Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-27 · Byla Nr. ATP-204-211/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
ATP-204-211/2017
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-01145-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
P. K.
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-204-211/2017
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01145-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)21.11.10.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur dydžio bauda, ANK 415 straipsnio 2 dalį 30,00 Eur dydžio bauda, ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintas paskiriant galutinę nuobaudą - 1200 Eur dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 15 d., apie 16 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) rajone, P. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas 1,47 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš tai nesustojęs pravažiavo pagrindinį kelią, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į metalinę tvorą bei medį, ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir medis. Be to, vairavo šią transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 223, 226, 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, P. K. padarytus pažeidimus perkvalifikavo atitinkamai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir taikė pastarajam minėtose normose numatytą atsakomybę.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – veiką kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės)) ir ANK 424 straipsnį 2 dalį (ATPK 128 straipsnio 1 dalis) (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), taip pat ir ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir subendrinus nuobaudas, skirti minimalią baudą, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat į tai, kad jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.

Skunde nurodoma, kad apelianto padaryta veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, neapklausiant turto savininko dėl žalos, nepagrįstai buvo vadovautasi prielaidomis, kad tvoros ir medžio savininkui padaryta žala. Apeliantas nurodo, kad pažeidimo metu jam įvažiavus į sietinę-tinklinę tvorą, sietas-tinklas nukrito ant žemės, tačiau apeliantas teigia rankomis nesunkiai jį uždėjęs atgal. Taip pat, nors ir buvo su automobiliu įsirėmęs į medį, medyje žymesnių įbrėžimų nesimatė. Nurodo, kad savininkas tvoros ir medžio apklaustas dėl jam padarytos žalos, nebuvo, o šios aplinkybės turi esminės reikšmės pastarojo veikos kvalifikavimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V. B. prašo P. K. skundo netenkinti, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo manantys, kad teismas negarinėdamas bylą visapusiškai ištyrė įrodymus ir priėmė motyvuotą sprendimą, o P. K. skunde išdėstyti motyvai – jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant sumažinti atsakomybę už padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimu P. K. padaryti pažeidimai, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, perkvalifikuoti pagal atitinkamus nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, kadangi, teismo nuomone, juose nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė ((Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Teismui pateiktos bylos duomenimis, teismas pritarė administracinio teisės pažeidimo protokole P. K. nustatytų pažeidimų kvalifikacijai ir, nustatęs, kad P. K. minėtame protokole pažeidimus padarė, vairuodamas automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas 1,47 promilių neblaivumas, vairavo šią transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra ir eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir medis, tačiau pastarąjį nubaudė tik pagal naujojo ANK 423 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, 417 straipsnio 8 dalį.

Atkreipiamas dėmesys, kad neteisingai teismas nurodo skundžiamame nutarime, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė neblaiviems asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, kadangi šioje normoje atsakomybė numatyta tik neblaiviems asmenims <...>, kuomet jų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas <... lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą)>. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti yra išskirtas į atskirą normą – ANK 424 straipsnį. Vadinasi, teismui P. K. nubaudus pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pastarasis liko nenubaustas už automobilio vairavimą neturint tam teisės.

Be to, kaip nurodo skunde apeliantas, jis apgadintą tvorą nesunkiai atstatė rankomis, kadangi buvo nukritęs tik tvoros tinklas, o medyje žymesnių įbrėžimų nesimatė. Bylos duomenimis, teismas šios aplinkybės netyrė, į posėdį nebuvo kviečiamas galimai apgadintos tvoros ir medžio savininkas, be to, byloje esančios eismo įvykio foto nuotraukos neginčijamai nepatvirtina šio fakto. Apylinkės teismas, konstatavęs šią faktinę aplinkybę, t.y., kad P. K. automobiliu atsitrenkus į sodyboje esančią tvorą ir medį, jie buvo apgadinti, šios išvados niekaip nemotyvavo bei, akivaizdu rėmėsi tik pareigūnų rašytiniais tarnybiniais pranešimais, tačiau ir juose nėra detalizuojama, kaip tvora ir medis buvo apgadinti. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės apelianto P. K. veiksmų vertinimui, kadangi nenustačius turto apgadinimo, atsakomybė pagal jam inkriminuotą pažeidimą nekyla.

Šie duomenys turi būti pakartotinai ištirti ir įvertinti, ir pateikti pagrįsti motyvai dėl P. K. kaltės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimas naikintinas ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl P. K. veiksmų įvertinimo, siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į šį sprendimą, kiti apelianto keliami klausimai aukštesnės instancijos teisme neanalizuojami, į juos turi atsižvelgti teismas nagrinėjantis bylą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė