- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- AN2-378-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01894-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimu E. Č. buvo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 21 d., 14.35 val., pastatė automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, tokiais savo veiksmais E. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, 1 priedo 531 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. E. Č. buvo nubaustas 60 Eur bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepimas
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad KET 1 priedo 531 punkte numatytas kelio ženklas „P rezervuota“ (Rezervuota stovėjimo vieta), kuris žymi stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelio ženklas Nr. 531 yra įrengtas kartu su papildomomis informacinėmis lentelėmis, kurios patikslina minėtą kelio ženklą: Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį 10 m“, Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis nuo 8 iki 18 val.“ ir papildoma lentelė, kuri informuoja, kad rezervuota vieta yra skirta tik įmonės (duomenys neskelbtini) klientams. E. Č. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pastatęs automobilį minėtoje vietoje turėjo pareigą kreiptis į minėtą įmonę gauti leidimą ir palikti jį automobilyje už priekinio stiklo.
5. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nesvarbu, ar E. Č. įvykio dieną buvo odontologijos klientas ar tik ketino ten gydytis dantis, jis turėjo turėti leidimą statytis automobilį įvykio vietoje. Teisės aktas nenumato jokių išimčių, kada nėra būtina leidimą palikti pastatytame automobilyje. Leidimas už automobilio stiklo turi būti padėtas visais atvejais, jei automobilis yra pastatytas rezervuotoje vietoje. Informacinė lentelė prie kelio ženklo Nr. 531 informuoja vairuotoją, kad leidimas stovėti stovėjimo vietoje turi būti gautas iš odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini).
6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad E. Č. įvykio versija, kad jis buvo atėjęs į odontologijos kliniką (duomenys neskelbtini) ir laukė, kol jį priims administratorė, kadangi pastaroji tuo metu kalbėjo su kitu klientu, laikytina jo gynybine pozicija, bandymas išvengti atsakomybės. Be administratorės pagalbos į kliniką patekti neįmanoma, o atidariusi duris administratorė visuomet teiraujasi lankytojų, ar jiems reikalingas leidimas statyti automobilį klinikos rezervuotoje vietoje.
7. E. Č. atsilipimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
8. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas apeliacinį skundą grindžia tik savo nuomone. Jo lankymosi stomatologijos klinikoje faktas nebuvo paneigtas. Jis stomatologijos klinikoje praleido apie 25 minutes, tačiau per šį laiko tarpą niekas jam stovėjimo leidimo nesiūlė ir apie jį neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo skundas tenkinamas iš dalies.
9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, Nr. 2AT-27-976/2015). Taigi teigtina, kad nustatant bylai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų šaltinių patikimumas. Tuo atveju, jeigu kyla prieštaravimai tarp jau surinktų duomenų, privalu imtis įstatyme numatytų veiksmų, kurie sudarytų sąlygas pašalinti prieštaravimus bei neaiškumus, nustatyti objektyvią tiesą byloje. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nesiėmė visų priemonių tam, jog būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nesiėmė priemonių, jog būtų pašalinti nustatyti prieštaravimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, E. Č. atžvilgiu nutraukė tik atlikęs formalų bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pakankamai pagrįstas, nei kaip teisingas.
10. Iš E. Č. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis neturėjo tyčios pažeisti KET reikalavimus ir padaryti nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. E. Č. teisme išsamiai nurodė priežastį, kodėl susidarė nagrinėjama situacija. Jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad jis įvykio dieną atvažiavo į odontologijos kliniką (duomenys neskelbtini) pasikonsultuoti dėl danties rentgeno nuotraukos, pastatė automobilį įmonės rezervuotoje vietoje, o laukiant, kol jį aptarnaus administratorė, jokios informacijos, kad jis turi iš klinikos gauti leidimą ir užkišti jį už savo automobilio lango, kad automobilis galėtų čia stovėti, negavo. E. Č. nurodyta įvykių versija nesutampa su pirmosios instancijos teisme Institucijos atstovo duotais paaiškinimais, taip pat iš esmės su kita rašytine bylos medžiaga. Vis tik pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių (nors ir turėjo tokią galimybę), kurios sudarytų sąlygas pašalinti kilusius neaiškumus, leistų nustatyti, kurie duomenys turėtų būti vertinami kaip tam tikrus faktus patvirtinantys įrodymai, o kuriais duomenimis neturėtų būti vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas E. Č. palankų procesinį sprendimą, iš esmės vadovavosi tik jo paties parodymais, tačiau nenurodė, kodėl nesivadovauja Institucijos atstovo nurodytomis aplinkybėmis.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra būtina įvertinti, ar E. Č. įvykio metu turėjo teisę naudotis odontologijos klinikai (duomenys neskelbtini) priklausančia nemokama stovėjimo vieta automobiliui. Nuo minėto fakto nustatymo priklauso tai, ar E. Č. dėl to kilo pareiga padėti leidimą stovėjimui už automobilio priekinio stiklo. Taip pat nustačius minėtą faktą privaloma išsiaiškinti, ar leidimas nebuvo padėtas dėl E. Č. veikimo ar neveikimo. Pastebėtina, jog Institucijos atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė kitokias aplinkybes nei E. Č. Institucijos atstovas apylinkės teisme nurodė, kad telefonu buvo susisiekta su minėtos odontologijos klinikos administratore, kuri paaiškino, kad klientas, tik įėjus į kliniką, mato pakabintą lentelę, kur nurodyta, kad reikia pasiimti leidimą pastatytam automobiliui įmonei priklausančioje vietoje. Be to, administratorė visada atėjusio kliento pasiteirauja, ar jam toks leidimas reikalingas. Vis tik pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kurios leistų išsiaiškinti kilusius neaiškumus, nustatyti, kaip susidariusioje situacijoje viskas vyko iš tikrųjų, tam neapklausė odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) administratorės, dirbusios įvykio dieną įmonėje, kaip liudytojos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje yra neaiškus odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) atstovo atsakymas elektroniniu paštu, iš kurio turinio matyti, kad įvykio dieną, t. y., 2018 m. rugpjūčio 21 d., 14.35 val., E. Č. jų klinikoje nesilankė. Nors iš E. Č. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo metu, matyti, kad jis nėra minėtos klinikos klientas, vis tik iš minėto atsakymo negalima suprasti, ar E. Č. klinikoje nesilankė būtent 14.35 val. ar apskritai įvykio dieną. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Institucijos atstovo paaiškinimo pirmosios instancijos teisme galima suprasti, kad pranešimą dėl ne vietoje pastatyto automobilio gavo iš pačios odontologijos klinikos. Išreikalautas pranešimas apie įvykį padėtų nustatyti, kada minėtas pranešimas buvo gautas, koks darbuotojas apie minėtą automobilį pranešė. Tai galėtų padėti patvirtinti arba paneigti E. Č. parodymus, o būtent, kada jis pastatė automobilį, kiek laiko jis prastovėjo.
12. Konstatuotina, kad procesiniu sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl dalies esminių aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas. Esminis motyvų trūkumas tokiame sprendime sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, todėl teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui būtinų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka (būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.