Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovo (toliau – ir Policijos komisariato ar Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena E. J. (E. J.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir E. J. pripažinti kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei paskirti 600 Eur baudą, taip pat pripažinti kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir paskirti 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų R. R. ir A. Š. parodymais, duotais administracinio nusižengimo tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie tarpusavyje sutampa ir nėra prieštaringi. Teismas nepagrįstai pripažino, jog šie liudytojų parodymai buvo surašyti netiksliai, nes liudytojos nemoka lietuvių kalbos ir negalėjo perskaityti surašytų parodymų.

5. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnai A. J. ir R. G., buvę įvykio vietoje ir bendravę su įvykio liudytojais, nustatė, jog automobilį vairavo E. J.. Taip pat keliama versija, kad E. J. dėl parodymų pakeitimo galėjo susitarti su įvykio liudytojomis, kurios savo parodymus pakeitė tik teisme.

6. Institucijos atstovo įsitikinimu, E. J. versija, kad automobilį Audi A6 Avant vairavo B. J., yra vertintina tik kaip jo gynybinė versija. Taip pat pastebi, kad įvykio dieną policijos pareigūnai buvo atvykę į E. J. gyvenamąją vietą, tačiau B. J., žinodamas, dėl ko atvyko policijos pareigūnai ir dėl ko jo sūnus vežamas į policijos komisariatą bei paimamas automobilis, nepasakė pareigūnams, kad jis vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Taigi teismas neturėjo vadovautis B. J. parodymais, jog jis vairavo automobilį, tuo labiau, jog šis liudytojas parodymus davė tik teisme, t. y. praėjus nemažam laiko tarpui nuo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Taigi teigtina, jog nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas. Tuo atveju, jeigu kyla prieštaravimai tarp jau surinktų duomenų, privalu imtis įstatyme numatytų veiksmų, kurie sudarytų sąlygas pašalinti prieštaravimus bei neaiškumus, nustatyti objektyvią tiesą byloje. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nesiėmė visų priemonių tam, jog būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesiėmė priemonių, jog būtų pašalinti nustatyti prieštaravimai, todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pakankamai pagrįstas, nei kaip teisingas. Čia pažymėtina, jog bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos ne tik remiantis tiesiogiai įvykį mačiusio asmens ar asmenų parodymais, kaip jau buvo minėta, turi būti vertinama byloje surinktų duomenų visuma.

10. Iš byloje užfiksuotų duomenų iš tikrųjų matyti, jog liudytojų R. R. (ši liudytoja tiesiogiai matė įvykį) ir A. Š. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, skiriasi nuo jų paaiškinimuose užfiksuotų duomenų. Vis tik pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kurios sudarytų sąlygas pašalinti kilusius neaiškumus, leistų nustatyti, kurie duomenys turėtų būti vertinami kaip tam tikrus faktus patvirtinantys įrodymai, o kuriais duomenimis neturėtų būti vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą.

11. Skundžiamame nutarime yra teigiama, jog nėra aišku, kas užfiksavo (surašė) liudytojų R. R. ir A. Š. paaiškinimus. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, kadangi iš byloje esančių R. R. ir A. Š. paaiškinimų (b. l. 10, 11) turinio matyti, jog juos fiksavo policijos pareigūnė A. J.. Policijos pareigūnė A. J. pirmosios instancijos teisme buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau teismas visiškai nesiaiškino R. R. ir A. Š. paaiškinimų fiksavimo aplinkybių, t. y., kokia kalba buvo bendraujama su R. R. bei A. Š., ar šios liudytojos galėjo perskaityti ir perskaitė užfiksuotus paaiškinimus, kaip jos buvo supažindintos su minėtų dokumentų turiniu ir pan. Pastebėtina ir tai, kad byloje yra R. R. apklausos, kuri buvo atlikta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02441-18 metu, protokolo kopija, iš kurios turinio matyti, jog šioje apklausoje vertėjas nedalyvavo, o liudytoja parodymus pageidavo duoti lietuvių kalba (b. l. 42). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja A. J. teisme teigė, jog įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad automobilį apgadino E. J., tačiau teisme nebuvo patikslinta, kurie būtent asmenys nurodė tokią informaciją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad reikšmingus faktus apie nagrinėjamas aplinkybes, t. y., ką nurodė įvykio vietoje buvę asmenys, kaip buvo fiksuojami jų paaiškinimai ir kt., gali nurodyti kartu su A. J. į įvykio vietą atvykęs R. G., tačiau šis policijos pareigūnas bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas.

12. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog liudytoja R. R. apie nagrinėtas aplinkybes pasakojo mažiausiai keturis kartus, t. y. iš karto po įvykio davė paaiškinimus policijos pareigūnei, ji parodymus davė teisme ir du kartus buvo apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02441-18 metu. Byloje yra liudytojos R. R. papildomos apklausos protokolo bei prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas ir kuriame nėra aprašyti šios liudytojos pirmieji parodymai, kopijos. Vis tik šiuo atveju nėra aišku, kokie buvo šios liudytojos pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių parodymų turinio išsiaiškinimas leistų įvertinti jos teiginių, susijusių su eismo įvykio aplinkybėmis, nuoseklumą bei patikimumą. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis veiksmų, kurie leistų išsiaiškinti, kokius parodymus R. R. davė pirmą kartą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nustatyti, ar šie parodymai sutampa su paaiškinime užfiksuotais duomenimis, ar jiems prieštarauja ir kodėl.

13. Iš byloje esančio prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimo kopijos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta T. R.. Iš nutarime aprašytų T. R. parodymų turinio matyti, jog dalis jų yra susijusi su administracinio nusižengimo byloje tirtomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, iš nutarimo turinio matyti, kad T. R. teigė, jog jai paskambino R. R., kuri nurodė, kad dukros automobilį kliudė E. J., įvykio vietoje buvo keli asmenys, T. R. matė, kaip E. J. po įvykio plovė jo galinę dalį ir t. t.). Vis tik pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, T. R. neapklausė ir visų bylai reikšmingų aplinkybių neišsiaiškino.

14. Anksčiau minėtame prokuroro nutarime yra aprašyti E. J., T. R. ir dalis R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra būtina išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau asmenų, kurie galėtų nurodyti reikšmingos informacijos, siekiant nustatyti, kas iš tikrųjų įvykio metu vairavo transporto priemonę, o nustačius tokius asmenis spręsti klausimą dėl būtinybės juos apklausti teisme.

15. Iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog 2018 m. sausio 13 d. 19.00 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi O. J., kuri nurodė, kad prieš dešimt minučių E. J. kliudė pranešėjos automobilį (b. l. 2). Bylos nagrinėjimo metu O. J. buvo apklausta, tačiau posėdyje nebuvo patikslinta, kokią informaciją apie įvykį jai perdavė T. R., ar ji O. J. sakė, kas yra eismo įvykio kaltininkas, ar laukiant policijos O. J. bendravo su įvykio liudytojais ir ką šie jai pasakojo apie įvykį bei kt. Susidariusioje situacijoje manytina, kad, siekiant išsiaiškinti tikslų pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinį, tuo pačiu yra tikslinga išsireikalauti iš minėto centro šio pranešimo garso įrašą.

16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat turėtų būti įvertinta ir kaltinimo dalis, susijusi su E. J. neblaivumu, kadangi byloje užfiksuoti duomenys yra iš dalies prieštaringi. Štai iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog automobilio vairuotojas atsisakė tikrintis girtumą, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad E. J. buvo nustatytas 1,47 promilės girtumas, tokia pati informacija užfiksuota ir sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, tačiau byloje nėra alkotesterio rodmenų kvito (byloje yra dokumentas, kuris akivaizdžiai yra susijęs su neblaivumo nustatytu, tačiau dalį jo turinio sudaro informacija nevalstybine kalba (b. l. 37)).

17. Teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti ir pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.