fojė, rūbinę, tualetą) įrengti atsižvelgiant papildomai į koncertinėms įstaigoms keliamų statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų normatyvinius reikalavimus. Nuomotojas sutinka ir leidžia nuomininkui įrengti atskirą įėjimą personalui iš kiemo pusės. Ruošiant šių patalpų projektavimo darbus, su jais supažindinti nuomotojo atsakingą atstovą. Šalys nesutaria, ar minimu susitarimo punktu numatyta atsakovo teisė, ar pareiga įrengti fojė, rūbinę ir tualetą.
Nuomos sutartimi ieškovas patalpų dalį išnuomojo atsakovui (pirmojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, nuo 1-12 iki 1-15, 1-40, 1-41, antrojo aukšto patalpas nuo 2-7 iki 2-12, 2-16, trečiojo aukšto patalpas nuo 3-1 iki 3-4; patalpų plotas – 1011,64 kv. m). 2013-08-03 sudarytu susitarimu suderinta, kaip turi būti įrengtos pirmojo aukšto patalpos (fojė, rūbinė, tualetai). Prie Patvirtinimo pridėtas fojė, rūbinės, tualeto įrengimo planas. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių ilgą laiką vyksta ginčai dėl pareigos įrengti pirmojo aukšto patalpas vykdymo. Iš ieškovo 2016-03-29, 2016-05-11 pretenzijų bei atsakovo 2016-04-13 ir 2016-05-23 atsakymų matyti, jog ieškovas laikosi nuostatos, jog Nuomos sutarties 3.8 punktu atsakovas prisiėmė pareigą įrengti pirmo aukšto patalpas ir tai buvo priežastimi, dėl kurios Nuomos sutartis sudaryta aptartomis sąlygomis, bei neigia atsakovo argumentus dėl šilumos tinklų iškėlimo, nurodydamas, jog šilumos tinklai yra ieškovui priklausančiose patalpose, todėl tinklų iškėlimo problema yra susijusi tik su tuo, kam teks darbų kaštai. Atsakovas raštuose teigia, jog jam suteikta teisė, tačiau ne pareiga įrengti pirmo aukšto patalpas, siekdamas šalių bendradarbiavimo ir atsižvelgdamas į ilgą nuomos laikotarpį, jis svarstytų galimybę darbus atlikti, tačiau pabrėža ieškovo pareigą perkelti šilumos magistralinę trasą, nes pareigos nevykdant, nėra galimybės užbaigti pirmojo aukšto patalpų įrengimo darbų, negalima įrengti tualeto. Analogiška šalių pozicija matyti iš prie atsakovo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių pridėto nuo 2012 metų prasidėjusio šalių susirašinėjimo.
Ginčas dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų aiškinimo spręstinas taikant sandorių aiškinimo taisykles (CK 6.193-6.195 straipsniai). Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Pagal CPK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nuomos sutarties 3.8 punktu ieškovas sutiko ir leido įrengti ginčo patalpas. Ieškovas anksčiau minėtuose raštuose teigia, jog tuo nustatyta atsakovo pareiga, kuri buvo sąlyga Nuomos sutarties sudarymui sutartyje nustatytomis sąlygomis. Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog tokia pozicija yra teisinga. Nuomos sutarties sudarymo metu patalpos buvo neįrengtos, jų įrengimas reikalingas veiklos pradžiai. Atsakovas Nuomos sutarties sudarymo metu žinojo, jog patalpos bus naudojamos azartinių lošimų veiklai, t. y. patalpoms bus taikomi Azartninių lošimų įstatymo 15 straipsnio reikalavimai. Ieškovas ketino įrengti koncertinę įstaigą. Taigi, abi šalys buvo suinteresuotos ginčo patalpų įrengimu tam tikrus reikalavimus atitinkančiu būdu. Kadangi patalpos yra pakankamai didelės, tai jų įrengimui akivaizdžiai reikalingos pakankamai didelės išlaidos. Analogiški šalims protingi žmonės sutarties sudarymo metu susitartų dėl to, kuriai šaliai teks ginčo patalpų įrengimo išlaidos ir kokiu būdu patalpos bus įrengtos. Priešingu atveju, abi šalys riboja savo galimybes užsiimti veikla, kuriai įsigijo ar išsi nuomojo patalpas. Nuomos sutarties 3.8 punktas rodo, jog dėl patalpų įrengimo vyko derybos. Susitarimas dėl patalpų įrengimo naštos taip pat yra atspindėtas Nuomos sutarties 3.8 punkte, nurodant, jog nuomininkas patalpas įrengia savo lėšomis, kurių nuomotojas nekompensuoja. Vėlesnis šalių elgesys po Nuomos sutarties pasirašymo patvirtina, jog atsakovas sparčiai ėmėsi realiai įgyvendinti savo pareigą. Chronologiškai žiūrint, atsakovo veiksmai yra intensyvūs ir kryptingi. 2012-04-12 Sutikimu dėl statytojo teisių perleidimo ieškovas perleido atsakovui visas statytojo teises. Atsakovo 2012-07-04 raštu ieškovui aiškinamasi dėl projektavimo darbų atlikimo. 2012-12-04 raštu atsakovas informuoja ieškovą, jog ketina pradėti patalpų remontą ir prašo suderinti atsakovo nuomojamų patalpų ir koncertų salės remonto grafikus. 2012-12-10 gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Rašytinis pritarimas statinio projektui, kurį parengė projektuotojas UAB "Studija 33". Projektuotojo UAB "Studija 33" 2013-03-28 rašte šalių prašoma spręsti klausimą su VĮ Valstybės turto fondu dėl šilumos punkto ir šiluminių trasų iškėlimo. 2013-02-11, 2013-02-26 ir 2013-03-19 raštais ieškovas atsakovo prašo spręsti klausimą dėl šilumos tinklų perkėlimo, kad būtų galima pradėti remonto darbus, nurodo, kad rangovai sustabdė darbus magistralinių šilumos tinklų zonoje. Atsakovas 2013-07-10 sudarė Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kuri buvo patvirtinta, nurodant, kad kapitalinio remonto 1-uoju etapu priimamas naudoti 779,48 kv. m plotas. 2013-08-03 sudarytu susitarimu suderinta, kaip turi būti įrengtos pirmojo aukšto patalpos (fojė, rūbinė, tualetai). Prie Patvirtinimo pridėtas fojė, rūbinės, tualeto įrengimo planas. 2014-04-10 raštu atsakovas nurodo, jog jis negali baigti pirmo aukšto remonto darbų - įrengti sanitarinių mazgų pirmame aukšte, kadangi ieškovas neperkėlė šilumos tinklų.
Įvertinus tai, kad Nuomos sutartimi šalys aptarė ginčo patalpų įrengimą, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų įsipareigojimui vykdyti, remonto nebaigė tik dėl šalių nesutarimo dėl šilumos tinklų, pagrįsta Nuomos sutarties 3.8 punktą aiškinti, kaip atsakovo prisiimtą įsipareigojimą įrengti ginčo patalpas. Atsakovo pateikiamas Nuomos sutarties aiškinimas, jog pareiga jam kyla tik sudaryti sąlygas koncertų salės lankytojams naudotis patalpomis ir atsiranda tik tada, jeigu atsakovas nuspręstų patalpas įrengti, yra nelogiškas. Aiškinant sutartį tokiu būdu būtų sukurta situacija, kad Nuomos sutartimi atsakovui suteikęs patalpų įrengimo savo nuožiūra teisę, pats negalėtų atlikti įrengimo darbų ir atsakovui nesiimant įrengti ginčo patalpų, ieškovas negalėtų pradėti koncertų organizavimo veiklos, nes nebūtų įrengta rūbinė, tinkamai nesutvarkytas patekimas į koncertų salę.
Atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.189 straipsniu, yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas teisiniu sprendimo už akių pagrindu nurodė CK 6.189 straipsnį, pagal kurį nustatyta, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jo minima taisyklė įtvirtinta bendras sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles nustatančiame Civilinio kodekso skyriuje, daroma išvada, kad ši įstatymo nuostata yra universaliai taikoma visoms sutarčių rūšims ir Nuomos sutarties 3.8 punkte nustatų įpareigojimų vertinimui neprieštarauja. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog CK 6.189 straipsnio 1 dalies taisyklė nesuderinama su pareigos priteisimo natūra esme ir paskirtimi. Prievolės įvykdymas nėra išaiškintas plečiamai, o, naudojantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis yra išsiaiškinta šalių sudarytos sutarties sąlyga.
Atsakovas teigia, jog jam negalėjo būti nustatyti rangos sutarčiai būdingi įpareigojimai, nes šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Iš Nuomos sutarties turinio akivaizdu, jog pagrindinė sutarties paskirtis yra nuomos teisinių santykių sureguliavimas, tačiau ši sutartis turi ir nuomos sutarčiai nebūdingų įsipareigojimų. Nuomos sutarties 3.8 punkto įsipareigojimas, kuriuo atsakovas prisiima pareigą atlikti patalpšų įrengimo darbus, būdingas rangos teisiniams santykiams. Civilinis kodeksas nedraudžia vienoje sutartyje susitarti dėl atskirų teisės institutų reguliuojamų dalykų. Civilinėje teisėje leidžiama tai, kad neuždrausta, todėl, nesant draudimo, šalys gali dėl savo teisių ir pareigų apimties susitarties joms abiem priimtinu būdu. Pareigos priteisimas natūra yra vienas iš civilinės teisės gynimo būdų, numatytų 1.138 straipsnio 4 punkte, todėl teigti, kad šiame ginče gali būti taikoma tik civilinė atsakomybė - baudos ar delspinigiai, nėra pagrindo. Ieškovas turi teisę pats pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdus. Nuomos sutarties 3.8 punkto pareigos vykdymo terminas nėra siejamas su tuo, ar ieškovas naudojasi koncertų sale, todėl argumentai, jog ieškovas veiklos nevykdo, nesvarbūs ginčo sprendimui.Nuomos sutartis neturi jokios reikšmės Azartinių lošimų įstatymo nustatytoms taisyklėms ir jų turinio nekeičia. Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnis nustato reikalavimus lošimo namams (kazino) ir bingo salonams įrengti. Įtvirtinta, jog šios įstaigos įrengiamos izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą bei išvardinti patalpų įrengimo reikalavimai. Nors atsakovas verčiasi azartinių lošimų veikla, tačiau jo sudaromos sutartys nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Dalyvaudamas civiliniuose santykiuose atsakovas yra laisvas apsispręsti, kokio pobūdžio susitarimus jam reikalinga sudaryti, kad turėtų tinkamas sąlygas veiklai vykdyti. Pats atsakovas, o ne kita sandorio šalis, turi spręsti, ar lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę vykdanti institucija proipažins jo turimas patalpas tinkamomis veiklai. Kad atsakovas tai suprato ir stengiasi įrengti lošimų veiklai tinkamas patalpas, matyti iš Nuomos sutarties 3.8 punkto, kuriuo jis yra susitaręs dėl teisės pačiam spręsti, kaip bus įrengiamos fojė bei gretimos patalpos.
Kadangi ieškiniu nebuvo prašyta įrengti tualeto patalpų, tai pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, Pastebėtina, jog šalių pateikti duomenys nerodo, jog fojė ir rūbinės patalpų įrengimas, neįrengiant tualeto patalpų, nėra galimas. Iš projektuotojo 2013-03-28 rašto matyti, jog nebuvo gautas VĮ Valstybinio turto fondo pritarimas šilumos mazgo projektui. 2013-03-22 VĮ Valstybinio turto fondo rašte paaiškinta, jog klausimas dėl pritarimo šiluminio mazgo projektui bus sprendžiamas, kai bus suderinti su šildymo sistemų funkcionavimu susiję klausimai. 2014-04-10 atsakovo rašte šilumos tinklų perkėlimo būtinybė argumentuojama tuo, kad įrengiant tualetą pagal projektą, reikėtų šilumos tinklus užbetonuoti, o tai neatitinka statyboms keliamų reikalavimų. Informuojama, kad ieškovui neperkėlus šilumos tinklų, atsakovas svarstys galimybę tualeto patalpas įrengti kitu būdu. Su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių atsakovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog tualeto neįrengimas yra priežastis, dėl ko negalima atlikti fojė ir rūbinės įrengimo darbų.
Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo už akių teisėtumą bei pagrįstumą, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti teismo nustatytų teisinių santykių buvimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, nepažeidė CPK nustatytų ir teismo praktikoje pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, o apelianto argumentai atmetami kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti, neįtakojantys priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo. Atsakovas prašydamas sujungti civilines bylas nenurodo privalomo sujungimo pagrindo, kad nesujungus civilinių bylų, būtų negalima bylų išnagrinėti teisingai. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr, e2-2175-910/2017 jau išnagrinėta, 2017-02-27 priimtas teismo sprendimas, kuris apskųstas apeliacine tvarka, todėl susjungimo su šia byla klausimas nesvarstytinas. Nagrinėjama byla taip pat baigta, todėl sujungimas neturi prasmės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir paagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo UAB „VSGA“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.