Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos, nuostolių (negautų pajamų), procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ ieškinyje nurodo, kad pradinė kreditorė „UAB „mogo LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė su atsakovu S. M. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG05122014/0039, kurios pagrindu suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išsipirkti transporto priemonę. UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui 2800 Lt (810,94 Eur) lizingo (finansavimo) sumą. Atsakovas transporto priemonę priėmė ir įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nustatyto dydžio lizingo įmokas. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ 2016 m. birželio 13 d. sutartį nutraukė. Atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 772,83 Eur negrąžinto lizingo ir 1200 Eur nuostolių (negautų pajamų). UAB „Lindorff Lietuva“ 2016 m. birželio 28 d. Nuosavybės teisės į esamų ir būsimų reikalavimo teisių portfelius perleidimo sutartimi perėmė teisę į atsakovo skolą. 2017 m. spalio 1 d. UAB „Lindorff Lietuva“ veikla 2017 rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo perduota ieškovei, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 772,83 Eur negrąžintos lizingo sumos, 1200 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2016 m. birželio 13 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. vasario 5 d.). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas S. M. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. „UAB mogo LT“ ir atsakovas S. M. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG05122014/0039, kurios pagrindu „UAB mogo LT“ suteikė atsakovui teisę lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu valdyti transporto priemonę ir ją išsipirkti sumokėjus įmokas pagal numatytą grafiką visą sutartyje nustatytą kainą (2800 Lt (810,94 Eur)) ir palūkanas. Atsakovas įsipareigojo įmokas mokėti kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 5 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Iš 2016 m. birželio 13 d. UAB „mogo LT“ pranešimo nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2016 m. birželio 13 d. nutraukė sutartį su atsakovu, atsakovas liko skolingas UAB „mogo LT“ 772,83 Eur negrąžintos lizingo sumos, 121,07 Eur nesumokėtų palūkanų, 0,81 Eur palūkanų už vėlavimą. UAB „Lindorff Lietuva“ 2016 m. birželio 28 d. Nuosavybės teisės į esamų ir būsimų reikalavimo teisių portfelius perleidimo sutartimi perėmė teisę į atsakovo skolą, 2017 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties (Nr. MK-9083) pagrindu UAB „Intrum Lietuva“ perėmė UAB „Lindorff Lietuva“ teisę į lizingo gavėjo skolą. Atsakovas apie teisių perėmimą informuotas 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovės pranešimu.

Sutartis sudaryta juridinio ir fizinio asmens, sutartyje nenurodoma, kad daiktą atsakovas perka ne savo asmeniniams poreikiams, todėl vertinama, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kuri atitinka vartojimo sutarties požymius. Išperkamosios nuomos sutarties sąvoka CK nepateikiama, tačiau CK 6.503 str. nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 d., įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių. Nepaisant to, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 str. 1 d.), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti (LAT 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 str.) (LAT 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

Ieškovė nurodo, kad nutraukus sutartį atsakovas turto UAB „mogo LT“ negrąžino ir nesumokėjo likusios turto vertės. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Atsakovas prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad būtų atsiskaitęs su ieškove, sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama nesumokėta išperkamosios nuomos suma – 772,83 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1200 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2016 m. birželio 13 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 5 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Nustatyta, kad kreditorė ir atsakovė buvo susitarę dėl sumos, kurią ieškovė būtų gavusi atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė, perimdama reikalavimo teisę, įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas, kurias pradinė kreditorė būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, reikalavimas dėl negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2016 m. birželio 13 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 5 d.), tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiami 1200 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos).

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo ieškovei priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (1972,83 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 125,90 Eur bylinėjimosi išlaidų – 17 Eur žyminio mokesčio ir 108,90 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo S. M. ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ priteisiama 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovės prašomos priteisti 108,90 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl priteisiamos iš atsakovo.

Nustatyta, kad teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos ( CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 6.37, 6.38, 6.256 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti UAB „Intrum Lietuva“ iš S. M. 772,83 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 83 ct) skolos, 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur negautų pajamų (nuostolių), 125,90 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Intrum Lietuva“ iš S. M. penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (1972,83 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.