- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- AN2-274-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00479-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Algis Petrulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. Š. atstovo advokato A. Petrulio skundas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (-) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. Š. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirta 440 eurų bauda, dėl to, kad 2017 m. liepos 11 d. patikrinimo aktu Nr. (-) nustatyta, jog jis neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (-) , kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. -), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir išvežti gruntą.
Šalies argumentai
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Petrulis pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutarimu panaikino Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį T. Š. atžvilgiu nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. Š. pasinaudojus teise apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (-) ir Institucijos 2017 m gegužės 11 d. sprendimą Nr. (-) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, aukščiau minėtos Institucijos, pačios nurodydamos savo priimtų dokumentų apskundimo tvarką ją pažeidė, nepagrįstai surašant 2017 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (-) ir atitinkamai priimant 2018 m. sausio 30 d. skundžiamą nutarimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2018 m. sausio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (-).
4.1. Institucija skunde nurodo, jog skundžiamu teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarimu byla T. Š. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. eA-1473-520/2019 Privalomąjį nurodymą paliko galioti, kas reiškia, jog Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas laiku. Priešingai, nagrinėjamoje situacijoje, Institucijos teigimu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad T. Š. būtų įvykdęs Privalomąjį nurodymą ir apie tai informavęs Instituciją.
4.2. Institucija, remdamasi Lietuvos teismų praktika, pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai Institucija skunde nurodo, jog T. Š. net ir apskundus Privalomąjį nurodymą, jis privalėjo būti įvykdytas laiku ir apie tai turėjo būti pranešta Institucijai.
4.3. Institucijos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėta veikla žemės sklype (unikalusis Nr. -), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. buvo nustatyta dar 2016 m. balandžio 18 d. Institucijos (iki 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) patikrinimo akte Nr. (-) už tai, kad minėtame žemės sklype organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą. Grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei (duomenys neskelbtini) ežero dalyje. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. M. sutiko su pažeidimu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pelkės buvimą žemės sklype žinojo jau nuo 2016 m. birželio 13 d., kuomet buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
4.4. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino administracinio nusižengimo protokolo įteikimo laiką. Pažymima, kad protokolas šioje byloje nėra ginčo dalykas, yra ginčijamas Institucijos nutarimas, taipogi T. Š., nei Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu nekėlė klausimo apie protokolo įteikimą. Priešingai, Institucijos teigimu, T. Š. su advokatu gavo visus procesinius dokumentus, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, teikė paaiškinimus bei apklausinėjo liudytojus, todėl nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas išėjo iš skundo ribų nagrinėdamas protokolo įteikimą.
4.5. Institucija apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ji 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. (-) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ieškinio suma 3696,30 euro, atsakovą nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu (bylos Nr. 2-43980-905/2017) tenkino ir Institucijai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 3696,30 euro aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu (bylos Nr. e2-58- 905/2020) paliko aukščiau minėtą preliminarų sprendimą nepakeistu, nurodydamas, kad „Darytina išvada, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių natūraliai susiformavusios ir faktiškai egzistavusios pelkės užpylimą gruntu, ir taip įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus bei padalytą žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygas”. Institucijos manymu, iš šių pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ginčijamame žemės sklype apsaugos juostoje buvo natūraliai susiformavusi pelkė, kuri vėliau nuolatos neteisėtai buvo užpilama gruntu.
4.6. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), Registrų centrą bei Vilniaus apygardos prokuratūrą su tam tikrai prašymais ir užklausomis, kad minėtos institucijos savo kompetencijos ribose įvertintų nagrinėjamą situaciją. Iš NŽT 2020 m. sausio 28 d. rašto, Registrų centro 2019 m. lapkričio 18 d. rašto, VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro rašto bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 18 d. rašto matyti, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 9 d. atliktų kadastrinių matavimų nagrinėjamame žemės sklype besiribojančiame su (duomenys neskelbtini) ežeru buvo aišku, kad toje vietoje yra pelkė, kuri buvo neteisėtai užpilinėjama gruntu nuo 2016 m. Atsižvelgiant į tai, Institucija nurodo, kad Privalomasis nurodymas privalėjo būti įvykdytas laiku, todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti, ar Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas laiku ir apie tai buvo pranešta Institucijai, kaip taip numato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – AAVKĮ).
4.7. Institucija taip pat ginčija pirmos instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad T. Š. atstovas advokatas A. Petrulis nepateikė pakankamai įrodymų, kurie aiškiai nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumą, o pirmos instancijos teismas nemotyvavo, kodėl T. Š. priteisė būtent 800 eurų sumą patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Be to, pirmos instancijos teismas padarė akivaizdžią klaidą nurodydamas instituciją iš kurios priteisiamos bylinėjimosi išlaidos T. Š., kadangi 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo reorganizuotas ir įsteigtas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos, kurio į. k. yra (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Petrulis prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog Institucija priėmusi nutarimą savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokį teisės aktą UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius pažeidė, tačiau tik pažymėjo, jog „neįvykdė Privalomojo nurodymo”. Teigia, kad Institucija pirmos instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo neįsiteisėjusiu sprendimu, kuriame taip pat nėra nurodyta nei vieno teisės akto, kurį būtų pažeidęs T. Š., nepateikta jokio teisinio argumento, įrodančio jo kaltę ir neteisėtus veiksmus. Be to, pažymi, jog nors šis sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui, tačiau, Institucija juo remiasi kaip teismo visiškai išspręsta byla (res judikata).
5.2. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę ir pateikė prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises po to, kai 2015 m. lapkričio 24 d. įsigijo ginčo žemės sklypą, o įgyvendindamas NTRĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę, 2018 m. birželio 19 d. pateikė prašymą įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės Ž. Č. 2018 m. birželio 13 d. parengtus žemės sklypo kadastro duomenis. Pastebi, jog šiuo metu ginčo žemės sklype nei pelkės naudmenų, nei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su pelkėmis, nėra nei nustatyta, nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra oficialiai patvirtintas dokumentas, kuriame nubraižyta kranto linija, kuri sutampa su ežero kranto linija. Šiame dokumente taip pat pažymėta ir pakrantės apsaugos juosta – 5 metrai nuo ežero kranto linijos. Byloje esanti aplinkosaugos pareigūnų nubraižyta matavimų schema akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas nepažeidė nei pelkės, nei pakrantės apsaugos juostos. Taip pat pažymi, kad Institucijos pareigūnai tyčia suklaidino matavimus atlikusį NŽT vyr. specialistą M. D., kuris, atlikdamas matavimus ginčo sklype, vadovavosi nepatvirtintu ir neregistruotu 2002 m. UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)” 2002 m. nubraižytu planu, kuris matininkui buvo pateiktas kaip patvirtintas „Registrų centre“. Atsižvelgiant į tai, advokatas atsiliepime nurodo, jog 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte užfiksuotos ne durpynų, ar augmenijos žinių turinčių ekspertų nustatytos pelkės egzistavimo ribos, o Institucijos pareigūnų tyčia suklaidinto matininko fiksuotos koordinatės, kurios nubraižytos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintu, įgaliotų valstybės institucijų nesuderintu UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)” 2002 m. nubraižytu planu. Vadovaudamasis NTRĮ (2000-06-27 įstatymo Nr. VIII-1764 redakcijos) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu teigia, kad duomenys apie žemės sklypus į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi pagal šiuos dokumentus: 4) nekilnojamojo turto objektą suformavusių asmenų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, į kurią be kitų dokumentų komplektuojama žemės sklypo kadastro duomenų forma. Šio patikrinimo akto pagrindu 2016 m. birželio 13 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda, kurią tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius sumokėjo.
5.4. Advokato teigimu, iš byloje esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2001 m. birželio 19 d. parengtos UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad formuojant žemės sklypą žemės sklypo ploto sudėtyje pagal žemės naudmenų rūšis nustatytas 0,2452 ha žemės ūkio naudmenų plotas, kurį sudaro ariama žemė, ir 0,2692 ha ploto kita žemė, kurią sudaro ne pelkės, bet kita nenaudojama žemė. Pradiniams žemės sklypo savininkams nuosavybės teisės į ginčijamąją žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), Nr. (-), nors tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ redakcijos (suvestinė redakcija nuo 1999-12-09 iki 2002-07-10) 2.1 punktas reglamentavo, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, priimant minėtus sprendimus, nustatyta nebuvo. Vadovaudamasis NTKĮ 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nurodo, kad tuo atveju, jeigu žemės sklype esančią kitą žemę būtų sudariusios pelkės, tokia naudmenų rūšis turėjo būti atskirai išskirta ir įrašyta į žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypui nėra nustatyta ir įregistruota specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“.
5.5. Advokatas atsiliepime remiasi Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (-) pateiktomis išvadomis ir nurodo, kad senojo ežero įlankos tiek žemės sklypo, kadastrinis Nr. (-), plote, tiek ir kitur vakarinėje dabartinio ežero pakrantėje, nors ir pelkėjo ilgą laiką, bet pelkėmis su gerai susiskaidžiusių durpių storyme, nevirto. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr.(-), kuriame nurodyti duomenys patvirtina, kad Valstybės žemės fonde ginčo žemės sklype nėra apskaitoma teritorijų, kurios būtu pelkės, ir kurioms kaip pelkėms būtų taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“.
5.6. Advokatas atsiliepimu taip pat prašo už jo suteiktą teisinę pagalbą patirtas išlaidas: įgalioto atstovo susipažinimas su Institucijos apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas Vilniaus apygardos teismui, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 600 eurų iš Institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. ANK 567 straipsnyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas. Tuo atveju, jeigu kyla prieštaravimai tarp jau surinktų duomenų, privalu imtis įstatyme numatytų veiksmų, kurie sudarytų sąlygas pašalinti prieštaravimus bei neaiškumus, nustatyti objektyvią tiesą byloje. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir tinkamai išnagrinėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato skundas dėl Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (-), todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisingas.
7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. Š. skundžiamu Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (-), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 27 d. iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir išvežti gruntą. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktame skunde dėl minėto Institucijos nutarimo buvo nurodyta, kad Institucija netinkamai vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. Š. veiksmus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad jis neįvykdė 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (-). Skunde išdėstyti argumentai, kad pagal VĮ „Registrų centras” NTR duomenų bazėje įregistruotus ir sklypo kadastro byloje esančius duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame sklype (unikalus Nr. (-)), pelkės nėra. Patikrinimo akte Nr. (-) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. (-) įvykdė, t. y. iš užpiltos pelkės iškasė atvežtą gruntą. Tačiau vėlesniame. 2017 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. (-) nurodyta, kad ankstesnis privalomasis nurodymas Nr. (-) neįvykdytas, gruntas neišvežtas. Dėl susidariusios situacijos UAB „(duomenys neskelbtini)” kiekvieną kartą priversta mokėti už specialiosios technikos nuomą ir negali būti tikra, kad dar po kelių mėnesių kitas pareigūnas nustatys, kad gruntas išpiltas ne toje vietoje ir bendrovei vėl skirs baudą bei nurodys gruntą išpilti kitur. Dėl nurodytų priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundė minėtą 2017 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui bei teismui. Institucija, nesutikdama su pateikto skundo argumentais, nurodė, kad priimdama skundžiamą nutarimą vadovavosi administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, kurie leido daryti išvadą, kad tiek ginčijamas 2017 m. vasario 24 d. privalomasis nurodymas, tiek ir ankstesnis privalomasis nurodymas nebuvo įvykdyti.
8. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimo turinio, apylinkės teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo bei teismo posėdyje išsakytų argumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, taip pat nevertino ir Institucijos atsiliepime į skundą bei teismo posėdyje nurodytų argumentų. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo teise apskųsti ginčijamą 2017 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. (-), kuris Institucijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo paliktas nepakeistas, nurodant, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojus teise apeliacine tvarka apskųsti Institucijos 2017 m. vasario 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. (-) ir sprendimą Nr. (-) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Institucija nepagrįstai T. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (-) bei priėmė skundžiamą 2018 m. sausio 30 d. nutarimą. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. surašiusi administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui sumokėti 150 eurų baudą iki 2017 m. spalio 10 d., o 2017 m. spalio 12 d. paskirdama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, Institucija pažeidė 15 kalendorinių dienų terminą administraciniam nurodymui įvykdyti. Nurodytas aplinkybės apylinkės teismas įvertino kaip procesinius pažeidimus, dėl kurių panaikino skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. Š. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį nutraukė.
9. Įvertinęs šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus ir priimtą procesinį sprendimą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nei Institucijos privalomojo nurodymo apskundimas, nei nustatyto termino administraciniam nurodymui sumokėti pažeidimas, šiuo atveju, negali būti pagrindu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Atvejai, kada pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukiama yra reglamentuoti ANK 591 straipsnyje bei 592 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuose straipsniuose nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
10. Nustatęs, kad buvo pažeistas terminas, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvykdyti administracinį nurodymą, t. y. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, teismas šį pažeidimą galėjo ištaisyti išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pvz., atitinkamai sumažindamas skundžiamu Institucijos nutarimu T. Š. paskirtos baudos dydį. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Š. bylos nagrinėjimo metu neišreiškė ketinimo sumokėti jam surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (-) nurodytą 150 eurų baudą, kadangi nepripažino padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą. Be to, T. Š., nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų dėl terminų pažeidimo surašant ir įteikiant jam administracinio nusižengimo protokolą bei priimant Institucijos nutarimą. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad T. Š. su savo atstovu advokatu gavo visus procesinius dokumentus ir aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime.
11. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir šio nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję. Minėto įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Iš to seka, kad privalomąjį nurodymą apskundus įstatymo nustatyta tvarka, neišnyksta pareiga jį vykdyti ir įvykdymo terminas nesustoja, todėl skundo dėl privalomojo nurodymo padavimas savaime nereiškia, kad negali būti surašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 317 straipsnį. Be abejonės, tokio skundo išnagrinėjimo rezultatas gali būti reikšmingas vertinant, ar asmens veikoje yra visi būtini ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai ir ar jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato skundo nagrinėjimą atidėjo iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims galutinį sprendimą dėl ginčijamo 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (-).
12. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių procesinių sprendimų, Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-842-790/2018 tenkino pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir Institucijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (-) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ bei 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (-) panaikino. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs Institucijos skundą dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1473-520/2019 atsakovo Institucijos apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą panaikino bei administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą nutraukė. Taigi, galutiniu teismo sprendimu Institucijos 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas Nr. (-) nebuvo panaikintas ir turėjo būti vykdomas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės niekaip nevertino ir dėl to skundžiamame nutarime nepasisakė, nors, kaip minėta, skundo nagrinėjimas buvo atidėtas būtent dėl šios priežasties, t. y. laukiant kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims galutinį sprendimą dėl 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (-). Akcentuotina ir tai, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės (procesinių terminų pažeidimai bei ginčijamo privalomojo nurodymo apskundimas teismui), dėl kurių administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, teismui neabejotinai buvo žinomos ir prieš priimant sprendimą daugiau kaip metams atidėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato skundo nagrinėjimą.
13. Taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 317 straipsnį būtina nustatyti ne tik faktą, jog buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau ir tai, kad asmuo tokius veiksmus atliko esant jo kaltei (tyčia arba dėl neatsargumo), t. y. jis turėjo realią, objektyvią galimybę privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-52-895/2018). Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino ir nenustatė ir iš esmės nepasisakė nei dėl vieno T. Š. atstovo skundo argumento, t. y. šio skundo neišnagrinėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesiniu sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl esminių aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, nėra vykdomas teisingumas. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad tinkamo teismo proceso nebuvo, todėl teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-84-935/2020, Nr. AN2-378-576/2019, Nr. AN2-220-935/2018 ATP-204-211/2017).
14. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą bei įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, konstatuoja, kad Institucijos apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka. Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas pateikė prašymą už jo suteiktą teisinę pagalbą patirtas 600 eurų išlaidas, kurias sudaro susipažinimas su Institucijos apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas Vilniaus apygardos teismui, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Institucijos. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį T. Š. buvo nutraukta, panaikinamas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato prašymas priteisti už teisinę pagalbą patirtas išlaidas, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Algio Petrulio prašymą priteisti 600 eurų proceso išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atmesti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.