Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovėms - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei E. D., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorei U. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos už neteisėtą baudžiamąjį procesą ir nuteisimą atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. M. ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5000 Eur neturtinės žalos, 3820 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu G. M. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda už tai, kad apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus: (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja, prieš apklausą pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes – apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį, apie neoficialią pajamų apskaitą (duomenys neskelbtini) IĮ, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbdama (duomenys neskelbtini) IĮ, nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) pareigas, žinodama, kad įmonės darbuotojams yra mokamas neoficialus darbo užmokestis, pildomi (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščiai, taip pat neapskaitytų pinigų apyvartos žiniaraščiai, (duomenys neskelbtini) apklausos metu parodė, kad jai nėra žinoma apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį bei neoficialią pajamų apskaitą, ir tuo siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius FNTT prie VRM pareigūnus; tęsdama savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį, apie neoficialią pajamų apskaitą (duomenys neskelbtini) IĮ, t. y. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (duomenys neskelbtini) nutartimi nuteistosios ieškovės gynėjo apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nuosprendžio atmetė. Nuo šios nutarties paskelbimo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuosprendis įsigaliojo ir tapo vykdytinu, o ieškovės nekaltumo prezumpcija – paneigta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovės gynėjo kasacinis skundas patenkintas: (duomenys neskelbtini) nutarties dalis, kuria buvo atmestas ieškovės advokato apeliacinis skundas, panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (antrą kartą bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka) (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu panaikino (duomenys neskelbtini) nuosprendžio dalį, kuria ieškovė buvo nuteista, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: ieškovę pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisino jai nepadarius veikos. Ieškovė patyrė neturtinės ir turtinės žalos dėl neteisėtos apklausos, neteisėto baudžiamojo proceso pradėjimo ir atlikimo, neteisėto nuteisimo. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta tuo pagrindu, kad ji nepadarė (jokios) veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovė šiuo pagrindu išteisinta ne dėl to, kad įstatymų leidėjas dekriminalizavo ieškovės padarytą veiką ar kad įvyko fakto klaida dėl nuo pareigūnų nepriklausančių priežasčių, o dėl to, kad buvo pažeista viena iš kertinių teisingo (sąžiningo) proceso elementų ir visuotinai pripažįstama savęs nekaltinimo privilegija. Ieškovės nuteisimas rėmėsi neteisėta apklausa, padaryta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Pagal BK 235 straipsnio 4 dalį nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Ieškovė buvo apklausta (duomenys neskelbtini) kaip liudytoja, įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir proceso prievartos priemonių taikymo pagal BK 163 straipsnį. Tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą teigti, kad ieškovė buvo verčiama duoti parodymus prie save (Išteisinamojo nuosprendžio 16 punktas). Jai užduodamų klausimų pobūdis akivaizdžiai buvo susijęs su jos galimu apkaltinimu (Išteisinamojo nuosprendžio 18 punktas). Ieškovės savęs nekaltinimo privilegija buvo pažeista du kartus: pirmą kartą – (duomenys neskelbtini) apklausiant ikiteisminio tyrimo metu; antrą kartą – (duomenys neskelbtini) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu. Pareigūnai neteisėtai pradėjo ir neteisėtai atliko (nenutraukė) baudžiamąjį procesą, kuris galiausiai baigėsi ieškovės neteisėtu nuteisimu. Ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą. Valstybės (atstovų) neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu truko daugiau negu ketverius metus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės teismų buvo įvertintos skirtingai. Tai nereiškia, jog teismas padarė klaidą.

2023-11-28 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad palaiko ieškinyje, dublike išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad turtinė žala – gynybos išlaidos baudžiamajame procese. Neturtinė žala: 1) dėl neteisėto nuteisimo – svarbus išteisinimo pagrindas, vienas esminių žmogaus teisių pažeidimas, pažeista savęs nekaltinimo teisė. Procesas nuo pradžių neteisėtas. Ieškovės kaltės nėra. 2) dėl neteisėtos apklausos – neteisėtas procesinis veiksmas, kuris buvo pagrindas išteisinti – ir ikiteisminio tyrimo, ir proceso metu. 3) dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo – pradėta žinant, kad buvo neteisėta apklausa. Procesas truko gana ilgą laiką, sukėlė neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis palyginti nedidelis, kiek turėjo iškęsti neteisėtumo iš valstybės pusės. Žalos dydį grindžia faktais. BPK 257 straipsnis neįpareigoja prokuroro, teismas atkreipia dėmesį, sprendžia prokuroras, ar nėra BPK 3 straipsnio pagrindų. Dėl atstovavimo baudžiamajame procese paaiškino, kad kai sudaroma teisinių paslaugų sutartis ginti ikiteisminiame tyrime ir procesas pereina į teisminį nagrinėjimą, dažnai nesudaromas naujas susitarimas. Teisinių paslaugų suteikimo faktas neginčijamas. Tai advokato ir kliento susitarimas. Dėl ieškovės duotų parodymų moralinis aspektas neaktualus, nes nėra apkaltinamojo nuosprendžio. Nebuvo nei vieno teismo sprendimo, kur būtų konstatuotas ieškovės neteisėtas elgesys. Baudžiamajame procese neatliko nieko neteisėta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė nurodė, kad turi būti įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. LAT išvados, vertinant baudžiamosios atsakomybės sąlygas, yra mažiau svarbios civilinės atsakomybės atveju. Turi būti atsižvelgiama į ieškovės veiksmus. Įtariamojo ir specialaus liudytojo statusas negalėjo būti suteiktas, nes ieškovė neatitiko BPK 222 straipsnio atvejo. Retrospektyviai vertinant neteisėtus veiksmus, turi būti vertinama pagal tuo metu buvusias aplinkybes.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė nurodė, kad vien tai, jog galimai padaryta klaidų, nėra pagrindo atlyginti žalą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kaip pasireiškė neturtinė žala (ar kreipėsi į gydytoją, ar ją atleido). Išteisinimas yra moralinė satisfakcija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė nurodė, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Jei tenkintinas ieškinys, tai tik toje dalyje, kur nustatyti neteisėti veiksmai, atsižvelgiant į nuostolių mažinimo doktriną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu G. M. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda už tai, kad apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) patalpose ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja, prieš apklausą pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes – apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį, apie neoficialią pajamų apskaitą (duomenys neskelbtini) IĮ, ir tuo siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius FNTT prie VRM pareigūnus; tęsdama savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo patalpose baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi bei prieš apklausą pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį, apie neoficialią pajamų apskaitą (duomenys neskelbtini) IĮ, t. y. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, ir taip siekė suklaidinti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą (toliau – ir VMAT (duomenys neskelbtini) nuosprendis). Taigi ieškovės nuteisimas rėmėsi apklausa, padaryta (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos nusikalstamų veikų skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūno), ir (duomenys neskelbtini) nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (duomenys neskelbtini) nutartimi nuteistosios (ieškovės) gynėjo apeliacinį skundą dėl VMAT (duomenys neskelbtini) nuosprendžio atmetė (toliau – ir (duomenys neskelbtini) nutartis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovės gynėjo kasacinis skundas patenkintas: (duomenys neskelbtini) nutarties dalis, kuria buvo atmestas ieškovės advokato apeliacinis skundas, panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (antrą kartą bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka) (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu panaikino VMAT (duomenys neskelbtini) nuosprendžio dalį, kuria ieškovė buvo nuteista, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: ieškovę pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (toliau – ir (duomenys neskelbtini) nuosprendis, Išteisinamasis nuosprendis). Apeliacinės instancijos teismas Išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad prieš ieškovės apklausą (duomenys neskelbtini) byloje buvo surinkta daug duomenų, jog ieškovė galimai netgi tiesiogiai dalyvavo tvarkant neoficialią įmonės buhalterinę apskaitą, iš esmės atliko „kasininkės“ funkciją; negana to, buvo gauta duomenų ir apie jos kaip (duomenys neskelbtini) vaidmenį įmonėje. Nepaisant viso to, ieškovė buvo apklausta (duomenys neskelbtini) kaip liudytoją įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir proceso prievartos priemonių taikymo pagal BK 163 straipsnį. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą teigti, kad ieškovė šiuo atveju buvo verčiama duoti parodymus prie save. Išteisinamajame nuosprendyje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovės kaip liudytojos statusas nebuvo neutralus, priešingai – ji buvo tiesiogiai suinteresuotas asmuo, ir pati tiesiogiai buvo priversta duoti parodymus apie faktinius duomenis baudžiamojoje byloje, kurie, tikėtina, galėjo vėliau būti panaudoti priešingai jos pačios interesams; parodymų davimo momentu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ieškovei buvo iškilusi grėsmė jai pačiai būti patrauktai teisinėn atsakomybėn.

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtos apklausos, neteisėto baudžiamojo proceso pradėjimo ir atlikimo, neteisėto nuteisimo. Atsakovė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, FNTT, Teisingumo ministerijos, atsikirtimus grindžia aplinkybėmis, jog baudžiamasis procesas pradėtas ir atliktas teisėtai pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas nutarė informuoti prokurorą, kad liudytojų, be kita ko, ir G. M., veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje požymių (melagingų parodymų davimas), be to, dėl patirtos žalos, susijusios su baudžiamuoju procesu, iš dalies atsakinga pati ieškovė.

CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-219/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo asmeniui už baudžiamojo persekiojimo veiksmus: ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo atlikimą, nuteisimą, ir tokių veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes asmeniui dėl jo asmeninių turtinių ir neturtinių praradimų. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje yra konstatuota, kad baudžiamasis procesas pradėtas ir atliktas remiantis neteisėtomis apklausomis, o ieškovė baudžiamajame procese išteisinta, nes nepadaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamasis persekiojimas reglamentuojamas viešosios teisės, joje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų atliekama baudžiamojo persekiojimo veikla turi atitikti įstatymuose įtvirtintus teisės principus ir teisės normas, reglamentuojančias tam tikrą tvarką ir konkrečias procedūras. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Įstatymų normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis greitai išaiškinti nusikaltimus, įkaltinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas (BPK 2 straipsnis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtinas ir kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės. Pažymėtina, kad kova su nusikalstamumu turi vykti teisėtomis priemonėmis, jos negali pažeisti konstitucinių asmens teisių ir laisvių.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo veiksmus jų teisėtumas vertinamas tiek baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiek civilinės teisės normų kontekste. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms ir jų pareigūnų veiklai keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, nes nuo to priklauso ir asmenų pasitikėjimas valstybe per jos institucijas. Spręsdamas dėl veiksmų teisėtumo civilinės teisės kontekste, teismas ištiria, ar pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje buvo apklausta ieškovė, (duomenys neskelbtini) nutartimi prokurorą informavo apie tai, kad ieškovė apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme galimai davė melagingus parodymus. Atsakovės atstovų vertinimu, ši aplinkybė patvirtina ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, o tai, kad ieškovė buvo nuteista net dviejų instancijų teismų, rodo, kad byloje egzistavusios aplinkybės, tyrimo metu surinkti duomenys, įrodymai, aplinkybės neleido vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovės veiksmuose nėra nusikaltimo. Pažymėtina, kad gavus teismo pranešimą, surašytą pagal BPK 257 straipsnio taisykles, nėra privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą – toks pranešimas neįpareigoja prokuroro besąlygiškai pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju, kaip ir visais kitais atvejais, prokuroras vertina pateiktą informaciją ir ex officio, savarankiškai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Sprendžiant dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimai melagingų ieškovės parodymų, duotų (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiant ieškovę kaip liudytoją.

Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. BPK 21 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje įtariamojo teises, be kita ko, įtvirtinta, kad įtariamasis turi teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje konstatuota, kad nors konkrečiai nenurodyta Konvencijos 6 straipsnyje, teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save yra bendrai pripažįstamas tarptautinis standartas, susijęs su šiame straipsnyje įtvirtintos teisingo proceso sąvokos esme. Šio standarto loginis pagrindas yra, be kita ko, siekis apsaugoti kaltinamąjį nuo nederamos institucijų (pareigūnų) prievartos (privertimo) (angl. compulsion), taip prisidedant prie teismo klaidų išvengimo ir Konvencijos 6 straipsnio tikslų įgyvendinimo. Teisė neduoti parodymų prieš save suponuoja, kad kaltinimas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas nenaudojant įrodymų, gautų prievartos ar spaudimo metodais nepaisant kaltinamojo valios. Šia prasme nurodyta teisė glaudžiai susijusi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimo byloje Saunders prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19187/91, 68 punktą; Didžiosios kolegijos 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo byloje Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08 ir kt., 266 punktą).

Teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save yra viena iš pagrindinių teisių baudžiamajame procese. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas, jei jis gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Asmeniui, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse (BPK 82 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 83 straipsnio 4 dalį už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Pagal BK 235 straipsnio 4 dalį nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostata siekta užtikrinti, kad faktinis įtariamasis nebūtų apklausiamas kaip liudytojas, ir taip įgyvendinti (užtikrinti) Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios versti duoti parodymus prieš save. Taigi liudytojas turi teisę neduoti parodymų prieš save ar neatsakyti į klausimus, atsakymas į kuriuos sukeltų jam pavojų būti traukiamam baudžiamojon atsakomybėn, ši teisė tiesiogiai išvedama iš Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo ir ji nepriklauso nuo asmens statuso, kurį jam suteikia institucijos – tai kiekvienam asmeniui priklausanti teisė. BPK ši teisė, kitaip negu įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus (BPK 82 straipsnio 2 dalis), tiesiogiai nenustatyta.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas Išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad dar iki G. M. kaip liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), jau buvo gauta pakankamai duomenų apie jos vaidmenį (duomenys neskelbtini) IĮ, t. y. jos galimai neteisėtus veiksmus tvarkant neoficialią šios įmonės buhalterinę apskaitą, neteisėtai disponuojant neapskaitytomis pajamomis, ir kt. Nežiūrint į tai, G. M. (duomenys neskelbtini) buvo apklausiama liudytoja. Ir nors prieš apklausą jai buvo išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, tačiau ji tuo pačiu buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir jai buvo išaiškinta procesinių prievartos priemonių, nurodytų BPK 163 straipsnyje, taikymo galimybė tuo atveju, jeigu ji be teisėto pagrindo atsisakytų duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai sudaro pagrindą teigti, jog G. M. šiuo atveju buvo verčiama duoti parodymus prieš save. Taigi buvo konstatuotas konstitucinės teisės nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save (savęs nekaltinimo privilegijos) pažeidimas (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo laikyti ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir jo atlikimą teisėtu.

Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo ieškovė buvo nuteista, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nuosprendis paliktas nepakeistas, buvo panaikintas instancine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl to, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus, atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą bei padarė kardinaliai skirtingas išvadas, dėl ko pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta tuo pagrindu, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamojoje byloje svarbu įvertinti aplinkybę, jog ieškovė buvo išteisinta reabilituojančiais pagrindais, vadinasi, žalos atsiradimas nėra susijęs su pačios ieškovės neteisėtais veiksmais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas kaip neteisėtas, o tai leidžia konstatuoti neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir pirmos instancijos teismo veiksmų nuteisiant ieškovę buvimą ir ieškovės teisės į žalos atlyginimo atsiradimą. Civilinės atsakomybės požiūriu, reikšminga aplinkybė yra asmens išteisinimo pagrindas. Svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė – savęs nekaltinimo privilegija, draudžianti versti duoti parodymus prieš save. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė negalėjo būti apklausta liudytoja pagal bendrąsias taisykles. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ieškovė buvo neteisėtai nuteista. Išanalizavus ir įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, baudžiamojoje byloje padarytas išvadas ir civilinėje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo veiksmai neatitiko baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų (BPK 1 ir 2 straipsniai, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, buvo pažeista ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį teisingai ir siekti, kad nekaltas asmuo nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Konstatavus neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, taip pat faktą, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas nepagrįstai, teismas sprendžia, kad ieškovė dėl to patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Atsakovų atstovų teigimu, ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. ji, tyčia duodama melagingus parodymus, nulėmė ikiteisminio tyrimo pradžią. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jos elgesys, kai ji dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Išteisinamasis nuosprendis priimtas tuo pagrindu, kad ieškovė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be to, buvo konstatuotas vertimas duoti parodymus prieš save, pažeidžiant savęs nekaltinimo privilegiją, kas, teismo vertinimu, yra grubus teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad procesinį statusą (įtariamasis, liudytojas, specialusis liudytojas ir kt.), parenka pareigūnai, todėl nagrinėjamu atveju nėra ieškovės kaltės dėl žalos atsiradimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti 3820 Eur turtinės žalos, t. y. baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovės atstovų teigimu, šių išlaidų atlyginimas turėjo būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje, be to, žala nėra įrodyta tinkamais rašytiniais įrodymais, pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas suteiktų paslaugų apimtis nėra detalizuojama.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintosios turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, jog nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį.

Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė savęs nekaltinimo privilegiją, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovė išteisinta nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jos teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

Šiuo atveju baudžiamajame procese ieškovė patyrė šias išlaidas gynėjų teisinėms paslaugoms apmokėti: ikiteisminiame tyrime – 200 Eur (advokato orderis ikiteisminiame tyrime (baudžiamosios bylos I tomas, b. l. 207), (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)); bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 500 Eur (advokato orderis (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme (baudžiamosios bylos II tomas, b. l. 39), (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)); bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą – 900 Eur (advokato orderis apeliaciniame procese (baudžiamosios bylos II tomas, b. l. 183), (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas); bylą nagrinėjant kasaciniame teisme - 1500 Eur (baudžiamosios bylos III tomas, b. l. 16), (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas); bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą - 720 Eur (baudžiamosios bylos III tomas, b. l. 44), (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas), iš viso – 3820 Eur.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovė turėjo gynėją, kuris dalyvavo atliekant procesinius veiksmus (baudžiamosios bylos I tomas, b. l. 204, 208, 216, 217), taip pat gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme (pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos, kasaciniame teisme, pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Taigi iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad ieškovė ikiteisminiame tyrime naudojosi advokato paslaugomis įvykusios apklausos metu, taip pat susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga; bylos nagrinėjimo metu – rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose bylose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytų dydžių, yra pagrįstos. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovų keliamos abejonės dėl sąskaitų išrašymo atbuline data grindžiamos prielaidomis, todėl atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad gynėjo išlaidos baudžiamajame procese yra pagrįstos, todėl iš valstybės ieškovei priteistina 3820 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Atsakovės atstovų vertinimu, prašomos priteisti žala yra per didelė.

CK 6.250 straipsnio, apibrėžiančio neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinga reikalauti pagrįsti žalos dydį. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad analogiško pobūdžio bylų, kurių aplinkybės būtų identiškos nagrinėjamai bylai, nėra.

Byloje nustatyta, kad valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės neteisėtomis apklausomis, jų pagrindu pradėtu nepagrįstu baudžiamuoju persekiojimu, kuris vykdytas ir tęstas ilgą laiką, nepagrįstu nuteisimu, pažeidus konstitucinę teisę nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save (savęs nekaltinimo privilegiją). Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbu įvertinti, kad ieškovės baudžiamasis procesas (nuo pranešimo apie įtarimą iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo) truko 2 metus ir 8 mėnesius, o nuo neteisėtos apklausos – 4 metus ir 4 mėnesius. Taigi ieškovė dėl nepagrįstai pradėto baudžiamojo proceso pakankamai ilgai buvo ne tik įtariamąja, bet ir kaltinamąja, todėl akivaizdu, jog ji išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš ją baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jos emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė jos kaip asmens reputacijai. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieškovės patirta neturtinė žala. Taigi nepagrįstas baudžiamasis procesas lėmė ieškovės neturtinio pobūdžio praradimus. To pasekmė – stresas, nervinė įtampa. Negali būti jokių abejonių, kad ieškovė patyrė baimės jausmą, netikrumą dėl savo ateities, stresą, pažeminimą ir kitus neigiamo pobūdžio stiprius emocinius išgyvenimus (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismui nuosprendžiu pripažinus ieškovę kalta padarius nebūtą nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismui palikus nuosprendį nepakeistą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis priteistinas dėl asmens teisių pažeidimų, nepagrįstai apkaltinant ir nuteisiant, todėl jos dydis nelygintinas su tais atvejais iš teismų praktikos, kai buvo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas už kitokio pobūdžio žalą. Atsakovės atstovų procesiniuose dokumentuose yra teikiami pavyzdžiai ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atvejai dėl neteisėtos kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti šios teismų praktikos, nes nagrinėjamu atveju nustatyti kitokio pobūdžio neteisėti veiksmai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad prašoma priteisti 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, teisėta ir tinkama. Toks žalos dydis laikytinas adekvačiu pažeistai teisei apginti. Pagrindų, leidžiančių sumažinti neturtinės žalos dydį, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovės priteitinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (8820 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-08) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė patyrė 2160 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3820 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8820 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.